Europos kairiųjų lyderiai: iliuzijos Europoje baigėsi, metas atsitokėti ir Lietuvai

Europos kairiųjų lyderiai: iliuzijos Europoje baigėsi, metas atsitokėti ir Lietuvai

Lietuvoje, panašu, dar tikima, kad politinė demokratija įmanoma išvengiant rinkos ir kapitalo priežiūros bei reguliavimo. Europa savo klaidas jau suprato: susitaikyti su laisvąją rinka tokia, kokia yra, negalima. Dėl to sutarė Vilniuje vykusio Tarptautinio socialdemokratijos forumo dalyviai. Socialdemokratijos DNR nekinta Nors pasigirsta abejonių, ar socialdemokratija apskritai turi ateitį, kairiųjų vertybės kintančiame pasaulyje – kaip niekad aktualios, forume sakė Maria João Rodrigues, Socialistų ir demokratų frakcijos Europos Parlamente vicepirmininkė. Ji priminė, kad socialdemokratijos DRN – aiškūs, nekintantys dalykai. „Socialdemokratai – už laisvę. Tačiau tam, kad laisvė būtų prieinama visiems, reikia užtikrinti lygybę. Tam, kad užtikrintume lygybę, reikia subalansuoti visą sistemą taip, kad ji būtų teisinga. Jei susitaikysime su tokia laisvąja rinka, kokia ...

Orinta Leiputė. Visos dienos mokykla: ministerijos pažadai vėjais laksto

Orinta Leiputė. Visos dienos mokykla: ministerijos pažadai vėjais laksto

Švietimo ir mokslo ministerija gegužės gale, viduryje finansinių metų, buvo paskelbusi mokyklų, norinčių vykdyti visos dienos užimtumo programą, atranką. Deklaravo, kad tai bus finansuojama savivaldybės ir valstybės lėšomis. Mokyklų bendruomenės, įvertindamos didžiulį tėvų norą (ir poreikį) organizuoti vaikams popamokinį užimtumą, rengė paraiškas. Lietuvoje keturiasdešimt mokyklų (vien Kaune – 9 bendrojo ugdymo mokyklos) veiks visos dienos principu. Mokyklos pasirinko, pagal kokį modelį dirbs – ar tai bus skirta tik pirmokams, ar ir kitiems pradinukams, o gal ir vyresnių klasių moksleiviams. Kas gi yra visos dienos mokykla? Tai – mokymo proceso organizavimo būdas, kai sudaromos sąlygos organizuoti saugų užimtumą ir vaikų ugdymą visą dieną. Taigi, ilgesnis nei įprastai mokykloje praleistas laikas, tikslingai planuojamas ir derinamas formalus ugdymas (pamokos) ir nef ...

Darius Razmislevičius. Ar Lietuvoje dar egzistuoja nemokamas mokslas?

Darius Razmislevičius. Ar Lietuvoje dar egzistuoja nemokamas mokslas?

Kada baigsis rinkliavos valstybinėse mokyklose? Ir apskritai, ar tai įmanoma? Be krūvos kanceliarinių reikmenų, savo atžalą teks aprūpinti ir apranga, apavu, duoti ,,pinigėlių” į ,,klasės fondą”, kasdien skirti dienpinigių mokinuko pietums ir ,,pagalvoti, ką būtų galima padovanoti klasės auklėtojai Mokytojo dienos ar žiemos švenčių proga”. Manote, juokauju? Viena pažįstama pasidalino istorija: dar prieš rugsėjo 1-ąją tėvai iš mokyklos gavo laiškus su sąrašais, ko ir kiek reikia nupirkti mokiniui. Turiu pasakyti, kad likau apstulbęs - vadovėliai, ir tie, perkami. Argi ne mokyklos visuomet aprūpindavo, kad ir apdriskusiais vadovėliais? Toliau - pratybų sąsiuviniai. Nors, ekspertai senokai sutaria, jog pratybų sąsiuviniai nėra reikalingiausi mokymosi atributai, mokyklos vistiek noriai naudoja šias priemones. Pratybų sąsiuvinių visoms pamokoms kaina - 64 eurai. Vien už ...

