Svetlana Grigorian. Lietuvos sporto bedugnė

Svetlana Grigorian. Lietuvos sporto bedugnė

2020 m. Tokijo olimpinės žaidynės atskleidė tikrąją situaciją, kurioje šiandien yra Lietuvos sportas. Ir nors Švietimo, mokslo ir sporto ministrė sako, jog Lietuvos sportas yra „sudėtingoje situacijoje“ ar „duobėje“, manau, jog yra kur kas blogiau.  Jei ne veteranės, olimpinės čempionės Lauros Asadauskaitės geležinėmis valios pastangomis iškovotas penkiakovės sidabro medalis,  2020 m. Tokijo olimpinės žaidynės Lietuvai galėjo baigtis visai be aukščiausių apdovanojimų. Čia jau ne „duobė“, o visa bedugnė. Džiaugiuosi, kad ministrė kalba apie Lietuvos aukšto meistriškumo sportą ištinkančią agoniją, tačiau neramina kelias, kuriuo ministrė iš akligatvio planuoja bandyti vesti Lietuvos sportą. Labiausiai nerimą kelią išsakytos mintys, kad Lietuva turi koncentruotis prie 10 prioritetinių sporto šakų, skirdama joms ne tik didžiausią dėmesį, tačiau ir finansavimą.  Ši sit ...

Svetlana Grigorian, Olga Dejienė. Konservatoriai užsimojo uždaryti Šventąją?

Svetlana Grigorian, Olga Dejienė. Konservatoriai užsimojo uždaryti Šventąją?

Džiaugiamės smagia lietuviška vasara ir poilsiautojais, kurie iš naujo atranda mūsų pajūrį. Dėl COVID-19 viruso sukeltos pandemijos ir griežtesnių, kartais itin permainingų, reikalavimų keliaujant į užsienį, vis daugiau poilsiautojų vietoje užsienio kurortų poilsiui renkasi Baltijos pajūrį. Šilta vasara ir karšti saulės spinduliai džiugina atostogauti susiruošusius tautiečius, tačiau tinkamai nesisaugant galima ir perkaisti. Panašu, kad taip nutiko Palangos tarybos nariui, konservatoriui Vaidui Šimaičiui, staiga užsimojusiam uždaryti Šventąją ir apmokestinti įvažiavimą į šį gražų, jaukų ir poilsiautojų jau pamėgtą miestelį. Toks siūlymas atsirado siekiant spręsti automobilių parkavimo problemą Šventojoje. Konservatorius piktinasi, kad poilsiautojai automobilius stato ant žalios vejos, o turint daugiau pinigų būtų galima prie įvažiavimo į Šventąją įrengti autom ...

Svetlana Grigorian. Ar Palangai reikia Vilniui netikusio paminklo?

Svetlana Grigorian. Ar Palangai reikia Vilniui netikusio paminklo?

Buvusios, Sauliaus Skvernelio vadovaujamos, Vyriausybės iniciatyva dar praėjusiais metais įvyko konkursas prezidento Antano Smetonos paminklo statybai Vilniaus mieste. Sudaryta paminklo A. Smetonai komisija iš septynių konkurso dalyvių išrinko laimėtoją, Vyriausybė paminklo statybai paskyrė 250 tūkstančių eurų, tačiau pasipriešinus Vilniaus miesto savivaldybei, paminklo statybos Vilniuje taip ir neprasidėjo. Vilniaus miesto savivaldybė sureagavo į Vyriausybės iniciatyvą ir pasipiktino, kad į sudarytą paminklo prezidento A. Smetonai statybos komisiją nebuvo įtraukti Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. Vilniaus miesto savivaldybės taryba dėl paminklo A. Smetonai net priėmė rezoliuciją, kuria sakoma, kad laimėtoju paskelbtas paminklo projektas nėra tinkamas, todėl prašoma skelbti naują konkursą, o į komisiją įtraukti savivaldybės atstovus. Savivaldybei iš esmės ...

Svetlana Grigorian. Dziudo sportininkai – valdžios neveiksnumo įkaitai?

Svetlana Grigorian. Dziudo sportininkai – valdžios neveiksnumo įkaitai?

