Vytautas Plečkaitis. Stipri Vokietija ir stipri Prancūzija kuria stiprią Europą

Vytautas Plečkaitis. Stipri Vokietija ir stipri Prancūzija kuria stiprią Europą

Spalio 3-iąją vokiečiai atšventė Vokietijos vienybės dieną. Prieš 30 metų laisvos rinkos ekonomika ir išmintinga socialine politika grįsta Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) susijungė su   totalitarinio pobūdžio socializmą kūrusia Vokietijos Demokratine Respublika (VDR). Už pirmosios stovėjo Vakarų pasaulis su Jungtinėmis Valstijomis priešakyje, už antrosios – ekonomiškai žlunganti Sovietų Sąjunga. Prie 66 mln. vakarų vokiečių prisijungė apie 16 mln. rytų vokiečių ir daugiau kaip 15 mln. viršijo antros pagal dydį ES šalies – Prancūzijos – gyventojų skaičių. Prancūzijos prezidento E. Macrono vizito Lietuvoje metu daug kalbėta apie Prancūzijos lyderystę Europoje. Tačiau Prancūzija, nors ir vienintelė iš ES šalių turinti branduolinį ginklą, bet gyventojų skaičiumi gerokai mažesnė ir ekonominiu požiūriu gerokai silpnesnė už Vokietiją, kažin ar gali tapti ES lyde ...

Juozas Olekas. Turime daugiau nei kiti

Juozas Olekas. Turime daugiau nei kiti

Ore sklandant baimei, jog lietuvių vasara be kelionių į Bulgariją ar Turkiją bus nepakeliama, noriu patarti atsigręžti į tai, ką turime čia – Lietuvoje. Dažnai pamirštame, jog būdama viena iš žaliausių šalių Europoje turime tiek daug natūralių ir išpuoselėtų gamtos resursų, kuriais dažnai pamirštame pasidžiaugti. Pats asmeniškai, kiekvieną vasarą, leidžiuosi į žygius su šeima ne kur kitur, o Lietuvoje, siekiant pamatyti ir kaskart atrasti kažką naujo. Nors gyventojams išrinkus Europos Parlamento nariu derinti darbą Briuselyje ir aktyvų gyvenimą Lietuvoje pasidarė sunkiau, dar praėjusią vasarą su šeima spėjome numinti 200 kilometrų nuo Rusnės iki Didžiųjų Būdežerių. Dar kelias dienas su draugais skrodėme Dubysos vandenis ir kirtome Nemuną, sutikome labai daug žmonių ir buvo labai smagu. Savaime suprantama, kad sportas ar grynas oras stiprina imunitetą, o tai itin s ...

Vytautas Plečkaitis. Berlyno sienos griuvimas paskatino Lietuvos valstybės atkūrimo sėkmę

Vytautas Plečkaitis. Berlyno sienos griuvimas paskatino Lietuvos valstybės atkūrimo sėkmę

Praėjus penkiems mėnesiams po Berlyno sienos griūties, pirmą kartą po penkiasdešimties metų demokratiškai išrinktas Lietuvos parlamentas 1990 m. kovo 11 d. paskelbė šalies nepriklausomybę. Tų pačių metų vasarą Aukščiausios Tarybos deleguotas dalyvavau Berlyne vykusioje konferencijoje ir mačiau griaunamos sienos liekanas, kurios įpakuotus gabaliukus naujai gimę rytų vokiečių verslininkai pardavinėjo turistams kaip atminimą apie sieną, skyrusią dvi sistemas, du pasaulius ir dvi civilizacijas. Berlyno sienos suvenyrą prie Brandenburgo vartų man padovanojo po Berlyną lydėjęs mane vokietis. Jį išsaugojau iki šiol, kaip komunistinės sistemos griūties Europoje simbolį. Savo pranešime „Lietuvos kelias į Europą“ įtikinėjau skeptiškai nusiteikusius vokiečius, kad Lietuva kaip ir visos šalys turi teisę į laisvę ir nepriklausomybę. Jie tokiai minčiai, žinoma, neprieštaravo, b ...

Vytautas Plečkaitis. D.Trumpo doktrina – sugrąžinti karius namo, apriboti globalų JAV vaidmenį?

Vytautas Plečkaitis. D.Trumpo doktrina – sugrąžinti karius namo, apriboti globalų JAV vaidmenį?

