Vytautas Plečkaitis. Stipri Vokietija ir stipri Prancūzija kuria stiprią Europą

Vytautas Plečkaitis. Stipri Vokietija ir stipri Prancūzija kuria stiprią Europą

Spalio 3-iąją vokiečiai atšventė Vokietijos vienybės dieną. Prieš 30 metų laisvos rinkos ekonomika ir išmintinga socialine politika grįsta Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) susijungė su   totalitarinio pobūdžio socializmą kūrusia Vokietijos Demokratine Respublika (VDR). Už pirmosios stovėjo Vakarų pasaulis su Jungtinėmis Valstijomis priešakyje, už antrosios – ekonomiškai žlunganti Sovietų Sąjunga. Prie 66 mln. vakarų vokiečių prisijungė apie 16 mln. rytų vokiečių ir daugiau kaip 15 mln. viršijo antros pagal dydį ES šalies – Prancūzijos – gyventojų skaičių. Prancūzijos prezidento E. Macrono vizito Lietuvoje metu daug kalbėta apie Prancūzijos lyderystę Europoje. Tačiau Prancūzija, nors ir vienintelė iš ES šalių turinti branduolinį ginklą, bet gyventojų skaičiumi gerokai mažesnė ir ekonominiu požiūriu gerokai silpnesnė už Vokietiją, kažin ar gali tapti ES lyde ...

Vytautas Plečkaitis. Prieš 80 metų mus okupavo. Kodėl nesipriešinome?

Vytautas Plečkaitis. Prieš 80 metų mus okupavo. Kodėl nesipriešinome?

Prieš 80 metų, birželio 15 d., SSRS okupavo Lietuvą. Kitą dieną Raudonoji armija įžengė į Estiją, o birželio 17 d. buvo okupuota Latvija. Per pusantro mėnesio, panaudojant SSRS prievartos ir jėgos struktūras ir vietinius kolaborantus, Baltijos valstybės buvo inkorporuotos į SSRS. Kiekviena iš šalių turėjo savo pasiteisinimus nesipriešinti. Pirmiausia tai buvo susiję su grėsmėmis iš rytų ir vakarų. Agresyvi totalitarinių kaimyninių valstybių – nacių Vokietijos ir bolševikinės SSRS – politika atvedė prie Molotovo – Ribentropo pakto su slaptais protokolais sudarymo. Šiuo paktu buvo pasidalinta įtakos sferomis, nusprendžiant Lenkijos, Baltijos šalių ir Suomijos likimą. Beje, slaptuose protokoluose ir Vokietija, ir SSRS pripažino Lietuvai teises į Vilnių. Lenkija ir Suomija nesutiko priimti nei nacių Vokietijos, nei bolševikinės SSRS ultimatumų ir pasipriešino kari ...

Vytautas Plečkaitis. Kai  patys nekariaujame dėl savo tėvynės, nesistebėkim, kad ją  užkariauja kiti

Vytautas Plečkaitis. Kai patys nekariaujame dėl savo tėvynės, nesistebėkim, kad ją užkariauja kiti

Iš to, kas pas mus buvo rašoma ir kalbama apie pasaulinio karo pabaigą prieš 75 metus Europoje, atrodo, kad tai yra tik Rusijos (buvusios SSRS) ir V. Putino reikalas. Kad karo Lietuvoje tarsi, net nebuvo, kad lietuviai jame nedalyvavo ir prisiminti jų net nereikia, tarsi jie nebuvo Lietuvos piliečiai. Taip, Lietuvos valstybė buvo okupuota: iš pradžių Sovietų Sąjungos -1940 m., o nuo 1941 m. birželio pabaigos trejus metus– nacių Vokietijos. Tačiau karo metais Lietuva ir lietuvių tauta niekur nedingo. Ji buvo čia, nuo karaliaus Mindaugo laikų. Nors Lietuvos kariuomenės jau nebuvo, beta Lietuvos piliečiai Antrame pasauliniame kare, dažniausiai ne savo noru, buvo priversti dalyvauti. Vieni -Sovietų Sąjungos ir Vakarų sąjungininkų pusėje, kiti – nacių Vokietijos pusėje. Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos kariuomenė  galėjo atlikti savo garbingą misiją ir, galb ...

Vytautas Plečkaitis. Lietuvos  lyderiai krizių metais: kas jie ir kiek jų reikia?

Vytautas Plečkaitis. Lietuvos lyderiai krizių metais: kas jie ir kiek jų reikia?

