sveikatos apsauga Archives - Page 11 of 12

R. Budbergytė: A. Veryga gudrauja, PSDF biudžetas yra pučiamas dirbtinai

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, suplanavęs daugiau nei 370 mln. eurų privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervą, taip elgiasi neatsitiktinai, sako Lietuvos socialdemokratų frakcijos (LSDP) seniūnė Rasa Budbergytė. „PSDF biudžeto rezervas yra pučiamas dirbtinai ir, panašu, kad ministras rinkimų metais nori turėti laisvę iš šio suplanuoto rezervo skirti pinigų jam įtikusioms ligoninėms ir nubausti kitas. Taip elgtis yra neatsakinga, čia A. Veryga gudrauja. Juolab tokio dydžio rezervu piktinosi ir medikų bendruomenė, matydama, kad algų jiems kelti tiek, kiek pažadėta, nepavyks“, - sako R. Budbergytė. Yra atidedama milžiniška suma, nors jos dalis gali būti pervedama sveikatos paslaugų prieinamumui didinti. Socialdemokratų frakcija, pasak R. Budbergytės, registruoja siūlymą iš PSDF biudžeto rezervo 50 mln. eurų skirti sveikatos p ...

Visam Lietuvos mokslui ir gydytojams svarbi Medicinos biblioteka naikinama dėl vyriausybės taupumo?

Seimo narys Juozas Olekas kreipėsi į ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, kad nebūtų sunaikinta Lietuvos medicinos biblioteka bei joje sukauptas rašto ir kultūros paveldas, išskirtinė informacija, turinti reikšmę mokslui, švietimui ir šalies medicinai. Likviduoti valstybinės reikšmės bibliotekos statusą turintį objektą, esantį Vilniaus senamiestyje, Kaštonų g. 7, siūlo Sveikatos apsaugos ministerija. Argumentuojama, kad būtų sutaupyta 0,54 milijono eurų. „Vis dėlto pinigų atsiranda netgi viešai medikų kritikuojamiems projektams, pavyzdžiui, tokiems, kaip „Korupcijos prevencija sveikatos apsaugos sektoriuje“, kuriam Sveikatos apsaugos ministerija skyrė 1,74 milijono eurų. O Medicinos biblioteka labai svarbi medicinos mokslui ir visai medikų bendruomenei“, - kreipimesi į Ministrą Pirmininką primena Seimo narys J. Olekas. Vyriausybės vadovui S. Skverneliui primen ...

Startuoja dar viena „valstiečių“ reforma – dalyje rajonų gyventojai negaus gydymo

Kitų metų pradžia – dar vienos „valstiečių“ parengtos reformos startas. Savivaldybės skaičiuoja, kad kitais metais gydymo neliks mažiausiai 15-oje rajonų. Mažosiose rajonų ligoninėse bus teikiamos tik slaugos paslaugos ir šeimos gydytojo konsultacijos, o terapinio gydymo paslaugų tiesiog neliks. „Liks įdomus ligi šiol Lietuvoje nematytas darinys – slaugos ligoninė plius konsultacijos poliklinikoje, bet nepagalvota, kaip tas pacientas, pavyzdžiui, sunegalavusi močiutė pasieks ir papuls į didmiesčio ligoninę arba kaip ji grįš namo, net jeigu ir nugabens greitosios pagalbos automobilis“, - sakė į Seimą kartu su kitų gydymo įstaigų atstovais atvykęs Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas. „Jeigu reforma daroma žmonių gerovei, tai visai neaišku, kodėl prievarta reikia naikinti ligonines, kurios dabar sėkmingai išsilaiko iš teikiamų gydymo paslaugų“, - sako socialde ...

Darius Razmislevičius. Kas pasirūpins vaikų sveikata?

