Vilija Blinkevičiūtė. Darbuotojai, bendradarbiai ar vis dar baudžiauninkai, „šluotos laikytojai“?

Vilija Blinkevičiūtė. Darbuotojai, bendradarbiai ar vis dar baudžiauninkai, „šluotos laikytojai“?

Pacituosiu tiksliai: „O kodėl aš turiu dalytis (pelnu, aut. past.) su šluotos laikytoju? Jūs man atsakykite? Kas yra vairuotojas? Tai yra operatorius, atsisėdęs tarp vairo ir sėdynės. Kokia jo yra investicija į verslo sėkmę? Jis vairuoja mašiną nuo taško A iki taško B. Ir viskas. O ką jis sukuria? Kas verslą sukuria, vairuotojas? Ne vairuotojai sukuria verslą, o darbdaviai“. Tai vienos galingiausių šalyje – Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ – prezidento Romo Austinsko žodžiai (Žr.: Vežėjų vadovas apie pinigus vairuotojams: tai tik šluotos laikytojai tarp vairo ir sėdynės“). Šiame interviu yra ir kitų „perlų“. Kad ir toks: sunkiai dirbantys vilkikų vairuotojai ne tik niekaip neprisideda prie verslo plėtros, bet neverti didesnių atlyginimų ir socialinių garantijų, nes 3 mėnesius per metus darbdaviams neneša jokios naudos. Pone Au ...

A. Sysas: „Achemos“ darbuotojų protestas dėl nedidinamų algų – tik ledkalnio viršūnė, taip elgiasi dauguma darbdavių

A. Sysas: „Achemos“ darbuotojų protestas dėl nedidinamų algų – tik ledkalnio viršūnė, taip elgiasi dauguma darbdavių

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Algirdas Sysas sako, kad „Achemos“ darbuotojų protestas dėl pažadėtų, tačiau nedidinamų algų „tėra ledkalnio viršūnė“, atskleidžianti, kaip Lietuvoje elgiasi dauguma darbdavių. „Socialdemokratai palaiko ir palaikys protestuojančius „Achemos“ darbuotojus, kovojančius dėl didesnių algų. Tai, kad darbuotojai gina savo teises, yra labai gerai. Lietuvos darbdaviai jau seniai serga chroniška liga – jie suranda tūkstančius priežasčių, kodėl darbuotojams nereikia didinti atlyginimų, net jei įmonės skaičiuoja milijoninius pelnus“, - sako A. Sysas. Socialdemokrato teigimu, dalis darbdavių lig šiol naudojasi situacija, kad darbuotojai negina savo teisių, nesiburia į profesines sąjungas ir todėl darbuotojų atlyginimų sąskaita didina savo įmonių pelnus. Būtent darbuotojai sukuria didžiausią pridėti ...

Svetlana Grigorian, Orinta Leiputė. Lietuvos moterys

Svetlana Grigorian, Orinta Leiputė. Lietuvos moterys

Nei garsūs šūkiai, nei ,,profesionalai“ Vyriausybėje nepadėjo svarbiausių valstybės klausimų išjudinti iš mirties taško. Dar labiau, susidūrus su COVID-19, išryškėjo silpniausios švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos spragos. Smulkaus verslo ir turizmo sektoriai pergyvena sunkiausią etapą istorijoje, nedarbas valstybėje kyla į rekordines aukštumas, skurde iki šiol gyvena šimtai tūkstančių gyventojų, o moterų ir vyrų lygybės klausimai, apskritai, liko valdančiosios daugumos darbotvarkės užribyje. Bendras vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas Lietuvoje yra aukštesnis nei 15 proc. ir tai reiškia, kad moterys Lietuvoje per valandą uždirba vidutiniškai 15 proc. mažiau nei vyrai. Nors, Europos Sąjunga deda dideles pastangas šalyse narėse šį skirtumą mažinti ar net visai panaikinti, panašu, jog be valstybių narių aktyvesnio įsitraukimo to padaryti bus neįmanoma. ...

