Socialdemokratų delegacija vyks į Berlyną susitikti su Vokietijos socialdemokratų partijos pirmininku, Vokietijos gynybos ministre

Socialdemokratų delegacija vyks į Berlyną susitikti su Vokietijos socialdemokratų partijos pirmininku, Vokietijos gynybos ministre

Gegužės 16-18 dienomis Berlyne Lietuvos Socialdemokratų partijos delegacija susitiks su seseriškos Vokietijos socialdemokratų partijos vadovybe aptarti saugumo ir gynybos klausimų. Vizito metu LSDP pirmininkės pavaduotoja, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė ir LSDP frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas susitiks su Vokietijos Socialdemokratų partijos pirmininku Larsu Klingbeilu, Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht, Bundestago socialdemokratų spykeriu gynybos klausimais Wolfgang Hellmich bei spykeriu užsienio politikos klausimais Nils Schmid, taip pat Vokietijos saugumo ir gynybos ekspertais. Socialdemokratų partijos vicepirmininkė ir Krašto apsaugos komiteto pirmininkė Dovilė Šakalienė sako, kad „Europą sukrėtusio karo metu, užaštrinusio grėsmes ir mūsų regionui, ypač svarbus geras, draugyste paremtas, darbinis s ...

LSDP sveikina Vokietijos socialdemokratus su pergale rinkimuose

LSDP sveikina Vokietijos socialdemokratus su pergale rinkimuose

Lietuvos socialdemokratai sveikina Vokietijos socialdemokratų partiją su pergale rinkimuose ir linki sėkmės formuojant valdančiąją koaliciją. „Po 16-os metų konservatorių valdžios atėjo metas socialdemokratui stoti už valstybės vairo. Esu įsitikinusi, jog puikiai dirbsite išlaikydami Vokietiją ekonomiškai, politiškai bei socialiai stiprią ir žmonės, o ne korporacijos, pajus didžiąją augimo naudą“, - rašoma sveikinime, kurį pasirašo Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Kreipimesi teigiama, jog ši socialdemokratų pergalė parodo, kad kairioji politika, kitaip nei buvo teigiama prieš kelerius metus, yra aktuali ir svarbi žmonėms, ypatingai susiduriant su tokiais iššūkiais, kaip klimato kaita, skaitmenizacija, viešoji sveikata (Covid-19) ir panašiai. „Kai kas sako, jog auksinis Vokietijos amžius jau praeityje. Nepritariu šiam požiūriui. Mes ...

Vytautas Plečkaitis. Kada Lietuvai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas?

Vytautas Plečkaitis. Kada Lietuvai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas?

Tiems, kurie istorijos mokėsi komunistų valdomoje Lietuvoje, buvo aiškinama, kad pasaulinis karas prasidėjo nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą. Tai buvo prieš 80 metų – 1941 m. birželio 22 d. Tai buvo dalis tiesos. Nedaug kas žinojo, kad prieš tai buvo slaptieji Molotovo-Ribbentropo protokolai, leidę nacių Vokietijai iš vakarų užpulti Lenkiją dar 1939 m. rugsėjį, o Sovietų Sąjungai – po dviejų savaičių  įsiveržti į Lenkiją iš rytų. Praėjusią savaitę Vilniuje vyko tarptautinė konferencija, kurioje dalyvavo istorikai iš Vokietijos, Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos, pavadinimu „Skaldanti praeitis: SSRS – Vokietijos karas ir masinio smurto naratyvai Vidurio Rytų Europoje“. Konferencija buvo dedikuota prof. Irenos Veisaitės atminimui. Joje žinomas vokiečių istorikas Joachimas Tauberis konstatavo, kad masinis žydų žudymas prasidėjo būtent tuomet, kai Vokietija pr ...

Vytautas Plečkaitis. Stipri Vokietija ir stipri Prancūzija kuria stiprią Europą

Vytautas Plečkaitis. Stipri Vokietija ir stipri Prancūzija kuria stiprią Europą

Spalio 3-iąją vokiečiai atšventė Vokietijos vienybės dieną. Prieš 30 metų laisvos rinkos ekonomika ir išmintinga socialine politika grįsta Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) susijungė su   totalitarinio pobūdžio socializmą kūrusia Vokietijos Demokratine Respublika (VDR). Už pirmosios stovėjo Vakarų pasaulis su Jungtinėmis Valstijomis priešakyje, už antrosios – ekonomiškai žlunganti Sovietų Sąjunga. Prie 66 mln. vakarų vokiečių prisijungė apie 16 mln. rytų vokiečių ir daugiau kaip 15 mln. viršijo antros pagal dydį ES šalies – Prancūzijos – gyventojų skaičių. Prancūzijos prezidento E. Macrono vizito Lietuvoje metu daug kalbėta apie Prancūzijos lyderystę Europoje. Tačiau Prancūzija, nors ir vienintelė iš ES šalių turinti branduolinį ginklą, bet gyventojų skaičiumi gerokai mažesnė ir ekonominiu požiūriu gerokai silpnesnė už Vokietiją, kažin ar gali tapti ES lyde ...