Lietuvos dziudo sportas išgyvena vienus sunkiausių etapų savo gyvavime. Įsismarkavęs dziudo sportininkų ir federacijos vadovų konfliktas ne tik nemažėja, tačiau įgauna vis didesnį pagreitį. Jau esu rašiusi apie ilgiau nei metus trunkantį dziudo sportininkų ir šios federacijos vadovų konfliktą, kuris prasidėjo, kai dziudo rinktinės vyriausiuoju treneriu buvo paskirtas Eduardas Techovas. Sportininkų nusiskundimai dėl trenerio darbo spragų buvo išgirsti, tačiau niekas nesprendė susidariusių problemų, o, atvirkščiai, kai kuriems sportininkams, dėl viešo nepasitenkinimo skleidimo, apribotos galimybės dalyvauti ne tik tarptautinėse varžybose, tačiau ir olimpiadoje. Dziudo sportininkai vienas po kito garsiai prakalbo apie federacijos vadovų diktatą ir neteisingus sprendimus ir, nors konfliktą plačiai aprašė šalies žiniasklaida, niekas nepasikeitė, o šalies sporto ...

Svetlana Grigorian. Lengviausia atimti – iš vaikų

Svetlana Grigorian. Lengviausia atimti – iš vaikų

Seimo rinkimus laimėjusios dešiniosios partijos baigia derinti programines nuostatas ir jau artimiausiu metu paaiškės, kokiu keliu Lietuva žengs per ketverius naujos Vyriausybės metus. Dažniausiai rinkimus laimėjusios partijos išgyvena porinkiminės euforijos etapą, per kurį visi džiaugiasi naujais išrinktaisiais bei liaupsina partijų lyderius. Lėtai, tačiau užtikrintai kyla laimėjusių partijų reitingai. Panašu, jog šį kartą gali būti visiškai kitaip: pirmas akibrokštas įvyko jau pirmąją dieną po antrojo Seimo rinkimų turo, kuomet diskusijos dėl būsimos valdančiosios daugumos pradėtos ne nuo programinių siūlymų ir nuostatų derinimo, o postų dalybų. Kai kurie politikai taip skubėjo užsikalti kuoliukus dėl norimų postų, kad pamiršo visas politinės etikos subtilybes. Pirmiausia, iš laimėjusių partijų rinkėjai tikisi sulaukti aiškių darbų gairių ir Vyriausybės progra ...

Svetlana Grigorian. Nelaukiant 2025

Svetlana Grigorian. Nelaukiant 2025

2018 m. Europos Sąjungoje priimtos atliekų tvarkymo taisyklės, kuriomis valstybės narės įpareigojamos didinti komunalinių atliekų antrinį panaudojimą ir perdirbimą. Šios taisyklės įpareigoja ES šalis iki 2025 m. įsirengti atskiras tekstilės atliekų surinkimo sistemas, o paprasčiau kalbant, visose šalyse turės atsirasti atskiri, vien tik tekstilės atliekoms skirti konteineriai. Susidarančios tekstilės atliekos iki šių reikalavimų atsiradimo keliaudavo į sąvartynus arba būdavo deginamos. Priėmus šias taisykles tikimasi, kad nemaža jų dalis bus perdirbama ir įvairių naujų produktų pagalba bus naudojama toliau, o kita dalis tinkamų naudoti batų ir rūbų tiesiog suras naujus savo šeimininkus. Oficialiai skelbiama, kad Lietuvoje per metus surenkama apie 11 tūkst. tonų tekstilės atliekų, tačiau realybėje šie skaičiai gali būti kur kas didesni. Gerėjant ekonominei ...

Svetlana Grigorian. Popierinis elektroninis balsavimas

Svetlana Grigorian. Popierinis elektroninis balsavimas

Politinis aktyvumas, sąmoningumas ir pilietiškumas – neišvengiami dėmenys, prisidedantys prie mūsų valstybės augimo. Atsakomybė ir pilietinė teisė dalyvauti rinkimuose, iš esmės, nulemia mūsų valstybės raidą ir prisideda prie valstybės augimo, todėl labai svarbu, kad rinkimuose dalyvautų kuo daugiau piliečių. Šiuose rinkimuose savo pilietine teise pasinaudojo 47,16 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių, t.y. kiek daugiau nei milijonas. Viso, iš 2411617 teisę dalyvauti rinkimuose turinčių piliečių savo valią šių Seimo rinkimų pirmajame ture išreiškė 1044924 rinkėjai. Aktyviąją teisę, leidžiančią dalyvauti rinkimuose balsuojant, turi visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų. Palyginti su 2016 metais vykusiais Seimo rinkimais, akivaizdu, jog šiuose rinkimuose piliečiai buvo pasyvesni. 2016 m. aktyvumas siekė 50,56 procentų ...

Close