Kur dingsta švietimui skirti milijardai?

Kur dingsta švietimui skirti milijardai?

Koronaviruso pandemijos primestas karantinas išryškino tas švietimo bėdas, kurios ilgai buvo dangstomos. Lietuvos mokinių pasiekimai – žemesni nei Europos vidurkis, nors, pavyzdžiui, estai, pirmaujantys rezultatais, švietimui išleidžia mažiau pinigų nei Lietuva. Mokytojų algos, nors Lietuva skelbia, kad „mokytojas – prestižinė profesija“, – dugne. Valstybinių darželių irgi trūksta. Įvedus karantiną, trūko ir privačių mokyklų bei darželių pūlinys. Iš tėvų jie rinko įmokas, nors pamokų ar užsiėmimų kurį laiką nevedė. Taigi pats laikas peržvelgti švietimo sistemos ydas ir imtis pokyčių. Aiškėja, kad pinigų didinti pedagogų algoms yra, tik jie pasiekia ne tuos darbuotojus, kuriems labiausiai jų reikia. Niūrioji diagnozė – skaičiais Finansų ministerijos duomenimis, šiemet švietimui Lietuvoje skirta apie 2,4 mlrd. eurų. Vertinant švietimui skiriamo ...

Švietimas - investicija į ateitį, o ne proga sutaupyti

Švietimas – investicija į ateitį, o ne proga sutaupyti

Tiek mokyklos, kaip institucijos, tiek mokytojai dažnai paliekami vieni tvarkytis su kylančiais iššūkiais. Neatlaikę nuolatinės įtampos pedagogai palieka darbus, tačiau pokyčių sistemoje nematome. „Išgirsti Kiekvieną“ – naujas projektas, kurio metu politikai, ekspertai bei įvairių visuomenės grupių ir profesijų atstovai ieškos atsakymų į žmonių patiriamas problemas. Kiekvienas pokalbis bus skirtas vis kitai sričiai, o pasiekti nutarimai – įamžinti raštu. Antrasis epizodas - apie nesibaigiančias švietimo reformas. Kaip užtikrinti pagarbą mokytojo darbui? Ko reikia, kad reformos pasiektų iškeltus tikslus? Pradinių klasių mokytoja Gražina Levinskaitė apgailestavo, jog dėl pagrindiniai reformų aspektai nenukeliauja iki mokytojų. „Mes, mokytojai, gyvename nuolatinėje reformoje. Mokytojai eina nuo reformos iki reformos. Blogas dalykas yra tai, kad mes išmokome ...

G. Paluckas piktinasi švietimo ministru: stebiu minkštakūniškumą ir pasimetimą

G. Paluckas piktinasi švietimo ministru: stebiu minkštakūniškumą ir pasimetimą

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovaujantis ministras Algirdas Monkevičius turėtų aiškiai pasakyti, kaip toliau bus organizuojamas ugdymas, o ne trypčioti vietoje, teigia Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Gintautas Paluckas. Rugsėjo 1-ai su šiuo ministru nepasiruošime. „Yra žmonės, gebantys priimti sprendimus, kai to reikia. Yra ir negebantys. Ministras A. Monkevičius yra iš pastarųjų. Paskutines dvi savaites stebiu absoliutų minkštakūniškumą ir pasimetimą. Egzaminų gal nebus, gal bus. Po to – „Oi, bus po savaitės!“ Į mokyklas grįžta vaikai, bet negrįžta. Reikia atidaryti mokyklas, bet galima neatidaryti, jei nenorite. Rugsėjo 1-ai su šiuo ministru nepasiruošime“, – sako G. Paluckas. Jis priduria, kad tokia ministro laikysena trikdo visą mokymosi procesą. „Ministras sako, kad, pavyzdžiui, į darželius galima eiti, bet geriau neiti. Tai ...

Algis Vaičeliūnas. Rinkimai pandemijos apkasuose

Algis Vaičeliūnas. Rinkimai pandemijos apkasuose

Politinė kova niekada nebuvo nuosekli, lygi ir teisinga, ir tai yra normalu.  Ant pjedestalo pasilypėjusių valdančiųjų matomumas visais laikais buvo geresnis, na o visiems kitiems reikia ypatingai stengtis būti pamatytiems ir išgirstiems.  Tačiau dabar jau prasidėjęs priešrinkiminis laikotarpis yra ypatingas – pandemijos krizė visuomenės akyse valdančiuosius iškėlė į neregėtas matomumo aukštumas, tuo tarpu kitiems tenka veikti kone iš pandemijos apkasų.  Analitikai jau dabar spėlioja, kur gali nuvesti toks neįprastas rinkimų startas. Visi, keliantys su rudens rinkimais susijusius klausimus, pristatomi kone politikuojančiais niekadėjais.  Patogu.  Pandemijos ažiotažo šviesoje ir keliukų asfaltavimo, ir neaiškių firmelių finansavimo skandalai išsisklaido lyg tas aidas tyruose. Dabar valdantiesiems yra patogu kuo ilgiau visuomenės dėmesį laikyti nukreiptą nuo pasir ...

