Ramūnas Lydis. Kodėl Lietuvoje negali išnykti biurokratija?

Ramūnas Lydis. Kodėl Lietuvoje negali išnykti biurokratija?

Nemaža dalis partijų į rinkimus eina su vienu iš šūkių „Sumažinsime biurokratiją“. Tokie šūkiai, siekiai kartojasi kiekvienais rinkimais. Tačiau biurokratija kaip yra, taip yra. Vieniems atrodo, kad biurokratinė našta mažėja, kitiems, kad kaip tik auga. Bet kodėl dar niekam nepavyko biurokratijos panaikinti arba bent jau sumažinti? O ar tai iš viso yra įmanoma? Esu įsitikinęs, kad biurokratijos tiesiog neįmanoma panaikinti. Manau, kad tai yra demokratijos paradokso išdava. Kad visuomenė galėtų išgyventi, tiesiog yra būtinos tam tikros visuotinai sutartos taisyklės. Be šių taisyklių negali egzistuoti jokia išsivysčiusi visuomenė. Netgi bendruomeniškai gyvenančių gyvūnų pasaulyje egzistuoja tam tikros nerašytos, bet visai grupei aiškios taisyklės. Priešingu atveju tiesiog veiktų principas kas stipresnis, tas ir teisus. Bet ar nuo to būtų geriau? O ar įmanoma biuro ...

Saulius Stripeika. E. valdžios sprendimai savivaldai ir viešojo administravimo sektoriui

Saulius Stripeika. E. valdžios sprendimai savivaldai ir viešojo administravimo sektoriui

Mane stebina, kad kandidatai į Seimą tiek mažai dėmesio skiria efektyvios regioninės politikos klausimams. Aš manau, kad labai svarbu sukurti efektyvią regioninės politikos sistemą ir užtikrinti Lietuvos regionų konkurencingumą bei aukštą gyvenimo kokybę juose. Šis tikslas yra labai aktualus šių dienų kontekste – socialinė ir ekonominė atskirtis tarp Lietuvos regionų ir pačiuose juose yra didžiausia per 20 m. ir vis auga bei yra viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) kontekste (European Commission, 2019). Teoriškai Lietuvos regionai turi savo strateginio planavimo vienetus, t.y Regionų plėtros tarybas (RPT), kurios pagal įstatymo joms priskirtas funkcijas bei pareigybes, yra atsakingos už tikslingą regionų plėtrą, regionų plėtros planų (RPP) tvirtinimą (daugiausiai ESI fondų finansuojamų projektų) bei kitas su tuo susijusias veiklas. Kalbant apie ES lėšų, skirtų ...

Algirdas Sysas. Į gerovės valstybę su vienkartinėmis išmokomis? Baikit

Algirdas Sysas. Į gerovės valstybę su vienkartinėmis išmokomis? Baikit

Apie gerovės valstybę rinkimų kampanijos metu bylojęs prezidentas prisiminė ją ir savo metiniame pranešime, apibrėždamas ją kaip didįjį Lietuvos tikslą, gerovės valstybę – kaip teisingą, žalią ir inovatyvią. Paminėjo (ir aš negaliu su juo nesutikti), kad gerovės valstybė prasideda nuo pagarbos, tarpusavio pasitikėjimo, atsakomybės už bendrą interesą ir pagalbos vienas kitam. Priminė jis ir nuolat vietinių bei užsienio ekspertų linksniuojamas Lietuvos problemas – skurdą, pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį, neracionalų viešųjų išteklių panaudojimą ir t. t. Tačiau prezidento gerovės valstybės vizija taip ir liko kažkokia neaiški ir miglota, nes per pirmuosius metus nesulaukėme reikšmingų pasiūlymų, kuriuos įgyvendinus žengtume link gerovės valstybės. Tiesa, buvo keletas pavienių žingsnių: prezidentui inicijavus, biudžete buvo įtvirtintas mažiausias pensi ...

 Orinta Leiputė. „Valstiečių“ valdymo pasekmės – pareigūnai be kelnių ir batų

 Orinta Leiputė. „Valstiečių“ valdymo pasekmės – pareigūnai be kelnių ir batų

Nuolatinis uniformų ir batų trūkumas. Tas pats apavas – ir žiemai, ir vasarai. Pigios liemenės, su kuriomis tenka nuo ryto iki vakaro prakaituoti. Striukės, kurios per trumpos. Marškiniai, kurių neišlyginsi. Ir, žinoma, baimės atmosfera. Prabilsi apie tai garsiai – sulauksi griežto atsako. Surinkti pareigūnų liudijimai rodo viena: situacija vidaus reikalų sistemoje – anaiptol ne tokia giedra, kaip bando vaizduoti valdžia. Viena realybė popieriuje, o ant žemės – kitaip. Pasiklausykite. Liudijimas Nr. 1: Kaunas Pasikalbėjusi su Kauno policijoje dirbančiais pareigūnais išgirdau, kad visi apsaugines liemenes dėvi, nes supranta, kad kur kas svarbiau gyvybė, o ne patogumas. Tačiau policininkai taip pat teigia: „Niekam neįdomu, kaip mes jaučiamės, niekas tokių klausimų net neužduoda. Ar kas nors yra matęs mūsų „plastmasinius“ marškinius, kurie net prakaito n ...