Juozas Olekas. Turime daugiau nei kiti

Juozas Olekas. Turime daugiau nei kiti

Ore sklandant baimei, jog lietuvių vasara be kelionių į Bulgariją ar Turkiją bus nepakeliama, noriu patarti atsigręžti į tai, ką turime čia – Lietuvoje. Dažnai pamirštame, jog būdama viena iš žaliausių šalių Europoje turime tiek daug natūralių ir išpuoselėtų gamtos resursų, kuriais dažnai pamirštame pasidžiaugti. Pats asmeniškai, kiekvieną vasarą, leidžiuosi į žygius su šeima ne kur kitur, o Lietuvoje, siekiant pamatyti ir kaskart atrasti kažką naujo. Nors gyventojams išrinkus Europos Parlamento nariu derinti darbą Briuselyje ir aktyvų gyvenimą Lietuvoje pasidarė sunkiau, dar praėjusią vasarą su šeima spėjome numinti 200 kilometrų nuo Rusnės iki Didžiųjų Būdežerių. Dar kelias dienas su draugais skrodėme Dubysos vandenis ir kirtome Nemuną, sutikome labai daug žmonių ir buvo labai smagu. Savaime suprantama, kad sportas ar grynas oras stiprina imunitetą, o tai itin s ...

Vytautas Plečkaitis. Berlyno sienos griuvimas paskatino Lietuvos valstybės atkūrimo sėkmę

Vytautas Plečkaitis. Berlyno sienos griuvimas paskatino Lietuvos valstybės atkūrimo sėkmę

Praėjus penkiems mėnesiams po Berlyno sienos griūties, pirmą kartą po penkiasdešimties metų demokratiškai išrinktas Lietuvos parlamentas 1990 m. kovo 11 d. paskelbė šalies nepriklausomybę. Tų pačių metų vasarą Aukščiausios Tarybos deleguotas dalyvavau Berlyne vykusioje konferencijoje ir mačiau griaunamos sienos liekanas, kurios įpakuotus gabaliukus naujai gimę rytų vokiečių verslininkai pardavinėjo turistams kaip atminimą apie sieną, skyrusią dvi sistemas, du pasaulius ir dvi civilizacijas. Berlyno sienos suvenyrą prie Brandenburgo vartų man padovanojo po Berlyną lydėjęs mane vokietis. Jį išsaugojau iki šiol, kaip komunistinės sistemos griūties Europoje simbolį. Savo pranešime „Lietuvos kelias į Europą“ įtikinėjau skeptiškai nusiteikusius vokiečius, kad Lietuva kaip ir visos šalys turi teisę į laisvę ir nepriklausomybę. Jie tokiai minčiai, žinoma, neprieštaravo, b ...

Vytautas Plečkaitis. D.Trumpo doktrina – sugrąžinti karius namo, apriboti globalų JAV vaidmenį?

Vytautas Plečkaitis. D.Trumpo doktrina – sugrąžinti karius namo, apriboti globalų JAV vaidmenį?

Kai JAV prezidentas D. Trumpas įprastu jam būdu – pasinaudodamas tviteriu, pareiškė, kad JAV išveda apie du tūkstančius savo karių iš Sirijos, daugelis JAV gerbėjų nustebo. Kiti pasipiktino, o treti – apsidžiaugė. Sirijos likimas iš esmės atsidūrė NATO narės Turkijos bei Rusijos ir jos sąjungininko Sirijos prezidento B. al Assado rankose. Žinoma, neabejingas Sirijos įvykiams lieka Iranas bei su jo įtaka kovojantis Izraelis. Su nerimu savo likimo laukia Sirijos kurdai, kuriuos Turkija laiko teroristais. Prezidentas D. Trumpas, netikėtai apsilankęs Irake ir susitikęs su JAV kariais, tarnaujančiais šiame karštame pasaulio regione, pasiuntė žinią, kad Amerika neketina toliau būti „pasaulio policininku“, ir pridūrė: „Esame pasklidę po visą pasaulį. Esame šalyse, apie kurias dauguma žmonių net nėra girdėję“. Be to, prezidentas pažadėjo išvesti dalį JAV karių iš Afganista ...

Close