Vaidas Rusys. Ne moksleiviai kalti, kad jie nemoka mokytis savarankiškai

Vaidas Rusys. Ne moksleiviai kalti, kad jie nemoka mokytis savarankiškai

Pamokoms persikėlus iš mokyklos suolo į virtualią erdvę, išryškėjo dvi esminės švietimo sistemos problemos. Pirma, trūkstama infrastruktūra ir žmogiškasis kapitalas: šią problemą išryškino valdžios negebėjimas greitai prisitaikyti, nes visą nepriklausomybės laikotarpį kalbėjome apie „mažos” valstybės koncepciją. Antra, moksleivių negebėjimas mokytis savarankiškai, o mokytojų – sukurti tokį konsultacinį mechanizmą, kuris padėtų moksleiviams mokytis be fizinio kontakto. Mokyklose nėra lavinamas gebėjimas klausti ir kritiškai vertinti. Nuotolinio mokymosi grimasos parodė mokinių nesugebėjimą patiems susirasti, išanalizuoti, kritiškai įvertinti ir suprasti informaciją. Mūsų švietimo sistema buvo ir yra paremta pasiruošimu egzaminams. Tai reiškia: „iškalk“ faktus, išmok žodis žodin teoriją ir gali baigti mokyklą visai neblogu rezultatu. Ši sistema nevysto analitinio ...

Justas Pankauskas. Senjorų socialinio aktyvumo skatinimas – vienas iš visuomenės prioritetų

Justas Pankauskas. Senjorų socialinio aktyvumo skatinimas – vienas iš visuomenės prioritetų

Pirmadienis, devinta valanda ryto, auditorija sausakimša. Taip, likus kelioms savaitėms iki visuotinio karantino, bendravome su Ukmergės Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) senjorais, kurie aktyvūs ir žingeidūs. Daugeliui dirbančiųjų pirmadienio rytas yra ne pats maloniausias darbo savaitės momentas, tačiau senjorams tai negalioja. Jau 6 metus savanoriauju TAU ir matau, kad tokia veikla senjorams yra labai reikalinga. Žavingiausia yra tai, jog TAU kūrė patys senjorai, be jokios pagalbos iš šalies, vedini tik pačios idėjos ir noro būti aktyviais. Šiandien valdžios institucijos tiesiog privalo skirti deramą dėmesį senjorams, siekti, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos jiems susiburti, kad jie turėtų savišvietai reikalingas priemones, galėtų keliauti ir pažinti. Socialinis aktyvumas, galimybė bendrauti, jaustis reikalingam ir tobulėti, įgaunant naujų žinių, – tai su ...

Matas Skamarakas. Lietuvos mokytojai – Raudonojoje knygoje?

Matas Skamarakas. Lietuvos mokytojai – Raudonojoje knygoje?

Panašu, jog ne tik klimato kaita, bet ir vizijos neturėjimas gali lemti, jog kažką, kaip nykstančią rūšį, gali tekti įrašyti į Raudonąją knygą. Nors Raudonoji knyga skirta aprašyti nykstančias ar jau išnykusias gyvūnų bei augalų rūšis, panašu, jog į ją, kaip nykstančią rūšį, gali tekti įrašyti ir Lietuvos mokytoją. Hiperbolizuoju, žinoma, tačiau, jei artimiausiu metu šalies švietimo sistemoje nebus imtasi reikiamų priemonių, tai gali virsti realybe. Švietimo sistemos problemų sprendimas vyksta itin lėtai. Greitesnių rezultatų iš švietimo ministro tikisi ir Lietuvos prezidentas G. Nausėda, priekaištus ministrui jau reiškiantis viešai. Nors sistemoje daug iššūkių, tačiau panašu, kad didžiausia problema gali tapti mokytojų trūkumas. Jei tendencijos nesikeis, šalyje tiesiog neliks kam mokyti mūsų vaikų. Prognozuojama, kad 2021 m. pensinio amžiaus pedagogų bus 20 pro ...

Close