Matas Skamarakas. Lietuvos mokytojai – Raudonojoje knygoje?

Matas Skamarakas. Lietuvos mokytojai – Raudonojoje knygoje?

Panašu, jog ne tik klimato kaita, bet ir vizijos neturėjimas gali lemti, jog kažką, kaip nykstančią rūšį, gali tekti įrašyti į Raudonąją knygą. Nors Raudonoji knyga skirta aprašyti nykstančias ar jau išnykusias gyvūnų bei augalų rūšis, panašu, jog į ją, kaip nykstančią rūšį, gali tekti įrašyti ir Lietuvos mokytoją. Hiperbolizuoju, žinoma, tačiau, jei artimiausiu metu šalies švietimo sistemoje nebus imtasi reikiamų priemonių, tai gali virsti realybe. Švietimo sistemos problemų sprendimas vyksta itin lėtai. Greitesnių rezultatų iš švietimo ministro tikisi ir Lietuvos prezidentas G. Nausėda, priekaištus ministrui jau reiškiantis viešai. Nors sistemoje daug iššūkių, tačiau panašu, kad didžiausia problema gali tapti mokytojų trūkumas. Jei tendencijos nesikeis, šalyje tiesiog neliks kam mokyti mūsų vaikų. Prognozuojama, kad 2021 m. pensinio amžiaus pedagogų bus 20 pro ...

Jūratė Zailskienė. Jei savivalybė nekalta, žiūrėti pirmą punktą

Jūratė Zailskienė. Jei savivalybė nekalta, žiūrėti pirmą punktą

Niekada negalvojau, kad kada nors norėsiu ir turėsiu, ką pasakyti šia tema. O ypač tada, kai Lietuvai vadovauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (toliau – „valstiečiai“). Laimėję „valstiečiai“ natūraliai siejosi su ūkininkais – štai atėjo tikrieji jų interesų atstovautojai. Bet diena po dienos, mėnuo po mėnesio ši asociacija nyko kaip rytinis rūkas. Aš jau nesistebiu, kad „valstiečiai“ meistriškai sugeba supriešinti visuomenę ir visada sugeba rasti kaltus. Gaisrininkai prašo leisti, kilus gaisrus, pirkti degalus be viešųjų pirkimų – nes dega (!) – o VRM pareigūnas atsako, gal ir leisime, bet savivaldybės gali piktnaudžiauti. Kodėl „valstiečiai“, užuot deklaravę, kad skatina pirkti lietuvišką prekę, nesiima konkrečių veiksmų, o kalbos apie trumpąją maisto grandinę tik ir lieka kalbomis. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis visiškai ...

Linas Jonauskas. Lietuvos mokyklose – privalomas aplinkosauginis ugdymas

Linas Jonauskas. Lietuvos mokyklose – privalomas aplinkosauginis ugdymas

Prireikė prokurorų pagalbos, kad pastaruosius keletą metų keltos gamtosauginės problemos išjudintų visą šalies visuomenę. Sužadinti teisingumo proveržio žmonės kone kasdien praneša apie nesąžiningus, gamtą teršiančius verslininkus, į viešumą iškyla nauji teršimo faktai, o kad aplinkosaugininkai iš esmės imtų spręsti sukauptų pavojingų atliekų klausimą Utenoje, prireikė net paties prezidento Gitano Nausėdos apsilankymo. Kai kurie Aplinkos ministerijos sistemos darbuotojai jau atleisti, virš kai kurių aplinkosaugininkų tolimesnės karjeros pakibo Damoklo kardas, o visi likę, apdalinti griežtais pavedimais, neriasi iš kailio, bandydami nors kiek sutvarkyti iš pamatų byrančią sistemą. Dauguma šalies politikų staiga tapo aplinkosaugininkais ir kaip įmanydami, teikdami visokiausius pasiūlymus, bando įsiteikti savo rinkėjams, tačiau, akivaizdu, tokių vienadienių priemonių ...

Ruslanas Baranovas. Ką darysime su viduriniu ugdymu? 5 pradinės gairės

Ruslanas Baranovas. Ką darysime su viduriniu ugdymu? 5 pradinės gairės

Diskusijos apie švietimą Lietuvoje dažniausiai apsiriboja švietimo tinklo optimizavimo klausimu. Visgi net ir „suoptimizavus“ tinklą ir žymiai pakėlus švietimiečių algas, netrukus atsimuštume į kitus apribojimus. Todėl verta pradėti diskusiją apie tai, kokius tikslus reikia išsikelti ir pertvarkas daryti (apart algų kėlimo), kad ateityje turėtume kokybišką vidurinį ugdymą mūsų mokyklose. Toliau pateikiu mano siūlomas penkias gaires kairiajai švietimo politikai: 1. Mokytojai yra švietimo sistemos dalis – jais reikia rūpintis, o ne tik mėginti „išspausti“ iš jų kuo daugiau kokybės. Viešąsias paslaugas teikia piliečiai (jų gerovę turi užtikrinti valstybė), o ne ateiviai ar robotai, iš kurių reiktų išspausti paskutinius syvus. Tad svarbiausias tikslas, kurio, manau, turėtų būti siekiama kairiąja vidurinio ugdymo pertvarka – traktuoti mokytojus ne tik kaip švietimo ...

