Liepos 18 d. – partijos garbės pirmininko A. Sakalo mirties metinės

Liepos 18 d. – partijos garbės pirmininko A. Sakalo mirties metinės

Prieš vienerius metus – liepos 18 dieną – netekome Nepriklausomybės Akto signataro, vieno iš Sąjūdžio iniciatorių, Socialdemokratų partijos garbės pirmininko, fizikos ir matematikos profesoriaus Aloyzo Sakalo. Partijos nariai ir bendraminčiai profesoriaus atminimą pagerbė aplankydami jo kapą. Nuėjęs ilgą kelią nuo smetoninės iki šiandienos Lietuvos, išgyvenęs Gulago sunkumus ir sovietų okupaciją, patyręs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo džiaugsmą, matęs besikeičiančią ir augančią Lietuvą ir aktyviai dalyvavęs jos kūrime, A. Sakalas yra sakęs, kad tiesos paieška ir jos vertinimas yra bendra gija, siejanti skirtingų istorinių tarpsnių Lietuvą. *** A. Sakalas: neskirstome žmonių į patriotus, runkelius ar „vatnikus“ (2018 m. interviu laikraščiui „Socialdemokratas, kalbėjosi Monika Čiuldytė-Kačerginskienė) Nuėjęs ilgą kelią nuo smetoninės iki šiandienos Li ...

V. Andriukaitis apie A. Sakalą: Tavo aukštas skrydis kaitino kraują ir džiugino Lietuvą

V. Andriukaitis apie A. Sakalą: Tavo aukštas skrydis kaitino kraują ir džiugino Lietuvą

Kalba, pasakyta Antakalnio kapinėse, atsisveikinant su Aloyzu Sakalu *** Brangūs Atgimimo epochos bendražygiai, mieloji Lietuva, Man teko labai atsakinga užduotis prabilti apie Aloyzą Sakalą Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo vardu. Juk mes, 124 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, balsavę tą lemtingą Kovo 11-ąją už šį dokumentą, buvome ir esame skirtingi, turėjome ir turime skirtingą požiūrį bei vertinimus vieni kitų atžvilgiu. Nelengva pasakyti kalbą, kuri atskleistų kiek įmanoma bendresnį požiūrį į Aloyzo Sakalo asmenybę ir kuriai pritartų kuo daugiau signatarų. Taip, tarp tų 124 deputatų buvo ir rezistentų, ir politinių kalinių, ir disidentų, ir komjaunuolių, ir savarankiškos LKP narių, ir nepartinių - toks platus tuometės Lietuvos visuomenės atspindys. Dabar net negali patikėti, kad lyg ir varžovai, o kartais - lyg ...

Mirė socialdemokratas, Nepriklausomybės Akto signataras Aloyzas Sakalas

Mirė socialdemokratas, Nepriklausomybės Akto signataras Aloyzas Sakalas

Liepos 18-ąją užgeso Socialdemokratų partijos garbės pirmininko, Kovo 11-osios Akto signataro, fizikos ir matematikos profesoriaus Aloyzo Sakalo (91 m.) gyvybė. Nuėjęs ilgą kelią nuo smetoninės iki šiandienos Lietuvos, išgyvenęs Gulago sunkumus ir sovietų okupaciją, patyręs Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo džiaugsmą, matęs besikeičiančią ir augančią Lietuvą ir aktyviai dalyvavęs jos kūrime, A. Sakalas yra sakęs, kad „tiesos paieška ir jos vertinimas yra bendra gija, siejanti skirtingų istorinių tarpsnių Lietuvą“. „Linkiu, kad kiekvieno Lietuvos žmogaus sąmonėje nuolat skambėtų paskutinė Himno eilutė: vardan tos Lietuvos vienybė težydi. Kad mes nevadintume patriotais tik tų, kurie pritaria mūsų pozicijai ir nelaikytume priešais tų, kurių nuomonė yra kita. Mes turime išmokti vertinti ir, jeigu reikia, kritikuoti oponentų idėjas ir siūlymus, bet ne jų asmenines ...

