Vytautas Plečkaitis. Lietuvai – šimtmečio džiaugsmai, pasauliui – nenuspėjama ateitis

Vytautas Plečkaitis. Lietuvai – šimtmečio džiaugsmai, pasauliui – nenuspėjama ateitis

Praeinantys 2018-ieji Lietuvoje buvo pažymėti šimtmečio renginiais, kurie daugeliui mūsų valstybės piliečių paliko ilgam neišdildomą įspūdį. Sužinojome daugiau apie savo praeitį, apie žmones, nusipelniusius valstybininko vardo, apie tuos, kurie kūrė ir stiprino mūsų šalį. Žinoma, rašyta ir kalbėta daugiau apie tai, kas buvo gero Lietuvos Respublikoje tarpukaryje. Tai natūralu. Juk jubiliejus. Prisiminėme ir tai, kad ne tik lietuviai atkūrė savo valstybę, pradėję ją tverti Vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto Nutarimu dar neturėdami jokios realios valdžios savo teritorijoje. Tačiau, kaip sako Šventasis raštas, „pradžioje buvo žodis“. Tik po jo sekė atkaklios derybos su vokiečiais, jų sutikimas pripažinti Lietuvos valstybę ir net pagalba tą valstybę kuriant ir ginant ją nuo bolševizmo pavojaus. Šimtmetį minėjo ir tos tautos, kurios valstybę kažkada turėjo ir jos nete ...

Vytautas Plečkaitis. Baigiamieji Angelos Merkel užsienio politikos akordai?

Vytautas Plečkaitis. Baigiamieji Angelos Merkel užsienio politikos akordai?

Po savo partijos – Krikščionių demokratų unijos (CDU) skaudaus pralaimėjimo Hesseno žemėje ir jos sąjungininkės – Krikščionių socialinės unijos (CSU) fiasko Bavarijoje, Vokietijos kanclerė Angela Merkel po trylikos metų valdymo paskelbė daugiau nekandidatuosianti į didžiausios  vokiečių partijos pirmininkes šių metų gruodžio mėnesį Hamburge įvyksiančiame partijos suvažiavime. Tačiau ji nepaskelbė, kad pasitrauks iš Vokietijos kanclerės pareigų, kurias ketina užbaigti 2021m. pasibaigus ketvirtai jos kadencijai. Ar tai jai pavyks, sunku pasakyti, nes tiek jos partija, tiek ir jos koaliciniai sąjungininkai yra gerokai pavargę nuo jos valdymo, jos politikos klaidų, kurias daugelis vokiečių linkę jai atleisti. Tačiau  centro dešiniosios ir centro, kurioms save priskiria A. Merkel, politinis elitas mano, kad tolesnis jos buvimas valdžioje menkina pačios partijos CDU gali ...

Vytautas. Plečkaitis. Demokratijos  turime  tiek, kiek  esame drąsūs  jai apginti

Vytautas. Plečkaitis. Demokratijos turime tiek, kiek esame drąsūs jai apginti

Dažnai pasididžiuodami esame linkę save pavadinti demokratine šalimi. Žodis demokratija taip plačiai  vartojamas, kad neretai neįsigiliname, ką iš tikrųjų reiškia demokratija. Suvokiame tik tiek, kaip išsireiškė vienas Seimo narys, kad demokratija yra daugumos valdžia. Gerai, nors tiek. Ar demokratija egzistuoja savaime, įrašius šį žodį valstybės Konstitucijoje, ar ją turime patys sukurti, išlavinti žmones, kad jie imtų demokratiškai mąstyti? Ar šiandien, praėjus 28 metams nuo valstybės atkūrimo, Lietuvoje turime kritinę masę Lietuvos piliečių demokratų, kurie išdrįstų pakovoti prieš bet kokias demokratiją žlugdančias jėgas? Galbūt jau turime, nes Lietuvos piliečiai tampa vis daugiau aktyvesni, gindami savo interesus. Palaipsniui supras, kad reikia ginti ne tik savo, bet ir kito piliečio, nes kitą kartą tas kitas padės jam apsiginti nuo tų, kuriems demokratijos ap ...

Vytautas Plečkaitis. Kas pakeis Vokietijos kanclerę A. Merkel ir tradicines partijas?

Vytautas Plečkaitis. Kas pakeis Vokietijos kanclerę A. Merkel ir tradicines partijas?

