Svetlana Grigorian. Moteris politikoje pagal konservatorių merą: 90x60x90

Svetlana Grigorian. Moteris politikoje pagal konservatorių merą: 90x60x90

Palangos meras, konservatorius, Šarūnas Vaitkus kaip niekada aktyviai dalyvauja šio rudens Seimo rinkimų politinėje kampanijoje. Labai rinkimais nesidomintiems net galėtų susidaryti įspūdis, jog pats meras siekia Seimo nario kėdės, tačiau kandidatuoti apygardoje meras šį kartą nesiryžo, o rinkimuose palaiko kitą savo partijos kandidatą. Dėl pastarojo, jausdamas didelį konkurencinį nerimą, konservatorių meras tiek įsitraukė į politines batalijas, kad šioje kovoje visiškai pamiršo etiką ir politinę kultūrą. Žinoma, jei apskritai tokią turi. Ne pirmą kartą savo socialiniuose tinkluose meras prirašo keisčiausių dalykų, dėl kurių vėliau konservatoriui tenka raudonuoti, nors, tiesa, kai kuriuos savo komentarus meras ištrina, bet žodis – ne žvirblis. Pasirodo, konservatoriui sunku susilaikyti nuo komentarų apie konkurentus, o ypač tada, jei konkurentas – moteris. ...

Aloyzas Sakalas. Turiu labai rimtų abejonių dėl galimų porinkiminių koalicijų

Aloyzas Sakalas. Turiu labai rimtų abejonių dėl galimų porinkiminių koalicijų

Į valdžią einama arba norint įdiegti savo programą, arba norint gauti keletą postų Vyriausybėje. Nemanau, kad LSDP priimtinas antras kelias, nes juo nuėjus, savo programos įdiegimą LSDP galėtų pamiršti ir vargu, ar tada kas nors LSDP vertintų kaip rimtą partiją. O po ketverių metų jos lauktų išlikimo problemos. Jei LSDP pasirinktų pirmąjį kelią, tai jai reikėtų turėti daugumą Vyriausybėje. O tai reiškia, kad LSDP turėtų pati formuoti koaliciją. Jei LSDP bus tik konservatorių ar valstiečių partneriu, tai ji vykdys jų programas su nedidelėmis korekcijomis, kurias pavyktų išsiderėti. Ypač pavojinga partijai būtų koalicija su TS-LKD. Ją sudarius, labai tikėtinas partijos skilimas. Po jo reikėtų ne vienerių metų partijai atgimti, jei ji dar sugebėtų atgimti . Ar LSDP vadovybė gali norėti tokios avantiūros? Apie koaliciją su valstiečiais būtų galima galvoti, j ...

Dovilė Šakalienė. Pakeista realybė

Dovilė Šakalienė. Pakeista realybė

Melagingos naujienos sklinda 6 kartus greičiau nei tiesa. Informacijos amžių pakeitė dezinformacijos amžius. Priklausomybė nuo virtualaus gyvenimo tapo dažniausia priklausomybės forma. Socialinių tinklų karta patiria nerimo sutrikimą ir yra mažiau patenkinta savimi netgi palyginus su Prozako karta. Net ir be „Socialinės dilemos“ visi žinome, kad socialiniai tinklai pakeitė mūsų gyvenimus. Problema ne tik tai, ką mes patiriame virtualioje realybėje, kuo tampame socialiniuose tinkluose ar komentarų erdvėje, bet ir tai, kaip virtuali realybė susijungia su realybe ir ją pakeičia. Kaip socialiniuose tinkluose gimę, arba sukurtos, iniciatyvos tampa galingais judėjimais. Kuriančiais ir/ arba griaunančiais. Kai žmonės pachatinę socialiniuose tinkluose eina daryti revoliucijos, nužudo žmones, kuriems buvo priklijuota pedofilų etiketė, – tada ne šiaip ištrinama riba tar ...

Vytautas Plečkaitis. Stipri Vokietija ir stipri Prancūzija kuria stiprią Europą

Vytautas Plečkaitis. Stipri Vokietija ir stipri Prancūzija kuria stiprią Europą

Spalio 3-iąją vokiečiai atšventė Vokietijos vienybės dieną. Prieš 30 metų laisvos rinkos ekonomika ir išmintinga socialine politika grįsta Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) susijungė su   totalitarinio pobūdžio socializmą kūrusia Vokietijos Demokratine Respublika (VDR). Už pirmosios stovėjo Vakarų pasaulis su Jungtinėmis Valstijomis priešakyje, už antrosios – ekonomiškai žlunganti Sovietų Sąjunga. Prie 66 mln. vakarų vokiečių prisijungė apie 16 mln. rytų vokiečių ir daugiau kaip 15 mln. viršijo antros pagal dydį ES šalies – Prancūzijos – gyventojų skaičių. Prancūzijos prezidento E. Macrono vizito Lietuvoje metu daug kalbėta apie Prancūzijos lyderystę Europoje. Tačiau Prancūzija, nors ir vienintelė iš ES šalių turinti branduolinį ginklą, bet gyventojų skaičiumi gerokai mažesnė ir ekonominiu požiūriu gerokai silpnesnė už Vokietiją, kažin ar gali tapti ES lyde ...

