200 eurų prie pensijos turi būti pridėta kiekvieną mėnesį. Kiekvienam. Ne tik rugpjūtį. Už tokias – sąžiningas – pensijas jau būtų galima pagirti net valdžią. Tokios pensijos jau būtų arčiau teisybės ir pagyvenusių žmonių pagarbos.
Tie eurai rugpjūtį žmonėms buvo didelė parama. Pritariu. Gerai. Bet kas toliau? Vėl teks laukti valdžios malonės? Ar kitų rinkimų?
Kai girdžiu savimi besigėrinčius valdžios didvyrius, kad už tiek eurų negalima nupirkti rinkėjo balso, kad tai ne dovana rinkėjams prieš rinkimus, darosi gėda.
Na, nebemaustykit žmonių, nes taip teigdami išsiduodate, kad tikrai nežinote, kaip gyvena paprasti žmonės. Būna dienų, kad daugumai jų ir 10 eurų – dideli pinigai. Ir anoks čia žygdarbis – pasiskolinti milijardus valstybės vardu ir išdalinti kaip valdžios dovanėles.
Baisūs klausimai valdantiesiems
Ar rugsėjį daugumos žmonių, tarp jų ir senjorų, situacija iš esmės pagerėjo? Ar smarkiai sumažėjo žmonių, gyvenančių už 1 ar 2 eurus per dieną? Turėtų būti baisūs klausimai besigiriantiems politikams. Todėl ir klausiu dar kartą: o kas toliau? Žmonėms ne valdžios dovanų reikia, o garantijų. Nuolatinių, o ne vienkartinių.
Trupiniai nuo gėrybėmis gausaus stalo žemina žmones.
Ir kiekvieną mėnesį, nes pensijos Lietuvoje vis dar per mažos. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kurie patiria skurdo ir socialinės atskirties riziką, yra net 42 proc. Vertinant valstybių ekonominę galią, pensijoms Lietuvoje skiriama vis dar mažiausiai lėšų Europos Sąjungoje.
Pensijos, visa socialinė politika nebegali būti suvokiama kaip valdžios dovanos ar išlaidos. Tai valstybinės investicijos į žmones. Pagaliau, tai pagarbos pagyvenusiems žmonėms ženklas. Pagarbos, kurios pasigendu.
21 centas. Tokią kompensaciją už per krizę sumažintą našlių pensiją gavo senjorė. Tą patį rugpjūtį, kai Lietuvoj lijo pinigais. Ar tai ne patyčios iš žmogaus? Ar neužtenka to, kad prieš dešimtmetį konservatoriai nurėžė pensijas?
Trupiniai nuo gėrybėmis gausaus stalo žemina žmones.
Ką siūlo socialdemokratai?
Socialdemokratai siūlo įteisinti vienišo asmens priedą prie pensijos. Tokį, kuris nežemintų vienišų žmonių.
Žmonėms ne valdžios dovanų reikia, o garantijų. Nuolatinių, o ne vienkartinių.
Socialdemokratai siūlo įteisinti universalias nacionalines senatvės pensijas (vietoj bazinių ir šalpos pensijų). Tokias, kurios būtų kasmet indeksuojamos ir užtikrintų bent minimalų pragyvenimo lygį.
Panašiai taip, kaip 2016-ųjų vasarą socialdemokratų iniciatyva Seimas priėmė įstatymą dėl pensijų indeksavimo. Ir dabar pensijos kasmet indeksuojamos. Juk gerai, kad pensijos automatiškai indeksuojamos, ir tai nepriklauso nei nuo ministrų, nei nuo premjerų malonių?
Socialdemokratai siūlo naikinti pacientų, sulaukusių 65 metų, priemokas kompensuojamiems vaistams. Užtikrinti senjorams nemokamą vakciną nuo gripo ir kitų virusų. Naikinti dirbtinį gydymo laiko ribojimą slaugos ligoninėje, plėsti paslaugas slaugos namuose. Skirti daugiau ir didesnes kompensacijas dantims protezuoti.
Dar viena valdžios gėda
Kas toliau? Dabar jau klausiu neįgaliųjų vardu.
Valstybės kontrolė skelbia, kad per paskutiniuosius penkerius metus žmonių su negalia padėtis nepagerėjo, net pablogėjo: trečdalis skursta, dauguma neturi darbo. Trūksta jiems pritaikytų būstų, pastatų, transporto, darbo vietų, interneto svetainių ir mobiliųjų programų.
Jei negali išeiti iš namų, nukeliauti iki darbo vietos ar į parduotuvę, apie kokią neįgaliųjų integraciją į visuomenę kalbame?
Ir visa tai – apie 200 tūkstančių Lietuvos gyventojų, turinčių negalią.
Jei negali išeiti iš namų, nukeliauti iki darbo vietos ar į parduotuvę, apie kokią neįgaliųjų integraciją į visuomenę kalbame? Kokioje neteisingoje valstybėje priversti gyventi neįgalieji, jei tik 13 procentų žmonių, kuriems buvo nustatytas pagalbos poreikis, gauna specialiąsias ir kitas paslaugas?
Tokia diskriminacija žemina. Atima viltį.
Tai nepriimtina. Tai valdžios gėda. Kukliomis dovanėlėmis žeminamiems žmonėms tos gėdos neįmanoma pridengti.
Būtina didinti valstybės investicijas į žmones. Lietuva per mažai skiria lėšų socialinei apsaugai, pensijoms ir švietimui, vaikams. Tai yra faktas.
Pensijų ar atlyginimų didinimas keliolika ar keliasdešimt eurų gyvenimo iš esmės nepagerina. Vienkartinės dovanos – taip pat. Geriausiu atveju padeda išsilaikyti tokiame pačiame, dažnai apgailėtiname, lygyje. Pajamų ir galimybių nelygybė žlugdo valstybę ir jos žmones: ir turtėjama, ir skurstama vis greičiau.
Socialdemokratų sprendimai
Pritariu daugelio socialdemokratų kandidatų pasiryžimui artinti socialines paslaugas prie žmonių. Nei užmirštų, nei skurstančių žmonių neturi būti. Neturi būti badaujančių vaikų, mušamų moterų.
Kai kuriems, lobstantiems valstybės sąskaita, teks užsisiūti didžiąsias kišenes ir susiveržti diržus.
Socialdemokratai imsis visų būtinų priemonių, kad neįgaliesiems būtų sudarytos tinkamos sąlygos judėti, dirbti, užsiimti mėgstama veikla. Ir valdiškuose, ir privačiuose namuose bei įstaigose. Socialdemokratai ne žodžiais, o darbais užsiims socialinių paslaugų plėtra, socialinių darbuotojų darbo sąlygomis. Numatytas ir terminas – iki 2024-ųjų.
Taip, tai pareikalaus iš valstybės milžiniškų lėšų ir nuoseklaus darbo. Kai kuriems, lobstantiems valstybės sąskaita, teks užsisiūti didžiąsias kišenes ir susiveržti diržus.
Valdžios trupinių žmonėms laikai turi baigtis. Senjorų, neįgalių ar vienišų žmonių neturi temdyti rūpesčiai, kaip įpirkti gydytojo išrašytus vaistus, rekomenduojamus akinius, susitaisyti dantis ar net išeiti iš namų.
Štai tokie yra atsinaujinę socialdemokratai.
Štai už tokius socialdemokratus kviečiu balsuoti per Seimo rinkimus.
Reikia esminių sprendimų žmonių gerovei didinti. Visų žmonių gerovei. Ir čia svarbiausia žodis – visų. Kiekvieno.
