Aloyzas Sakalas. Melas, pridengtas tiesos rūbais

Aloyzas Sakalas. Melas, pridengtas tiesos rūbais

Pagal VMI 2018 metų duomenis, pagrindiniai biudžeto pajamų šaltiniai yra trys. Tai pridėtinės vertės mokestis (PVM) (54,7 proc. nuo viso biudžeto), akcizai (22,2 proc.) ir pelno mokestis (PM) (10,8 proc.). Toliau sektų gyventojų pajamų mokestis (4,9 proc.) ir kiti dar mažesni mokesčiai. Jei dėl PVM ir akcizų mokesčių pakeitimų ir kyla šiek tiek šurmulio, tai mėginimai padidinti PM sukelia verslininkų ir jų organizacijų bei Laisvosios rinkos instituto aistras. Pagrindinis visų jų argumentas yra toks: Dėl PM padidinimo smarkiai sumažės užsienio verslininkų investicijos į Lietuvą. Tik ketvirtoje ar net penktoje vietoje yra PM. Bet gerai žinoma, kad kiekvienas investitorius pirmiausia žiūri, ar yra rinka jo būsimai produkcijai ir kokios tos rinkos apimtys. Juk nuo produkto realizacijos priklauso gamybos plėtra ir verslininko pelnas. Antras svarbiausias rodiklis ve ...

Aloyzas Sakalas. Partijos, politinės patyčios ir gerovės valstybė

Aloyzas Sakalas. Partijos, politinės patyčios ir gerovės valstybė

O tų partijų tarp mūsų, Jų programų ir barnių!.. Tiek vargiai pas vargšą bl... Atsiras už marškinių Maironis 1918–1926 metais Lietuvoje veikė 10 partijų. O nuo 1936 metų veikė tik Tautininkų partija, nes visas kitas prezidentas A. Smetona uždarė. Lietuvą pradėjo valdyti diktatorius. Dabar, pagal „Baltijos tyrimų“ ir „Vilmorus“ apklausų bendrovių duomenis, Lietuvoje veikia taip pat 10 partijų. Nors buvo mėginimų sumenkinti 9, iš jų laikant tik vieną partiją tinkamai atstovaujančią Lietuvos interesus. Buvo ir mėginimų išrinkti Lietuvos prezidentą dar neturint Konstitucijos taip sudarant prielaidas diktatūrai. Bet Lietuvos žmonių nepavyko apmulkinti. Taigi turime demokratinę valstybę, kurioje egzistuoja, kaip ir 1918–1936 metais, 10 konkuruojančių partijų. Tarp tų dešimties tik kelios partijos gali lengvai peršokti 5 procentų barjerą, o tai būti ...

Aloyzas Sakalas. Kurį iš devynių pretendentų reikėtų išrinkti Lietuvos Respublikos prezidentu?

Aloyzas Sakalas. Kurį iš devynių pretendentų reikėtų išrinkti Lietuvos Respublikos prezidentu?

Tai, aišku, sunkus klausimas. Vieniems rinkėjams nereikia jokių esminių užsienio ir vidaus politikos pokyčių. Kitiems reikia prezidento, kuris pakeistų iš esmės vidaus ir užsienio politiką. Dar kiti norėtų laikyti Prezidentą savo įtakoje. Yra ir tokių, kurie norėtų „tvirtos rankos“. Prezidentas, kaip žinia, pats formuoja pagrindines užsienio politikos gaires, pritaria arba nepritaria ministro pirmininko teikiamoms ministrų kandidatūroms, tvarko teisėsaugą, vertina Seimo priimtus teisės aktus. Pradėkime nuo užsienio politikos. Kad dabartinė užsienio politika yra ne tik netikusi, bet ir pavojinga, įrodė Kovo 11-osios akto signataras Egidijus Bičkauskas savo pranešime Kovo 11-osios minėjime Seime. Šis pranešimas buvo publikuotas dienraščiuose ir žinių portaluose, todėl nėra jokio reikalo cituoti jo pagrindinių teiginių. Ne ką geresnė ir dabartinė (kaip ir buvu ...