Rasa Budbergytė. Ką paremsime, į tuos ir atsiremsime

Rasa Budbergytė. Ką paremsime, į tuos ir atsiremsime

Šiuo metu Vyriausybė jau koreguoja savo pačios patvirtintą valstybės pagalbos verslui paketą, nes kaip juokaujama viešai, verslui priemonių nereikia, reikia pinigų. Ir tikrai, tos priemonės atrodo labiau orientuotos į stipraus ar stambaus verslo gelbėjimą, nei į Lietuvos žmonių ir jų pajamų gelbėjimą. Paramos mechanizmas šiek tiek paprastinamas, tačiau mažos įmonės ir toliau, panašu, neatitiks perteklinių reikalavimų. Apie subsidijas mažoms įmonėms nėra galvojama. Taigi, nesuveikus šiai paramai nebus ir taip laukiamo ekonomikos atsigavimo, bankrotų daugės, nedarbo lygis augs daug greičiau, nei mes norėtume. Neaugs ir vartojimas, pagrindinis mūsų ekonomikos variklis šioj krizinėj situacijoje, taigi vis daugiau kalbama apie tai, kaip paspartinti ekonomikos augimą per valstybės ir savivaldybių investicijas, planuojama jas didinti 500 milijonų eurų. Įprastiniai kelių re ...

Tadas Prajara. Ąžuolai – Lietuvos medikams

Tadas Prajara. Ąžuolai – Lietuvos medikams

Sveikatos apsaugos ministrui paskelbus, jog COVID-19 pikas Lietuvoje pasiektas ir naujos ligos atvejų nebedaugėja jau kitą dieną Sveikatos apsaugos ministerija išplatina pranešimą apie tai, jog šalyje nustatyta 90 naujų susirgimų atvejų. Tai puikiai iliustruoja faktą, jog nei nuo pono A. Verygos, nei nuo ką tik solidžius priedus prie algų gavusių  Sveikatos apsaugos ministerijos klerkų ar jų norų, kova su virusu nepriklauso. Pagrindiniai kovos su šia, klastinga ir visą pasaulį sustingdžiusia, liga herojai yra tarp mūsų: socialiniai darbuotojai, valytojai, pareigūnai, parduotuvių darbuotojai ir žinoma, medicinos darbuotojai. Gaila, tik jog ne jiems, o ministerijos darbuotojams priedai prie algų paskirti pirmiausia. Sąžiningo atlyginimo medikams reikėjo jau seniai. Akivaizdu, jog ši Vyriausybė neišgirdo prieš du metus mitingus surengusių medikų. Jau tuomet iš ...

Socialdemokratai reikalauja atsakyti, kaip bus mokami atlyginimai medikams

Socialdemokratai reikalauja atsakyti, kaip bus mokami atlyginimai medikams

Seimo socialdemokratai kelia klausimą – kaip bus mokami atlyginimai ir žadami priedai šalies medikams, jeigu šalies sveikatos apsaugos įstaigoms nėra skiriama papildomo finansavimo tiems priedams mokėti. Dabar politikai kalba apie vis didesnius priedus prie medikų algų, tuo tarpu tų padidintų darbo užmokečių išmokėjimas paliekamas pačioms gydymo įstaigoms. Seimo socialdemokratų partijos frakcija raštu kreipėsi į Valstybinę ligonių kasą, reikalaudama atsakyti, iš kokių lėšų  bus mokamas darbo užmokestis medikams – tiek gydantiems koronavirusu užkrėstus pacientus, tiek kitiems, dėl karantino dirbantiems pasikeitusiomis aplinkybėmis. Sveikatos apsaugos ministras su koronavirusu susiduriantiems medikams pažadėjęs 15 procentų didesnius atlyginimus, nenurodė finansavimo šaltinio. „Problema yra tai, kad Sveikatos apsaugos ministras su koronavirusu susiduriantiems medik ...

Ekspertai susitarimą dėl švietimo įvertino kritiškai: įvardijo, ką reikėtų keisti

Ekspertai susitarimą dėl švietimo įvertino kritiškai: įvardijo, ką reikėtų keisti

Švietimo ekspertai konferencijoje „Europos švietimo kelrodis“ Vyriausybės pasiūlytą nacionalinį susitarimą dėl švietimo įvertino kritiškai, tačiau daliai naujų iniciatyvų linkę pritarti. Konferencijoje diskutavę ekspertai pateikė ir pasiūlymus, kaip derėtų dokumentą keisti. Stepono Kairio fondo ir europarlamentaro Juozo Oleko surengtoje konferencijoje Kaune pranešimus skaitė ir apie švietimo ateitį diskutavo Vilniaus universiteto mokslininkai prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, doktorantė Olga Suprun, doc. dr. Rimantas Vaitkus, prof. habil. dr. Dobilas Kirvelis, Vytauto Didžiojo universiteto prof. habil. dr. Algirdas Raslanas. Mes, socialdemokratai, pasigendame visuotinės galimybės gauti kokybišką išsilavinimą. Konferencijoje dalyvavo ir LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, universitetų rektoriai, per 100 švietimo sistemos ekspertų ir LSDP švietimo politikos fo ...

Close