Skausmingas Krikščionių socialinės unijos (CSU) pralaimėjimas rinkimuose į vietinį parlamentą vienoje iš turtingiausių Vokietijos žemių Bavarijoje sukėlė politinę audrą ne tik Bavarijoje, bet ir Berlyne. Valdančiųjų pralaimėjimas buvo prognozuojamas. Tačiau ne toks didelis. Stipriai pralaimėjo ne tik dešinioji partija CSU, įeinanti į valdančiąją koaliciją Berlyne kartu su A. Merkel krikščionimis demokratais. Bet ir socialdemokratai – kairiojo centro partija. Pastarieji taip pat yra valdančiosios koalicijos dalyviai ir dėl vadovybės strateginių klaidų – bet kokia kaina būti valdžioje su dešiniaisiais – iš antros pagal dydį partijos nukrito į trečią poziciją Vokietijos mastu ir į penktą poziciją Bavarijos žemėje, užleisdami į priekį ir kairesnę Žaliųjų partiją, ir Laisvųjų rinkėjų susivienijimą bei kraštutinę dešiniąją Alternatyvą Vokietijai – AfD. Vokietijoje klasi ...

Vytautas Plečkaitis. Mes visi mylime Ukrainą, bet nebūtinai jos oligarchus

Vytautas Plečkaitis. Mes visi mylime Ukrainą, bet nebūtinai jos oligarchus

Lietuva ir jos valdžia myli Ukrainą, padeda jai moraliai ir šiek tiek materialiai. Kiek apskritai gali padėti 2,8 mln tauta beveik dvidešimt kartų už ją didesnei, pati gaudama milijardines finansines injekcias iš Europos Sąjungos. Lietuviai su ukrainiečiais palaiko ryšius dar nuo Didžiojo kunigaikščio Gedimino ir jo įpėdinio Algirdo  laikų, kai lietuviai valdė Kijevą ir nemažą dalį jos vakarinių žmių. Šiandien Ukraina pagal plotą yra didesnė už Prancūziją, o pagal gyventojų skaičių gerokai pralenkia Lenkiją. Tiesa, Rusijos agresija Ukrainos plotą ir gyventojų skaičių šiek tiek sumažino. Tačiau solidarumas su Ukraina ypač Vidurio Rytų Europoje nuo to padidėjo Ukrainiečiai atsakydami į mūsų meilę ir rūpestį, taip pat myli mūsų šalį. Jie padeda mums spręsti dmografines problemas, pakeisdami mūsų išvykstančią į Vakarus darbo jėgą į ukrainietišką. Be jų, galbūt, net ba ...

Vytautas Plečkaitis. Kada kris Vokietijos kanclerės A. Merkel Vyriausybė?

Vytautas Plečkaitis. Kada kris Vokietijos kanclerės A. Merkel Vyriausybė?

Jei dabar įvyktų rinkimai į Vokietijos parlamentą – Bundestagą, radikaliai dešinioji partija AfD („Alternatyva Vokietijai“) nusiteikusi prieš dabartinę imigracinę šalies politiką, užimtų antrą vietą, surinkdama 18 proc. visų rinkėjų balsų. Ji aplenktų vokiečių socialdemokratus vienu procentiniu punktu. Apie tai informuoja „Deutschlandtrend“, paskelbusi savo tyrimo rezultatus praėjusį penktadienį. Mažesnės partijos – Liberalų ir Žalieji bei Kairioji („Die Linke“) išsaugotų savo pozicijas, surinkdamos apytikriai po 10 proc. rinkėjų balsų. Pirmoji vis dar būtų A. Merkel vadovaujama Krikščionių demokratų partija (CDU) ir jos sąjungininkė Krikščionių socialinė unija (CSU). Jos surinktų 28 proc. balsų. Tai yra blogiausi centro dešiniųjų partijų reitingai nuo 1997 m. Kartu su dabartiniais Didžiosios koalicijos partneriais socialdemokratais jie parlamente turėtų tik 45 pr ...

Vytautas Plečkaitis. Lietuva ir Rytų Vidurio Europa praranda savo gyventojus – ar tai mums rūpi?

Vytautas Plečkaitis. Lietuva ir Rytų Vidurio Europa praranda savo gyventojus – ar tai mums rūpi?

Šiemet kaip niekada daug turistų aplankė Lietuvą. Tarp jų nemenką dalį, kiek tai matyti plika akimi, sudaro mūsų emigrantai su šeimomis iš Didžiosios Britanijos, Norvegijos ir kitų labiau išsivysčiusių vakarų Europos šalių. Gerai, kad jie bent atostogomis prisimena savo gimtą šalį. Nidoje, kurioje itin kontrastuoja vidutinis vakariečių, daugiausiai vokiečių pensininkų, sluoksnis su turtingais lietuviais, atvažiavusiais pasirodyti bei parodyti savo prabangius automobilius, vienoje kavinėje netyčia teko stebėti tokią sceną. Dvi seserys tarpusavyje kalbasi lietuvių aukštaičių tarme. Aplink jas nerimsta dešimtmetis paauglys, kuris į savo motiną, vieną iš seserų, kreipiasi puikia anglų kalba. Motina jam atsako kur kas blogesne anglų kalba, bet ne lietuviškai, kurios vaikas, matyt, visiškai nemoka. Deja, tokių scenų mačiau ne vieną ir ne dvi: kai motinos, net atvaži ...

Close