Aloyzas Sakalas. Ir valdantieji, ir opozicija mato galimus priešlaikinius rinkimus

Aloyzas Sakalas. Ir valdantieji, ir opozicija mato galimus priešlaikinius rinkimus

Taip tvirtinti galima stebint partijų reakcijas į valdančiųjų konfliktą su opozicija. Iš tiesų valdantieji galėjo lengvai jį išspręsti. Seimo Pirmininkei tik reikėjo atlikti vieną veiksmą prieš priimant sprendimą išbraukti opozicijos atstovus iš pirmininkaujančių birželio mėnesį Seimui sąrašo. Jai reikėjo sužinoti opozicinių frakcijų vadovų nuomonę ar šių frakcijų (ar partijų) deleguoti Seimo Vicepirmininkai tikrai ne tik nedalyvaus posėdžiuose, bet ir jiems nepirmininkaus. Turint tokią opozicijos nuomonę buvo galima priimti ir teisiškai nepriekaištingą sprendimą, kurio negalėtų kritikuoti opozicija. Deja, Pirmininkė nusprendė ignoruoti opozicinių partijų nuomonę. Kodėl? Ar tai Pirmininkės atsitiktinė klaida, kuri gali turėti (ar neturėti) ir rimtų pasekmių. O gal viena iš TS-LKD intrigų, kuriomis visada garsėjo šios partijos intrigų didmeistris. Atsakymo ilgai lauk ...

Aloyzas Sakalas. Ar tikrai norime vienybės

Aloyzas Sakalas. Ar tikrai norime vienybės

Norėdamas suvienyti tautą, patyręs politikas elgiasi šitaip: savo veikla stengiasi priešą paversti abejojančiu, o abejojantį savo šalininku. Jei politikas elgiasi priešingai - savo politikos šalininką paverčia abejojančiu, o abejojantį savo priešu - jis sukuria daug naujų priešų, su kuriais vėliau kovoja pats. Drįstu teigti, kad Lietuvoje kartais vyravo pastarasis modelis. Štai argumentai. Po nepavykusio pučo Maskvoje ir Lietuvos tarptautinio pripažinimo, Aukščiausiosios Tarybos (toliau AT) pirmininkas paskelbė, kad AT vyksta „šliaužiantis perversmas“. Pirmininko iniciatyva AT buvo perskelta pusiau, abi pusės posėdžiavo skirtingose patalpose ir nė viena iš jų negalėjo priimti sprendimų dėl kvorumo nebuvimo. Ir taip AT buvo paralyžiuota, o pusė AT pirmininko politikos rėmėjų, kuriais buvo beveik visi AT nariai, tapo abejojančiais jo politika, ar net jos priešinink ...

Aloyzas Sakalas. Drąsios mūsų užsienio politikos galimi vaisiai

Aloyzas Sakalas. Drąsios mūsų užsienio politikos galimi vaisiai

Iki šių dienų Lietuvos Vyriausybės užsienio politika buvo gerai apgalvota ir ryžtinga iki tokio laipsnio, kuriam pritardavo pasaulio demokratinės valstybės. Jų parama buvo skydu, kuris leido nepaisyti mums nedraugiškų valstybių pretenzijų ir perspėjimų. Taip mes įstojome į NATO, tapome ES nariais, nors mūsų nedraugams tai labai nepatiko. Mūsų balsą girdėdavo pasaulio galingieji. Ir ne tik girdėdavo, bet ir įsiklausydavo. Mes tapome lygūs tarp lygiųjų ir turėjome tvirtą demokratinių valstybių politinį „stogą“. Tokia situacija tęsėsi tol, kol mūsų užsienio politikos formuotojai pradėjo galvoti ir veikti taip, tarsi jie būtų pasaulinės politikos neklystantieji vedliai, kurie rankos mostu nurodo kuria kryptimi demokratinėms valstybėms derėtų eiti. Ir taip Lietuvoje atsirado dvi užsienio politikos problemos: santykiai su Baltarusija ir Kinija. Apie jas ir pakalbėkime. ...