Saulius Stripeika. E. valdžios sprendimai savivaldai ir viešojo administravimo sektoriui

Saulius Stripeika. E. valdžios sprendimai savivaldai ir viešojo administravimo sektoriui

Mane stebina, kad kandidatai į Seimą tiek mažai dėmesio skiria efektyvios regioninės politikos klausimams. Aš manau, kad labai svarbu sukurti efektyvią regioninės politikos sistemą ir užtikrinti Lietuvos regionų konkurencingumą bei aukštą gyvenimo kokybę juose. Šis tikslas yra labai aktualus šių dienų kontekste – socialinė ir ekonominė atskirtis tarp Lietuvos regionų ir pačiuose juose yra didžiausia per 20 m. ir vis auga bei yra viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) kontekste (European Commission, 2019). Teoriškai Lietuvos regionai turi savo strateginio planavimo vienetus, t.y Regionų plėtros tarybas (RPT), kurios pagal įstatymo joms priskirtas funkcijas bei pareigybes, yra atsakingos už tikslingą regionų plėtrą, regionų plėtros planų (RPP) tvirtinimą (daugiausiai ESI fondų finansuojamų projektų) bei kitas su tuo susijusias veiklas. Kalbant apie ES lėšų, skirtų ...

Jonas Talmantas. Meilė ne dokumentas – kodėl dar nepavyks įteisinti vienalyčių santuokų?

Jonas Talmantas. Meilė ne dokumentas – kodėl dar nepavyks įteisinti vienalyčių santuokų?

Tikrai ne dėl to, kad viena partija labai to sieks, o kita partija to neleis. Tie, kurie kalba apie visų lygias teises, tarsi elgiasi pagal iš anksto gautas „špargalkes“, visuotinos tiesos dogmas. O vienalyčių santuokų priešininkai vapa apie prigimtinę vyro ir moters sąjungą, nors gamta dar ne tokių pokštų yra prikrėtusi! Taigi, vieniems ir kitiems turiu pasakyti, kad visus žmones iš tikrųjų sujungia tik meilė, o santuoka yra teisinis susitarimas, papuoštas religinėmis, bendruomeninėmis ar etninėmis tradicijomis. Meilės vardu, atidarykite! Gėjai ir lesbietės negaus santuokos, kol nesuvoksime, kad santuoka iš esmės ir yra partnerystė – teisinis santykių įforminimas. Santuoka nebus ir negali būti aukščiau už partnerystę. Kaip ir nė vienas žmogus nėra žemiau kito. Daugelis šeimą suvokiame kaip visuomenės ląstelę, kuri valstybei gamina vaikus. Vienas mamai, ki ...

Gintautas Paluckas. Štai ką reikia rauti su šaknimis

Gintautas Paluckas. Štai ką reikia rauti su šaknimis

Žmonių siuntinėjimas nuo vienų durų prie kitų, absurdiški reikalavimai kone visur atnešti popierines pažymas, išrašus, prašymus – taip nuolat vagiamas visų mūsų laikas. Tokią administravimo kultūrą reikia rauti su šaknimis – gyvename juk XXI amžiuje. Kiekvienas vairuojantis žino, kiek laiko reikia „sudeginti“ norint pasikeisti, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimą. Valstybės įstaiga medicininę pažymą galėtų tiesiog „pasiimti“ iš informacinės sistemos, tačiau ne, reikia atnešti fiziškai. Daugelis šeimų susidūrė su juokinga situacija, kuomet buvo priimtas įstatymas dėl nemokamo pradinukų maitinimo. Nors kalba eina apie visus pradinukus, tėvai – dėl niekam nesuprantamų priežasčių – dar turėjo pildyti kažkokią mistinę paraišką socialinės paramos centruose. Kur bestume pirštu – ten blogas arba blogesnis pavyzdys. Tie, kam tenka susipažinti su žemėtvarkos sistema ar ...

Close