Lietuvos pediatrai stveriasi už galvų, o Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas Vaidotas Urbonas sako, kad ministras Veryga nutarė, kad pediatrų nebereikia, o vietoj jų visa šeima galėtų be didelių sunkumų lankytis pas šeimos gydytojus. Nors Sveikatos apsaugos ministerija tokių reformų ginasi ir sako, kad tai tik vidinės medikų rietenos, vis tik pediatrai turi vieną esminį apribojimą, kuris jiems trukdo dirbti: negali dirbti atskirai nuo šeimos gydytojo komandos. Nesiimu spręsti, ar šeimos gydytojas gali kokybiškai atlikti pediatro darbą, tačiau, pasvarstykime, ar šeimos gydytojo tikrai pakanka visapusiškai vaiko sveikatos priežiūrai? Vizitas pas šeimos gydytoją dažniausiai yra pirminis. Jus apžiūri ir jei nesate ,,užpultas” tik slogos ar peršalimo, esate siunčiamas pas nuodugniai savo sritį išmanantį specialistą. Šiuo metu poliklinikoje, ambulatorinėje grandyje, ...

Socialdemokratai svarstys, kaip keisti pensijų sistemą, reformuoti sveikatos apsaugą

Socialdemokratai pristatys priemones, kurios mažintų nelygybę, apsaugotų gyventojų pajamas, svarstys sveikatos apsaugos sistemos viziją. Tarp teikiamų siūlymų – universali nacionalinė senatvės pensija, esamų pensijų pakopų reforma, nauja paramos vaikus auginančioms šeimoms, nedarbo ir skurdo atvejais tvarka, socialinių paslaugų plėtra. Visa tai bus aptariama viešame Socialdemokratinės vizijos Lietuvai iki 2024 metų svarstyme „Gerovės valstybė: socialinė politika ir viešosios paslaugos“. Svarstyme dalyvaus ekonomistai Romas Lazutka ir Teodoras Medaiskis, medikas Vytautas Kasiulevičius, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė, politologas Liutauras Gudžinskas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas. Penktadalis turtingiausių Lietuvos gyventojų uždirba septynis kartus daugiau nei penktadalis gaunan ...

Biudžetas suformuotas „valstiečių“ savireklamai, bet ne esminėms problemoms spręsti

„Valstiečių“ valstybės biudžeto projektas nesprendžia esminių problemų: pajamų ir socialinės atskirties – labiausiai kyla didžiausias pajamas gaunančių žmonių uždarbiai. Statistikos kreivės rodo akivaizdžius skirtumus tarp skirtingų regionų gyventojų pajamų. Skurdo statistikos skaičiai didėja. Už skaičių – žmonių likimai ir kita problema – nemažėjanti emigracija, kritiška demografinė Lietuvos padėtis. Pinigų pyrago dalybos šiemet intensyvesnės, nes biudžetas rinkiminis, ir „valstiečiai“ akivaizdžiai jo formavimą naudoja savireklamai, bet ne realiai žmonių gerovės situacijai gerinti. Girdamiesi didinamomis pajamomis, valdantieji nutyli, kaip tą padidinimą „suvalgys“ infliacija – augančios kainos. „Vyriausybė deklaruoja, kad pajamos į biudžetą yra didelės ir net galima jas mažinti, ką jie ir padarė savo mokesčių sistemos pertvarka, taigi, racionalių paaiškinimų, kod ...

Rasa Budbergytė. Už politikų ambicijas mokės žmonės

Partijų susitarimo projektą dėl gynybos politikos lydėjo ir kita, visuomenei ne mažiau svarbi, žinia, tik užgožta kitų rėksmingų antraščių. Paskutinėmis rugpjūčio dienomis pranešta, kad Vyriausybė, paskelbusi ambicingus planus gynybos finansavimui skirti 2 proc. BVP, planuoja skolintis ir tam, kad pasiektų įsipareigojimų NATO rodiklį. Finansų ministerija skubos tvarka pateikė įstatymo pataisą, kuria jai būtų suteikta teisė skolintas lėšas naudoti su naryste NATO susijusiems įsipareigojimams finansuoti. Lietuva, nors ir skolindamasi, vykdo savo pažadus. Šiemet mūsų krašto apsaugai turėtų būti skirta 873 milijonai eurų. Pagal gynybos išlaidas, įvertinant ekonomikos dydį, užimame septintą vietą NATO šalių tarpe. Galima drąsiai teigti, kad Lietuva įsiveržė į pirmaujančiųjų būrį. Dabar nauju politiniu susitarimu demonstruojama ambicija šokti dar aukščiau. Kieno ...