Juozas Olekas. Dėl savo vaikų ir valstybės ateities privalome susitarti

Juozas Olekas. Dėl savo vaikų ir valstybės ateities privalome susitarti

„Labiausiai mums šiandien reikia pinigų – jie būtini tam, kad gautumėm orią algą, o, ją gaudami, galėsime dirbti kokybiškai ir kūrybingai, skirdami kiekvienam savo mokiniui tiek dėmesio, kiek jam jo reikia. Tuomet mokiniams nereikės korepetitorių, o mokytojams uždarbiauti kur papuolė“, – neseniai kalbėjo vienos geriausių Vilniaus gimnazijos lituanistė, turinti beveik trisdešimties metų mokytojavimo patirtį. Tačiau tam, kad užsidirbtų bent 1000 eurų algą, jai tenka kasdien vesti po šešias-septynias pamokas, o po pamokų dar taisyti sąsiuvinius ir ruoštis kitoms pamokoms. Laiko tobulėjimui ir savišvietai jau tiesiog nebelieka. Apie švietimo problemas reiškiama daug kategoriškų nuomonių, dėl jų baramasi, streikuojama beveik nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Tai kaip vis dėlto dabar, kai mūsų šalies švietimo sistema pasimetusi tarp nesibaigiančių pertvarkų lyg kasmet ...

Ekspertai susitarimą dėl švietimo įvertino kritiškai: įvardijo, ką reikėtų keisti

Ekspertai susitarimą dėl švietimo įvertino kritiškai: įvardijo, ką reikėtų keisti

Švietimo ekspertai konferencijoje „Europos švietimo kelrodis“ Vyriausybės pasiūlytą nacionalinį susitarimą dėl švietimo įvertino kritiškai, tačiau daliai naujų iniciatyvų linkę pritarti. Konferencijoje diskutavę ekspertai pateikė ir pasiūlymus, kaip derėtų dokumentą keisti. Stepono Kairio fondo ir europarlamentaro Juozo Oleko surengtoje konferencijoje Kaune pranešimus skaitė ir apie švietimo ateitį diskutavo Vilniaus universiteto mokslininkai prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, doktorantė Olga Suprun, doc. dr. Rimantas Vaitkus, prof. habil. dr. Dobilas Kirvelis, Vytauto Didžiojo universiteto prof. habil. dr. Algirdas Raslanas. Mes, socialdemokratai, pasigendame visuotinės galimybės gauti kokybišką išsilavinimą. Konferencijoje dalyvavo ir LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, universitetų rektoriai, per 100 švietimo sistemos ekspertų ir LSDP švietimo politikos fo ...

Gintautas Paluckas. Pasitikėjimo krizė: kaip ją spręsti?

Gintautas Paluckas. Pasitikėjimo krizė: kaip ją spręsti?

Kasmet nepasitenkinimą reiškiantys mokytojai, dėstytojai, medikai, ugniagesiai, kultūrininkai ir kitos visuomenės grupės liudija, kad valdančiųjų ir visuomenės pasitikėjimo saitai yra suplėšyti. Mes Lietuvai siūlome rinktis kitą kelią: spręsti žmonių problemas sąžiningai ir iš tikrųjų, nes tik tai gali sugrąžinti pasitikėjimą. Pagarbos deficitas Iki rinkimų likus mažiau nei metams, vis daugiau sumaišties, populizmo ir keisčiausių valdžios pasiūlymų. Tokia situacija nestebina, nes valdantieji pažadėjo daugiau, nei gali įgyvendinti. Juolab savo galimybes tai padaryti sumažino nevykusia mokesčių reforma. Rinkimų triukas nesuveikė, o dabar, kai reikia įgyvendinti pažadus, daugybė žmonių lieka nusivylę. „Pagarba“ ir „pasitikėjimas“ čia yra raktiniai žodžiai. Lietuvos ekonomika auga, tačiau tai nevirsta didesnėmis visų Lietuvos žmonių galimybėmis. Pavyzdžiui, švietim ...

Close