Svetlana Grigorian. Lengviausia atimti – iš vaikų

Svetlana Grigorian. Lengviausia atimti – iš vaikų

Seimo rinkimus laimėjusios dešiniosios partijos baigia derinti programines nuostatas ir jau artimiausiu metu paaiškės, kokiu keliu Lietuva žengs per ketverius naujos Vyriausybės metus. Dažniausiai rinkimus laimėjusios partijos išgyvena porinkiminės euforijos etapą, per kurį visi džiaugiasi naujais išrinktaisiais bei liaupsina partijų lyderius. Lėtai, tačiau užtikrintai kyla laimėjusių partijų reitingai. Panašu, jog šį kartą gali būti visiškai kitaip: pirmas akibrokštas įvyko jau pirmąją dieną po antrojo Seimo rinkimų turo, kuomet diskusijos dėl būsimos valdančiosios daugumos pradėtos ne nuo programinių siūlymų ir nuostatų derinimo, o postų dalybų. Kai kurie politikai taip skubėjo užsikalti kuoliukus dėl norimų postų, kad pamiršo visas politinės etikos subtilybes. Pirmiausia, iš laimėjusių partijų rinkėjai tikisi sulaukti aiškių darbų gairių ir Vyriausybės progra ...

Svetlana Grigorian. Nelaukiant 2025

Svetlana Grigorian. Nelaukiant 2025

2018 m. Europos Sąjungoje priimtos atliekų tvarkymo taisyklės, kuriomis valstybės narės įpareigojamos didinti komunalinių atliekų antrinį panaudojimą ir perdirbimą. Šios taisyklės įpareigoja ES šalis iki 2025 m. įsirengti atskiras tekstilės atliekų surinkimo sistemas, o paprasčiau kalbant, visose šalyse turės atsirasti atskiri, vien tik tekstilės atliekoms skirti konteineriai. Susidarančios tekstilės atliekos iki šių reikalavimų atsiradimo keliaudavo į sąvartynus arba būdavo deginamos. Priėmus šias taisykles tikimasi, kad nemaža jų dalis bus perdirbama ir įvairių naujų produktų pagalba bus naudojama toliau, o kita dalis tinkamų naudoti batų ir rūbų tiesiog suras naujus savo šeimininkus. Oficialiai skelbiama, kad Lietuvoje per metus surenkama apie 11 tūkst. tonų tekstilės atliekų, tačiau realybėje šie skaičiai gali būti kur kas didesni. Gerėjant ekonominei ...

Svetlana Grigorian. Popierinis elektroninis balsavimas

Svetlana Grigorian. Popierinis elektroninis balsavimas

Politinis aktyvumas, sąmoningumas ir pilietiškumas – neišvengiami dėmenys, prisidedantys prie mūsų valstybės augimo. Atsakomybė ir pilietinė teisė dalyvauti rinkimuose, iš esmės, nulemia mūsų valstybės raidą ir prisideda prie valstybės augimo, todėl labai svarbu, kad rinkimuose dalyvautų kuo daugiau piliečių. Šiuose rinkimuose savo pilietine teise pasinaudojo 47,16 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių, t.y. kiek daugiau nei milijonas. Viso, iš 2411617 teisę dalyvauti rinkimuose turinčių piliečių savo valią šių Seimo rinkimų pirmajame ture išreiškė 1044924 rinkėjai. Aktyviąją teisę, leidžiančią dalyvauti rinkimuose balsuojant, turi visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų. Palyginti su 2016 metais vykusiais Seimo rinkimais, akivaizdu, jog šiuose rinkimuose piliečiai buvo pasyvesni. 2016 m. aktyvumas siekė 50,56 procentų ...

Svetlana Grigorian. Moteris politikoje pagal konservatorių merą: 90x60x90

Svetlana Grigorian. Moteris politikoje pagal konservatorių merą: 90x60x90

Palangos meras, konservatorius, Šarūnas Vaitkus kaip niekada aktyviai dalyvauja šio rudens Seimo rinkimų politinėje kampanijoje. Labai rinkimais nesidomintiems net galėtų susidaryti įspūdis, jog pats meras siekia Seimo nario kėdės, tačiau kandidatuoti apygardoje meras šį kartą nesiryžo, o rinkimuose palaiko kitą savo partijos kandidatą. Dėl pastarojo, jausdamas didelį konkurencinį nerimą, konservatorių meras tiek įsitraukė į politines batalijas, kad šioje kovoje visiškai pamiršo etiką ir politinę kultūrą. Žinoma, jei apskritai tokią turi. Ne pirmą kartą savo socialiniuose tinkluose meras prirašo keisčiausių dalykų, dėl kurių vėliau konservatoriui tenka raudonuoti, nors, tiesa, kai kuriuos savo komentarus meras ištrina, bet žodis – ne žvirblis. Pasirodo, konservatoriui sunku susilaikyti nuo komentarų apie konkurentus, o ypač tada, jei konkurentas – moteris. ...