A. Sakalas: neskirstome žmonių į patriotus, runkelius ar „vatnikus“ (interviu)

A. Sakalas: neskirstome žmonių į patriotus, runkelius ar „vatnikus“ (interviu)

2021-ųjų liepos 6-ąją minint Aloyzo Sakalo 90-mečio jubiliejų, kviečiame prisiminti 2018-aisiais Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro duotą interviu, kuriame prisimenami svarbiausi gyvenimo įvykiai: nuo vaikystės Kaune bei kalinimo lageryje iki akademinio darbo ir politinės karjeros. Nuėjęs ilgą kelią nuo smetoninės iki šiandienos Lietuvos, išgyvenęs Gulago sunkumus ir sovietų okupaciją, patyręs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo džiaugsmą, matęs besikeičiančią ir augančią Lietuvą ir aktyviai dalyvavęs jos kūrime, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narys, Nepriklausomybės Akto signataras, vienas žymiausių Lietuvos politikų, profesorius Aloyzas Sakalas teigia, kad tiesos paieška ir jos vertinimas yra bendra gija, siejanti skirtingų istorinių tarpsnių Lietuvą, ir linki Lietuvos žmonėms ne tik išmokti drąsiai reikšti savo nuomonę ir vertinti, o jeigu reikia, kritikuo ...

Aloyzas Sakalas. Turiu labai rimtų abejonių dėl galimų porinkiminių koalicijų

Aloyzas Sakalas. Turiu labai rimtų abejonių dėl galimų porinkiminių koalicijų

Į valdžią einama arba norint įdiegti savo programą, arba norint gauti keletą postų Vyriausybėje. Nemanau, kad LSDP priimtinas antras kelias, nes juo nuėjus, savo programos įdiegimą LSDP galėtų pamiršti ir vargu, ar tada kas nors LSDP vertintų kaip rimtą partiją. O po ketverių metų jos lauktų išlikimo problemos. Jei LSDP pasirinktų pirmąjį kelią, tai jai reikėtų turėti daugumą Vyriausybėje. O tai reiškia, kad LSDP turėtų pati formuoti koaliciją. Jei LSDP bus tik konservatorių ar valstiečių partneriu, tai ji vykdys jų programas su nedidelėmis korekcijomis, kurias pavyktų išsiderėti. Ypač pavojinga partijai būtų koalicija su TS-LKD. Ją sudarius, labai tikėtinas partijos skilimas. Po jo reikėtų ne vienerių metų partijai atgimti, jei ji dar sugebėtų atgimti . Ar LSDP vadovybė gali norėti tokios avantiūros? Apie koaliciją su valstiečiais būtų galima galvoti, j ...

Aloyzas Sakalas. Pamąstymai rinkimų tema

Aloyzas Sakalas. Pamąstymai rinkimų tema

Socialdemokratų partijoje savo idėjomis konkuruoja LSDP senbuviai (aš vienas iš jų) ir energingas bei perspektyvus jaunimas. Senbuvių turtas – tai patyrimas ir visko matęs protas. Jaunimas gi pasižymi radikalumu, veiklumu ir jam būtina energija. Ir vieni, ir kiti savo strategiją grindžia šiomis Europos socialdemokratų pamatinėmis vertybėmis. Tai laisvė, solidarumas ir socialinis teisingumas. Tačiau jų įgyvendinimui reikalinga valdžia. O ją gavus ir turint partijos strategiją, senbuviai ir jaunimas galėtų sutarti ir dėl partijos taktikos. Geriausias variantas būtų tada, jei šios abi grupės surastų kompromisinį sprendimą, nes tik suvienytos pastangos duoda geriausius rezultatus. Deja, LSDP praeityje neišvengė ir klaidų. Vien istorija su progresiniais mokesčiais yra girnapusė ant LSDP kaklo. O kur dar neoliberalizmas, kuris po susijungimo su LDDP tapo LSDP ideolo ...

Aloyzas Sakalas. Melas, pridengtas tiesos rūbais

Aloyzas Sakalas. Melas, pridengtas tiesos rūbais

Pagal VMI 2018 metų duomenis, pagrindiniai biudžeto pajamų šaltiniai yra trys. Tai pridėtinės vertės mokestis (PVM) (54,7 proc. nuo viso biudžeto), akcizai (22,2 proc.) ir pelno mokestis (PM) (10,8 proc.). Toliau sektų gyventojų pajamų mokestis (4,9 proc.) ir kiti dar mažesni mokesčiai. Jei dėl PVM ir akcizų mokesčių pakeitimų ir kyla šiek tiek šurmulio, tai mėginimai padidinti PM sukelia verslininkų ir jų organizacijų bei Laisvosios rinkos instituto aistras. Pagrindinis visų jų argumentas yra toks: Dėl PM padidinimo smarkiai sumažės užsienio verslininkų investicijos į Lietuvą. Tik ketvirtoje ar net penktoje vietoje yra PM. Bet gerai žinoma, kad kiekvienas investitorius pirmiausia žiūri, ar yra rinka jo būsimai produkcijai ir kokios tos rinkos apimtys. Juk nuo produkto realizacijos priklauso gamybos plėtra ir verslininko pelnas. Antras svarbiausias rodiklis ve ...

Close