D. Šakalienė: vaikai klasėse daugiau nebekeps

D. Šakalienė: vaikai klasėse daugiau nebekeps

Socialdemokratų iniciatyva pasiektas sutarimas su sveikatos apsaugos ir švietimo, mokslo ir sporto ministrais – moksleiviai nebesimokys perkaitintose klasėse: bus pasirūpinta priemonėmis, saugančiomis vaikus ugdymo įstaigose nuo karščio arba bus atšaukiamos pamokos, jeigu patalpose per karšta. Seimo švietimo ir mokslo komiteto narės, Vaiko gerovės grupės vicepirmininkės Dovilės Šakalienės inicijuotame pasitarime dėl karščių kankinamų moksleivių susitiko švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius, Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas ir viceprezidentė Rūta Krasauskienė, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė. Susitikimo metu buvo sutarta, kad artimiausiu metu bus pakoreguota higienos norma dėl viršut ...

Vilija Blinkevičiūtė. Socialinės ir ekonominės žmonių teisės. TOP 20

Vilija Blinkevičiūtė. Socialinės ir ekonominės žmonių teisės. TOP 20

Daugelį metų labiau už kasdienį žmonių gyvenimą Europos Sąjungai rūpėjo bendra rinka, prekės, laisvas kapitalo judėjimas. Socialinės ir ekonominės žmonių teisės buvo paliktos kiekvienos valstybės reikalui. 2017-ųjų pabaigoje, pagaliau, aukščiausios ES institucijos – Taryba, Parlamentas ir Komisija – įsipareigojo kurti Europos socialinių teisių ramstį. Kas yra tas Europos socialinių teisių ramstis (ir kas jau nuveikta)? Tai – 20 pagrindinių Europos (vadinasi, ir Lietuvos) žmonių socialinių ir ekonominių teisų. Nuo teisės į teisingą atlyginimą, sąžiningus darbo santykius iki teisės gauti kokybišką vaikų, senyvų ir neįgalių žmonių priežiūrą. Pradėkime nuo pajamų. Atlyginimai. Užtikrinamas deramas atlyginimas. Dirbantis žmogus negali skursti. Minimalus darbo užmokestis kiekvienoje valstybėje turi sudaryti ne mažiau kaip 60 procentų vidutinio darbo užmokesčio. Mini ...

Gintautas Paluckas. Ko reikia Lietuvai?

Gintautas Paluckas. Ko reikia Lietuvai?

Finansinis nesaugumas ir netikėjimas, kad valstybė, kai jos pagalbos prireiks, padės. Apie tai kasdien kalba žmonės. Taip, Lietuva gražėja ir turtėja, tačiau daugelio žmonių gyvenimų tai nepaliečia ir neteisybės jausmas Lietuvoje auga. Mes, socialdemokratai, Lietuvai siūlome rinktis kitą kelią – politiką, kurios centre ne šalti skaičiai, bejausmiai optimizavimai ir nesibaigiančios reformos, o VISI Lietuvos žmonės ir jų galimybės gyventi geriau ir saugiau. Ką valdantieji nutyli? Žmonės nori teisingumo, priimtinesnės ir paveikesnės socialinės politikos. Jiems svarbu švietimas, sveikatos apsauga ir kultūra. Būtent šie dalykai skamba visose miestų, miestelių ir kaimų salėse, susitikimuose su žmonėmis. Piliečiai vardija, kas juos neramina: ekonominis nesaugumas, akivaizdi teisingumo stoka ir pagarbos žmogui bei jo atliekamam darbui trūkumas. Valdančiųjų vykdoma politi ...

Gintautas Paluckas. 5 klausimai, kurie padės atpažinti imitatorių

Gintautas Paluckas. 5 klausimai, kurie padės atpažinti imitatorių

Kiekvienas dėl savų priežasčių skaičiuojame valandas iki savivaldybių tarybų rinkimų sekmadienį, kovo 3. Dieną. Kai kas nerimauja dėl savo perspektyvų, kai kam tiesiog atsibodo agitacinės reklamos pašto dėžutėse. O iš tikrųjų tai rinksimės žmones, kurie rūpinsis mūsų miestų kasdienybe, ieškos būdų, kaip padėti susitvarkyti mūsų buitį – arčiau kūno jau nebūna. Rinksimės žmones, kurie rūpinsis mūsų miestų kasdienybe. Remontuosime gatves, o gal pastatysim naują muziejų? Daugiau prekybos centrų ar daugiau parkų? Mikrorajonų kiemus tvarkome ar kiekvienas tvarkosi asmeniškai? Prisiminkite kliuvinį savo kasdienybėje – apie tai ir bus miesto savivalda. Daug sprendimų, daug pažadų, daug triukšmo. Žemiau esantys penki klausimai padės įžiūrėti per šitą miglą ir suprasti esmę. Klausimai tiesmuki: Kas yra galutinis naudos gavėjas? Tų, kurie siūlo infrastruktūros plėtrą, ...