Svetlana Grigorian. Lietuvos turizmo sektoriaus gelbėjimo planas

Svetlana Grigorian. Lietuvos turizmo sektoriaus gelbėjimo planas

Lietuva – geografinis Europos centras, kur patogiai ir nesudėtingai galima pakliūti iš tolimiausių pasaulio kampelių. Į Lietuvą, kurioje gyvena puikūs žmonės, galima atskristi lėktuvais, atvažiuoti traukiniais ar autobusais, atplaukti laivais. Puiki geografinė lokacija ir turizmo rinkodaros priemonės lėmė, kad iki COVID–19 pandemijos pradžios į Lietuvą atvyko rekordinis turistų skaičius, o tendencijos rodė, kad turistų srautai ne tik nemažės, bet, dar daugiau, didės. Akivaizdu, kad Lietuva – konkurencinga turistinė kryptis, turinti didelio neišnaudoto potencialo, kurį privalome atskleisti mūsų kraštą galintiems lankyti turistams. Tačiau kaip ir visas pasaulis, susidūrėme su koronaviruso pandemija, kuri, apribojus keleivių judėjimą, labiausiai paveikė būtent turizmo sektorių. Po sunkaus pavasario sektoriaus laukia dar sunkesnė žiema bei nežinomybė su kokio masto ...

Svetlana Grigorian. Moterų solidarumas

Svetlana Grigorian. Moterų solidarumas

Su Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoja Orinta Leipute komentaru apie moterų teises ir nelygias vyrų ir moterų galimybes, kreipėmės į Lietuvos moteris ir paraginome pačioms aktyviau imtis iniciatyvos sprendžiant vyrų ir moterų atlyginimų skirtumų bei skurdo klausimų keliamas problemas. Kaip ir buvo galima tikėtis, sulaukėme ne tik teigiamų, tačiau ir neigiamų atsiliepimų apie vyrų ir moterų lygių galimybių problematiką. Nestebina, kuomet lygių galimybių klausimas didžiausią erzelį kelia konservatyviems vyresnio amžiaus vyrams, kurie įpratę matyti moterį prižiūrinčią namus ir auginančią vaikus. Labiau nustebino, o gal net nuliūdino, kai kurių moterų komentarai, kuriais jos išreiškė palaikymą savo vyrams ir pasisakė prieš lygias vyrų ir moterų galimybes. Esą moterys ir vyrai apskritai yra skirtingi, todėl neturėtų užsiimti tomis pačiomis veiklo ...

Svetlana Grigorian, Orinta Leiputė. Lietuvos moterys

Svetlana Grigorian, Orinta Leiputė. Lietuvos moterys

Nei garsūs šūkiai, nei ,,profesionalai“ Vyriausybėje nepadėjo svarbiausių valstybės klausimų išjudinti iš mirties taško. Dar labiau, susidūrus su COVID-19, išryškėjo silpniausios švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos spragos. Smulkaus verslo ir turizmo sektoriai pergyvena sunkiausią etapą istorijoje, nedarbas valstybėje kyla į rekordines aukštumas, skurde iki šiol gyvena šimtai tūkstančių gyventojų, o moterų ir vyrų lygybės klausimai, apskritai, liko valdančiosios daugumos darbotvarkės užribyje. Bendras vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas Lietuvoje yra aukštesnis nei 15 proc. ir tai reiškia, kad moterys Lietuvoje per valandą uždirba vidutiniškai 15 proc. mažiau nei vyrai. Nors, Europos Sąjunga deda dideles pastangas šalyse narėse šį skirtumą mažinti ar net visai panaikinti, panašu, jog be valstybių narių aktyvesnio įsitraukimo to padaryti bus neįmanoma. ...

Close