Aloyzas Sakalas. Kur prasmenga mokytojų algos?

Aloyzas Sakalas. Kur prasmenga mokytojų algos?

Tik ką prigeso mokytojų demonstracijos ir jų streikai. Mokytojų reikalavimo ženkliai padidinti jų atlyginimus taip ir neišgirdo Vyriausybės ausys, nes, atseit, nėra tam papildomų lėšų, kurias galima būtų skirti Švietimo ir mokslo ministerijai. Bet ar tai vienintelis kelias patenkinti teisėtus mokytojų reikalavimus? Ekonomisto N. Mačiulio nuomone didžiausia problema ne ŠMM skiriamas pinigų kiekis, o neefektyvus jų panaudojimas. Ir iš tiesų, Lietuva skiria švietimo finansavimui 5,2 proc. BVP, o mokytojų algos nesiekia nei 1000 eurų. Tuo tarpu, nors Vokietija skiria švietimo finansavimui vienu procentiniu BVP punktu mažiau nei Lietuva, bet Vokietijos mokytojų atlyginimai yra žymiai didesni nei Lietuvos mokytojų. Bet tegu kalba konkretūs skaičiai, kurie pateikti lentelėje.   Čia pateikti atlyginimai „ant popieriaus“ (Bruttogehalt) ir gaunami į rankas (Nettog ...

Aloyzas Sakalas. Trys istorinės klaidos Sąjūdžio istorijoje

Aloyzas Sakalas. Trys istorinės klaidos Sąjūdžio istorijoje

2018 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucinėje salėje paminėtas Sąjūdžio 30 metų jubiliejus. Buvo sakomos kalbos, senieji sąjūdiečiai pabendravo vieni su kitais ir su spaudos atstovais. Bet ne vienam dalyviui kilo dar pilnai neatsakytas klausimas, kokias istorines klaidas padarė atkūręs Lietuvos nepriklausomybę Sąjūdis, jei rinkėjai jį kažkodėl nustūmė nuo politinės valdžios per 1992 metų rinkimus. Kaip žinoma, rinkėjai tada valdžią perdavė buvusiai komunistų partijai, pasivadinusiai LDDP, kuriai net pritrūko fizinių asmenų rinkimuose iškovotoms daugiamandatėms vietoms užimti. Pirmąją istorinę klaidą 1990 03 15 įvardino vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų Arvydas Juozaitis. Jo nuomone, ši klaida – tai Vytauto Landsbergio išrinkimas Aukščiausiosios Tarybos (toliau AT) pirmininku. Galima sutikti su tokiu teiginiu, galima nesutikti, bet daug faktų, dalį kurių ...

A. Sakalas: neskirstome žmonių į patriotus, runkelius ar „vatnikus“ (interviu)

A. Sakalas: neskirstome žmonių į patriotus, runkelius ar „vatnikus“ (interviu)

Nuėjęs ilgą kelią nuo smetoninės iki šiandienos Lietuvos, išgyvenęs Gulago sunkumus ir sovietų okupaciją, patyręs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo džiaugsmą, matęs besikeičiančią ir augančią Lietuvą ir aktyviai dalyvavęs jos kūrime, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narys, Nepriklausomybės akto signataras, vienas žymiausių Lietuvos politikų, profesorius Aloyzas Sakalas teigia, kad tiesos paieška ir jos vertinimas yra bendra gija, siejanti skirtingų istorinių tarpsnių Lietuvą, ir linki Lietuvos žmonėms ne tik išmokti drąsiai reikšti savo nuomonę ir vertinti, o jeigu reikia, kritikuoti kitų idėjas ir siūlymus, bet ir išlikti vieningiems bei siekti, kad  Lietuva taptų draugiška ne tik savo gyventojams,  bet ir svečiams. Daugiau apie patirtus išgyvenimus ir įveiktus sunkumus, istorinių ir politinių procesų vertinimas bei ateities vizija pokalbyje su profesoriumi Aloyzu ...

Close