Rasa Budbergytė. Už politikų ambicijas mokės žmonės

Rasa Budbergytė. Už politikų ambicijas mokės žmonės

Partijų susitarimo projektą dėl gynybos politikos lydėjo ir kita, visuomenei ne mažiau svarbi, žinia, tik užgožta kitų rėksmingų antraščių. Paskutinėmis rugpjūčio dienomis pranešta, kad Vyriausybė, paskelbusi ambicingus planus gynybos finansavimui skirti 2 proc. BVP, planuoja skolintis ir tam, kad pasiektų įsipareigojimų NATO rodiklį. Finansų ministerija skubos tvarka pateikė įstatymo pataisą, kuria jai būtų suteikta teisė skolintas lėšas naudoti su naryste NATO susijusiems įsipareigojimams finansuoti. Lietuva, nors ir skolindamasi, vykdo savo pažadus. Šiemet mūsų krašto apsaugai turėtų būti skirta 873 milijonai eurų. Pagal gynybos išlaidas, įvertinant ekonomikos dydį, užimame septintą vietą NATO šalių tarpe. Galima drąsiai teigti, kad Lietuva įsiveržė į pirmaujančiųjų būrį. Dabar nauju politiniu susitarimu demonstruojama ambicija šokti dar aukščiau. Kieno ...

Švietimo ir mokslo ministrė mokytojams negali paaiškinti, kokie realūs pokyčiai jų laukia

Švietimo ir mokslo ministrė mokytojams negali paaiškinti, kokie realūs pokyčiai jų laukia

Seime Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos inicijuotoje diskusijoje iš įvairių rajonų suvažiavę mokytojai kėlė klausimus švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei dėl įvedamo etatinio mokytojų apmokėjimo, pagal kurį jau nuo šios rugsėjo 1-osios keisis algų skaičiavimo mokytojams tvarka. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) deleguota ministrė iki šiol negali paaiškinti, kodėl vieniems mokytojams algos kils, o kitiems – mažės. „Mokyklose jaučiama įtampa dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo – darbuotojai nežino, koks realiai jis bus nuo šios rugsėjo 1-sios. Psichologai, logopedai, darželių auklėtojai iš viso palikti „už borto“. Tą pripažino ir  pati ministrė. Ji žadėjo rudenį imtis sprendimų ir dėl likusių švietimo sistemos darbuotojų atlyginimų“, – sakė LSDP frakcijos Seime seniūnas Juozas Olekas. Švietimo ir mokslo ministerijos p ...

Tomas Bilevičius. Valstiečiai, pirma – lygiavertiškumas, vėliau – egzaminų reikšmė

Tomas Bilevičius. Valstiečiai, pirma – lygiavertiškumas, vėliau – egzaminų reikšmė

Neseniai valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, jog kitąmet, stojant į aukštąsias mokyklas, egzaminų rezultatai nieko nelems. Taip minėtas politikas teigė ir lygiai prieš metus, žadėdamas jog valstybinių brandos egzaminų reikšmė keisis, bet tai, matyt, seniai nebėra svarbu – juk, kaip lakštingala nečiulbės. Čia aktualesnis kitas klausimas: ar siekiant realizuoti, rodos, teisingą idėją – nenulemti 12 metų įvertinimo per 3 ar 4 valandas – nesusidursime su dar didesniu pasipiktinimu ir neteisingumu? Kasmet Lietuvoje abiturientai paskutiniuosius mokslo metus užbaigia dvylikos metų galutiniu įvertinimu – egzaminų sesija. Planuodami tolimesnį gyvenimą ir galvodami apie aukštąjį mokslą, renkasi atitinkamus valstybinius brando egzaminus (VBE), atsižvelgdami į aukštųjų mokyklų reikalavimus. Atrodytų viskas gerai, logiška. ...

Darius Razmislevičius. Kiek svers nauji mokytojo pakinktai?

Darius Razmislevičius. Kiek svers nauji mokytojo pakinktai?

Švietimo ir mokslo ministerija tvirtina, kad iki 2025 metų mokytojo profesija bus prestižinė. Esą mokytojais bus savo srities žinovai, profesionalai, jie bus aprūpinti šiuolaikiškomis mokymo priemonėmis ir gaus tinkamą atlygį už darbą. Be to, siekiama, kad mokytojais veržtųsi būti visi gabiausi moksleiviai. Ką gi, tikslas sveikintinas ir gražus. Tik bėda ta, kad valdantieji ir vėl reformas daro, klausydamiesi ne pačių mokytojų, o visokių mokykloje niekada nedirbusių ekspertų ir patarėjų, kurie kalba apie ugdymo kokybę, už kurios, greičiausiai, tekyšo buhalterinio taupymo ir vadybinio optimizavimo klišės. Ir beveik niekas iš garsiai kartojančių apie būtinas permainas švietimo sistemoje, neklausia, o ką siūlo šį darbą dirbantis paprastas mokytojas. Ar kas nors iš „švietimiečių“ bandė vykdyti kažkokią, bent preliminarią pedagogų apklausą, ką jie norėtų keisti, kad žmo ...

Close