Darius Razmislevičius. Politinė prognozė 2019-iesiems: bus ne treji, bet ketveri rinkimai

Darius Razmislevičius. Politinė prognozė 2019-iesiems: bus ne treji, bet ketveri rinkimai

Kaip gi kalėdinis periodas be burtų, prognozių ir ateities spėjimų – raganos ir pranašai rimtai galvom kinkuoja. Horoskopų sudarytojai pluša degindami elektrą per naktis. Net namuose nerimsta moteriškės: vis suka popieriukus ir kiša po pagalve, ar lekia jos rūsin kikendamos po malką pasigriebusios... Neatsispyriau tai pagundai ir aš. Užsimaniau pažvelgti į kitus, politinius, metus. Tad ko gi laukti mums? Sumečiau ir aš „popieriukus“ su pasakojimais apie šiuos metus ir priimtus „valstiečių“ sprendimus į stebuklingą stiklo gaubtą... O dangau! Iškrito neramumai, visuotiniai streikai ir ką gi dar ten pamačiau – o taip. Turėsime Naujaisiais, kiaulės metais, net ketverius rinkimus, tarp jų ir Seimo. Kaip gi taip? Ir ką gi ten mečiau, kad ateities prognozės tokios kiauliškai „valstiečiams“ nepalankios? Pasižiūrėkime. Reformos. Stiprus žodis, kuris šiais metais skambėj ...

G. Paluckas: valstybė sėkminga tiek, kiek sukuria galimybių savo piliečiams

G. Paluckas: valstybė sėkminga tiek, kiek sukuria galimybių savo piliečiams

„Tik tiek galime sau leisti“, – taip atsako valdžios atstovai, paklausti apie bet kokių problemų sprendimą. Nes viskas tėra skaičiai. Žmonės – irgi. Socialdemokratai turi alternatyvą politikai, kurioje nebeliko idėjų. Politikai, kurios akcentas – vien bendrasis vidaus produktas (BVP). „Valstybės turtėjimas negali būti savitikslis – valstybė sėkminga tiek, kiek sukuria galimybių savo piliečiams. Sugrąžinti politiką į Lietuvą – pagrindinis mūsų siekis“, – interviu „Socialdemokratui“ tvirtino Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas. Apie ką nekalba technokratai – Socialdemokratinės vizijos Lietuvai iki 2024 metų įžangoje kalbama apie naujus pažangos rodiklius, politikos viršenybę, tikrosios politikos poreikį. Atrodo, tiek daug veikiančių politikų, o politikos nėra? – Politikos viršenybė yra politinių idėjų ir principų viršenybė prieš ...

Orinta Leiputė. Neformalaus švietimo krepšelių „dalybos“: dėl didelės darbų apimties – dirbkit už dyką

Orinta Leiputė. Neformalaus švietimo krepšelių „dalybos“: dėl didelės darbų apimties – dirbkit už dyką

Neformaliojo vaikų švietimo krepšelis yra valstybės skiriamos tikslinės lėšos (įvestas 2015 m.). Kišenė iš kurios „imamos“ šios lėšos keitėsi. Vienais metais tai buvo valstybės biudžeto lėšos, kitais – Europos Sąjungos fondų pinigai. Buvo metai, kai mišriai finansuojama. Tada ir atsiskaitymo būdai skyrėsi. Pagrindinis tikslas buvo: šalia jau veikiančių savivaldybių įvairių neformaliojo ugdymo įstaigų papildomai padidinti produktyvios popamokinės veiklos apimtis, įtraukiant kuo daugiau vaikų. Ministerija informuoja, kad praėjusiais metais užimtų po pamokų vaikų buvo apie 24 proc., šiais metais buvo planuojama 35 proc. Vienam vaikui skiriama  nuo 10 iki 20 eurų, tikslesnę sumą nusistato kiekviena savivaldybė. Ministerijos sumanymo tikslas – paskatinti kuo daugiau įvairių įstaigų, organizacijų, laisvųjų mokytojų parengti platesnį spektrą inovatyvių, įdomių programų, ku ...

Close