Aloyzas Sakalas. Ir valdantieji, ir opozicija mato galimus priešlaikinius rinkimus

Aloyzas Sakalas. Ir valdantieji, ir opozicija mato galimus priešlaikinius rinkimus

Taip tvirtinti galima stebint partijų reakcijas į valdančiųjų konfliktą su opozicija. Iš tiesų valdantieji galėjo lengvai jį išspręsti. Seimo Pirmininkei tik reikėjo atlikti vieną veiksmą prieš priimant sprendimą išbraukti opozicijos atstovus iš pirmininkaujančių birželio mėnesį Seimui sąrašo. Jai reikėjo sužinoti opozicinių frakcijų vadovų nuomonę ar šių frakcijų (ar partijų) deleguoti Seimo Vicepirmininkai tikrai ne tik nedalyvaus posėdžiuose, bet ir jiems nepirmininkaus. Turint tokią opozicijos nuomonę buvo galima priimti ir teisiškai nepriekaištingą sprendimą, kurio negalėtų kritikuoti opozicija. Deja, Pirmininkė nusprendė ignoruoti opozicinių partijų nuomonę. Kodėl? Ar tai Pirmininkės atsitiktinė klaida, kuri gali turėti (ar neturėti) ir rimtų pasekmių. O gal viena iš TS-LKD intrigų, kuriomis visada garsėjo šios partijos intrigų didmeistris. Atsakymo ilgai lauk ...

Aloyzas Sakalas. Ar tikrai norime vienybės

Aloyzas Sakalas. Ar tikrai norime vienybės

Norėdamas suvienyti tautą, patyręs politikas elgiasi šitaip: savo veikla stengiasi priešą paversti abejojančiu, o abejojantį savo šalininku. Jei politikas elgiasi priešingai - savo politikos šalininką paverčia abejojančiu, o abejojantį savo priešu - jis sukuria daug naujų priešų, su kuriais vėliau kovoja pats. Drįstu teigti, kad Lietuvoje kartais vyravo pastarasis modelis. Štai argumentai. Po nepavykusio pučo Maskvoje ir Lietuvos tarptautinio pripažinimo, Aukščiausiosios Tarybos (toliau AT) pirmininkas paskelbė, kad AT vyksta „šliaužiantis perversmas“. Pirmininko iniciatyva AT buvo perskelta pusiau, abi pusės posėdžiavo skirtingose patalpose ir nė viena iš jų negalėjo priimti sprendimų dėl kvorumo nebuvimo. Ir taip AT buvo paralyžiuota, o pusė AT pirmininko politikos rėmėjų, kuriais buvo beveik visi AT nariai, tapo abejojančiais jo politika, ar net jos priešinink ...

Aloyzas Sakalas. Drąsios mūsų užsienio politikos galimi vaisiai

Aloyzas Sakalas. Drąsios mūsų užsienio politikos galimi vaisiai

Iki šių dienų Lietuvos Vyriausybės užsienio politika buvo gerai apgalvota ir ryžtinga iki tokio laipsnio, kuriam pritardavo pasaulio demokratinės valstybės. Jų parama buvo skydu, kuris leido nepaisyti mums nedraugiškų valstybių pretenzijų ir perspėjimų. Taip mes įstojome į NATO, tapome ES nariais, nors mūsų nedraugams tai labai nepatiko. Mūsų balsą girdėdavo pasaulio galingieji. Ir ne tik girdėdavo, bet ir įsiklausydavo. Mes tapome lygūs tarp lygiųjų ir turėjome tvirtą demokratinių valstybių politinį „stogą“. Tokia situacija tęsėsi tol, kol mūsų užsienio politikos formuotojai pradėjo galvoti ir veikti taip, tarsi jie būtų pasaulinės politikos neklystantieji vedliai, kurie rankos mostu nurodo kuria kryptimi demokratinėms valstybėms derėtų eiti. Ir taip Lietuvoje atsirado dvi užsienio politikos problemos: santykiai su Baltarusija ir Kinija. Apie jas ir pakalbėkime. ...

A. Sakalas: neskirstome žmonių į patriotus, runkelius ar „vatnikus“ (interviu)

A. Sakalas: neskirstome žmonių į patriotus, runkelius ar „vatnikus“ (interviu)

Kviečiame prisiminti 2018-aisiais Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro duotą interviu laikračiui „Socialdemokratas“, kuriame prisimenami svarbiausi gyvenimo įvykiai: nuo vaikystės Kaune bei kalinimo lageryje iki akademinio darbo ir politinės karjeros. Nuėjęs ilgą kelią nuo smetoninės iki šiandienos Lietuvos, išgyvenęs Gulago sunkumus ir sovietų okupaciją, patyręs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo džiaugsmą, matęs besikeičiančią ir augančią Lietuvą ir aktyviai dalyvavęs jos kūrime, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narys, Nepriklausomybės Akto signataras, vienas žymiausių Lietuvos politikų, profesorius Aloyzas Sakalas teigia, kad tiesos paieška ir jos vertinimas yra bendra gija, siejanti skirtingų istorinių tarpsnių Lietuvą, ir linki Lietuvos žmonėms ne tik išmokti drąsiai reikšti savo nuomonę ir vertinti, o jeigu reikia, kritikuoti kitų idėjas ir siūlymus, bet i ...

Close