Kai JAV prezidentas D. Trumpas įprastu jam būdu – pasinaudodamas tviteriu, pareiškė, kad JAV išveda apie du tūkstančius savo karių iš Sirijos, daugelis JAV gerbėjų nustebo. Kiti pasipiktino, o treti – apsidžiaugė. Sirijos likimas iš esmės atsidūrė NATO narės Turkijos bei Rusijos ir jos sąjungininko Sirijos prezidento B. al Assado rankose. Žinoma, neabejingas Sirijos įvykiams lieka Iranas bei su jo įtaka kovojantis Izraelis. Su nerimu savo likimo laukia Sirijos kurdai, kuriuos Turkija laiko teroristais. Prezidentas D. Trumpas, netikėtai apsilankęs Irake ir susitikęs su JAV kariais, tarnaujančiais šiame karštame pasaulio regione, pasiuntė žinią, kad Amerika neketina toliau būti „pasaulio policininku“, ir pridūrė: „Esame pasklidę po visą pasaulį. Esame šalyse, apie kurias dauguma žmonių net nėra girdėję“. Be to, prezidentas pažadėjo išvesti dalį JAV karių iš Afganista ...

Vytautas Plečkaitis. Kodėl Rytų Europa daugiau myli JAV prezidentą Donaldą Trumpą nei Vakarai

Vytautas Plečkaitis. Kodėl Rytų Europa daugiau myli JAV prezidentą Donaldą Trumpą nei Vakarai

JAV prezidento Donaldo Trumpo asmenybė  ryškiai išsiskiria iš kitų Vakarų valstybių lyderių ne tik savo politiniais sprendimais, bet ir savo elgesiu, apie kurį plačiai rašoma pasaulio, tame tarpe ir Lietuvos, žiniasklaidoje. Jam oponentų metami pagrįsti ir nepagrįsti kaltinimai, dėl jo grubaus, kai kada net chamiško elgesio, apibūdinant savo oponentus ar net moteris, skelbusias apie jo ankstesnius intymius santykius. JAV moterys, matyt, atsikeršydamos jam kongreso ir senato rinkimuose daugiausiai balsavo už demokratus. Tuo tarpu 75 proc. baltųjų vyrų, balsavo už respublikonus. Tačiau moterų balsų nepakako, kad demokratai įsigalėtų abiejuose rūmuose – kongrese ir senate. D. Trumpo aktyvi rinkiminė kampanija davė vaisių ir jo respublikonų partija ne tik atsilaikė, bet net padidino savo atstovų skaičių senate, nors ir neteko daugumos kongrese. Tai gali paskatinti D. T ...

Vytautas Plečkaitis. Baigiamieji Angelos Merkel užsienio politikos akordai?

Vytautas Plečkaitis. Baigiamieji Angelos Merkel užsienio politikos akordai?

Po savo partijos – Krikščionių demokratų unijos (CDU) skaudaus pralaimėjimo Hesseno žemėje ir jos sąjungininkės – Krikščionių socialinės unijos (CSU) fiasko Bavarijoje, Vokietijos kanclerė Angela Merkel po trylikos metų valdymo paskelbė daugiau nekandidatuosianti į didžiausios  vokiečių partijos pirmininkes šių metų gruodžio mėnesį Hamburge įvyksiančiame partijos suvažiavime. Tačiau ji nepaskelbė, kad pasitrauks iš Vokietijos kanclerės pareigų, kurias ketina užbaigti 2021m. pasibaigus ketvirtai jos kadencijai. Ar tai jai pavyks, sunku pasakyti, nes tiek jos partija, tiek ir jos koaliciniai sąjungininkai yra gerokai pavargę nuo jos valdymo, jos politikos klaidų, kurias daugelis vokiečių linkę jai atleisti. Tačiau  centro dešiniosios ir centro, kurioms save priskiria A. Merkel, politinis elitas mano, kad tolesnis jos buvimas valdžioje menkina pačios partijos CDU gali ...

Vytautas Plečkaitis. Kas pakeis Vokietijos kanclerę A. Merkel ir tradicines partijas?

Vytautas Plečkaitis. Kas pakeis Vokietijos kanclerę A. Merkel ir tradicines partijas?

Skausmingas Krikščionių socialinės unijos (CSU) pralaimėjimas rinkimuose į vietinį parlamentą vienoje iš turtingiausių Vokietijos žemių Bavarijoje sukėlė politinę audrą ne tik Bavarijoje, bet ir Berlyne. Valdančiųjų pralaimėjimas buvo prognozuojamas. Tačiau ne toks didelis. Stipriai pralaimėjo ne tik dešinioji partija CSU, įeinanti į valdančiąją koaliciją Berlyne kartu su A. Merkel krikščionimis demokratais. Bet ir socialdemokratai – kairiojo centro partija. Pastarieji taip pat yra valdančiosios koalicijos dalyviai ir dėl vadovybės strateginių klaidų – bet kokia kaina būti valdžioje su dešiniaisiais – iš antros pagal dydį partijos nukrito į trečią poziciją Vokietijos mastu ir į penktą poziciją Bavarijos žemėje, užleisdami į priekį ir kairesnę Žaliųjų partiją, ir Laisvųjų rinkėjų susivienijimą bei kraštutinę dešiniąją Alternatyvą Vokietijai – AfD. Vokietijoje klasi ...

Close