Dalis Lietuvos influencerių  ir kai kurie politikai, stokojantys idėjų kriziniu laikotarpiu, pasigenda šalyje lyderystės. Pasigendama stipresnės, didesnių galių turinčios valdžios, stipresnio žodžio, kad būtų išgirsti ir pagirti. Vieniems norėtųsi, kad juo būtų prezidentas, kitiems – minstras pirmininkas, tretiems – opzicijos lyderis arba bent karo ministras. Ilgai sirgęs, bet, laimei pasveikęs, premjeras jiems netinka. Netinka ne todėl, kad nekompetetingas. Ir ne todėl, kad jam trūksta ryžtingų veiksmų ar tvirtesnio žodžio. Ne. Savo leksika jis beveik neatsilieka nuo buvusios prezidentės, bet skirtingai nuo jos, premjeras S. Skvernelis viešai žmonių neįžeidinėja ir nežemina. Ne galios, surašytos įstatyme, o asmeninis pavyzdys ir autoritetas, komandos kompetencija suteikia prezidentui moralines galias, kurias tauta  įvertina kaip sėkmingą lyderystę. Apskritai ž ...

Vytautas Plečkaitis. Sankcijomis grįsta užsienio politika: kiek ji yra efektyvi?

Vytautas Plečkaitis. Sankcijomis grįsta užsienio politika: kiek ji yra efektyvi?

Po įtakingo Irano politiko ir generolo Soleimani nužudymo ir tariamo iraniečių atsako, kurio metu nežuvo nė vienas amerikietis, įtampa tarp Irano ir JAV šiek tiek atslūgo. Atsirado vilčių, kad nekils nei trečias pasaulinis, nei dar vienas didelis karas Artimuosiuose Rytuose. Nors prasidėjusių karo veiksmų išdavoje bei iraniečių kariškių klaidos išdavoje jau žuvo ukrainiečių lėktuvo ekipažas ir daugiau kaip pusantro šimto civilių, skridusių iš Teherano į Kanadą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas net rado gražių žodžių apie Irano valstybę, nors greit po to Baltieji rūmai paskelbė dar vienas ūkinio pobūdžio sankcijas Iranui. Kokios tai bus sankcijos dar neaišku, bet atrodo, kad jos, anot Vokietijos savaitraščio „Der Spiegel“, tampa JAV prezidento užsienio politikos mėgstamiausiu įrankiu, nustumdamos diplomatiją į antrą planą. Panašu, kad didelio karo D. Trum ...

Vytautas Plečkaitis. Lietuvai – šimtmečio džiaugsmai, pasauliui – nenuspėjama ateitis

Vytautas Plečkaitis. Lietuvai – šimtmečio džiaugsmai, pasauliui – nenuspėjama ateitis

Praeinantys 2018-ieji Lietuvoje buvo pažymėti šimtmečio renginiais, kurie daugeliui mūsų valstybės piliečių paliko ilgam neišdildomą įspūdį. Sužinojome daugiau apie savo praeitį, apie žmones, nusipelniusius valstybininko vardo, apie tuos, kurie kūrė ir stiprino mūsų šalį. Žinoma, rašyta ir kalbėta daugiau apie tai, kas buvo gero Lietuvos Respublikoje tarpukaryje. Tai natūralu. Juk jubiliejus. Prisiminėme ir tai, kad ne tik lietuviai atkūrė savo valstybę, pradėję ją tverti Vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto Nutarimu dar neturėdami jokios realios valdžios savo teritorijoje. Tačiau, kaip sako Šventasis raštas, „pradžioje buvo žodis“. Tik po jo sekė atkaklios derybos su vokiečiais, jų sutikimas pripažinti Lietuvos valstybę ir net pagalba tą valstybę kuriant ir ginant ją nuo bolševizmo pavojaus. Šimtmetį minėjo ir tos tautos, kurios valstybę kažkada turėjo ir jos nete ...

Vytautas Plečkaitis. Baigiamieji Angelos Merkel užsienio politikos akordai?

Vytautas Plečkaitis. Baigiamieji Angelos Merkel užsienio politikos akordai?

Po savo partijos – Krikščionių demokratų unijos (CDU) skaudaus pralaimėjimo Hesseno žemėje ir jos sąjungininkės – Krikščionių socialinės unijos (CSU) fiasko Bavarijoje, Vokietijos kanclerė Angela Merkel po trylikos metų valdymo paskelbė daugiau nekandidatuosianti į didžiausios  vokiečių partijos pirmininkes šių metų gruodžio mėnesį Hamburge įvyksiančiame partijos suvažiavime. Tačiau ji nepaskelbė, kad pasitrauks iš Vokietijos kanclerės pareigų, kurias ketina užbaigti 2021m. pasibaigus ketvirtai jos kadencijai. Ar tai jai pavyks, sunku pasakyti, nes tiek jos partija, tiek ir jos koaliciniai sąjungininkai yra gerokai pavargę nuo jos valdymo, jos politikos klaidų, kurias daugelis vokiečių linkę jai atleisti. Tačiau  centro dešiniosios ir centro, kurioms save priskiria A. Merkel, politinis elitas mano, kad tolesnis jos buvimas valdžioje menkina pačios partijos CDU gali ...

Close