Kaip išgydyti sergančią sveikatos apsaugą? Didžiausi skauduliai, jų priežastys ir konkretūs sprendimai

Kaip išgydyti sergančią sveikatos apsaugą? Didžiausi skauduliai, jų priežastys ir konkretūs sprendimai

Skyrę daugiau pinigų ligų prevencijai ir sveikatos priežiūrai, pakėlę medikų ir slaugytojų algas, išvadavę gydytojus iš popierizmo, o regionuose sukūrę mobilias šeimos gydytojų komandas, lankančias gyventojus, išspręstume daugybę šį sektorių ir pacientus kamuojančių problemų. Pervargę, išsekę, persekiojami koronaviruso užkrato rizikos medikai dirba. Šeimos gydytojams tenka suktis tarsi dispečeriams – atremti milžinišką pacientų srautą. Krizės metu Lietuva pamatė, kokie svarbūs visuomenės gyvenime yra gydytojai ir bendrosios praktikos slaugytojai. O kas bus po to, kai pandemija atsitrauks? Visos bėdos – dėl trijų dalykų Lietuvos sveikatos priežiūros rezultatai – vis dar vieni prasčiausių tarp Europos Sąjungos (ES) šalių: tikėtina gyvenimo trukmė (75,9 m.) viena trumpiausių; prevencijos ir sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamo mirtingumo lygis – vien ...

Gintautas Paluckas. Ar Skvernelis pasimokys iš Kubiliaus klaidų?

Gintautas Paluckas. Ar Skvernelis pasimokys iš Kubiliaus klaidų?

Daugelis Europos valstybių, gelbėdamos savo ekonomikas, ėmėsi įvairių priemonių, kad išsaugotų žmonėms darbo vietas ir pajamas. Pirmiausia, žinoma, dėl vartojimo – ekonomikos variklio. Jei žmogus turi darbą ir gauna atlyginimą, jis perka paslaugas, prekes, o įmonės turi užsakymų ir samdo darbuotojus. Didėja nedarbas – mažėja ir žmonių, galinčių įsigyti prekes bei paslaugas, įmonės turi dar mažiau užsakymų, kyla dar viena atleidimų banga. Lietuvoje mes ne tik vėluojame, tačiau ir nesimokome iš kitų šalių, kuriose matome pasiteisinusius sprendimus. Visų pirma, dalis Vyriausybės pažadėtų 6 milijardų eurų yra netikri. Į juos įskaičiuoti mokesčių atidėjimai – verslas juos vis tiek turės sumokėti. Į šią sumą taip pat įskaičiuota ir bankų galimybė skolinti papildomus 2,5 milijardo eurų iš savų rezervų (bankai tikrai neprivalo to daryti). Tad kalbame tik apie kur k ...

Rasa Budbergytė. Ką paremsime, į tuos ir atsiremsime

Rasa Budbergytė. Ką paremsime, į tuos ir atsiremsime

Šiuo metu Vyriausybė jau koreguoja savo pačios patvirtintą valstybės pagalbos verslui paketą, nes kaip juokaujama viešai, verslui priemonių nereikia, reikia pinigų. Ir tikrai, tos priemonės atrodo labiau orientuotos į stipraus ar stambaus verslo gelbėjimą, nei į Lietuvos žmonių ir jų pajamų gelbėjimą. Paramos mechanizmas šiek tiek paprastinamas, tačiau mažos įmonės ir toliau, panašu, neatitiks perteklinių reikalavimų. Apie subsidijas mažoms įmonėms nėra galvojama. Taigi, nesuveikus šiai paramai nebus ir taip laukiamo ekonomikos atsigavimo, bankrotų daugės, nedarbo lygis augs daug greičiau, nei mes norėtume. Neaugs ir vartojimas, pagrindinis mūsų ekonomikos variklis šioj krizinėj situacijoje, taigi vis daugiau kalbama apie tai, kaip paspartinti ekonomikos augimą per valstybės ir savivaldybių investicijas, planuojama jas didinti 500 milijonų eurų. Įprastiniai kelių re ...

Close