Krašto apsaugos finansavimą reikia atsieti nuo korupcinio partijos finansavimo

Krašto apsaugos finansavimą reikia atsieti nuo korupcinio partijos finansavimo

Seime užregistruotas įstatymo projektas, kurį pasirašė trijų frakcijų – socialdemokratų, TS-LKD ir liberalų sąjūdžio – seniūnai. Siūlymu siekiama galimybės skolintis valstybės vardu įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO. Šis projekto variantas užtikrintų, kad 2018 metais būtų įvykdytas Lietuvos įsipareigojimas skirti 2 procentus šalies bendrojo vidaus produkto krašto apsaugai. „Mes, kartu su kitų opozicinių partijų frakcijomis, siekiame, kad būtų užtikrintas Krašto apsaugos finansavimas, ir kad būtų išspręstas klausimas Seime dėl įsipareigojimų NATO vykdymo. Todėl  opozicijos frakcijų seniūnai sutarę teikia tokį pasiūlymą, už kurį galėtų balsuoti visas Seimas, taip atsirastų galimybė skolintis valstybės vardu įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO“, - teigia Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas. Opozicinių partijų frakcijų vadovai ...

Socialdemokratai priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos gynybos

Socialdemokratai priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos gynybos

Valstybė, vykdydama tarptautinius įsipareigojimus, krašto apsaugai kasmet privalo skirti 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) įsipareigoja siekti Europos Sąjungos (ES) vidurkio finansuojant socialinės, sveikatos apsaugos, kultūros ir švietimo sritis. Apie tai kalbama šeštadienį LSDP tarybos priimtoje rezoliucijoje dėl Lietuvos saugumo ir gynybos. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad LSDP nacionalinį saugumą ir gynybą bei taikos išsaugojimą laiko šalies pamatine vertybe, kad prisiimti įsipareigojimai NATO – būtini, kad LSDP atsižvelgia į grėsmes, įvardintas „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime 2018“. „Nacionalinis saugumas negali būti susiaurintas tik iki karinės galios didinimo. Saugumas yra galia ir valia priešintis. Iš 14 Nacionalinės saugumo strategijos punktų, kuriose aptariamos grėsmės Lietuvai, tik 5 – ka ...

Socialdemokratai spręs, kada ir kaip rinkti pirmininką, priims rezoliuciją dėl Lietuvos gynybos

Socialdemokratai spręs, kada ir kaip rinkti pirmininką, priims rezoliuciją dėl Lietuvos gynybos

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba apsispręs dėl pirmininko rinkimo būdų ir datos, tvirtins kandidatų kėlimo į 2019 m. Europos Parlamento rinkimus tvarką, priims rezoliuciją dėl Lietuvos saugumo ir gynybos. Tarybai teikiamame nutarimo projekte rinkti LSDP pirmininką siūloma 2019 m. balandžio 10–13 d., tiesiogiai, visuotiniuose rinkimuose slaptu balsavimu. Jei tokiam pasiūlymui būtų pritarta, numatoma patvirtinti ir naują LSDP pirmininko rinkimų tvarkos aprašą. LSDP taryba numato kiek pakoreguoti kandidatų į Europos Parlamentą reitingavimo tvarką. Skyrių taryboms kandidatus siūloma reitinguoti visuotiniuose susirinkimuose, konferencijose, o jei reikia – skelbti visuotinį reitingavimą. Tarybai teikiamame rezoliucijos projekte dėl Lietuvos saugumo ir gynybos, be kita ko, nurodoma, kad valstybė, vykdydama tarptautinius įsipareigojimus, kasmet krašto apsa ...

Grėsmės nacionaliniam saugumui – vidinės, o visuotinis pasipriešinimas – tai ne visuotinis atsišaudymas

Grėsmės nacionaliniam saugumui – vidinės, o visuotinis pasipriešinimas – tai ne visuotinis atsišaudymas

Lietuva, vykdydama tarptautinius įsipareigojimus, kasmet krašto apsaugai privalo skirti 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau finansavimą didinti tokiu tempu ir mastu, kokiu siūloma parlamentinių partijų susitarime – neatsakinga. Socialdemokratai nepritaria ir visuotinės karo prievolės įvedimui. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas primena, kad socialdemokratų inicijuotas ir pasiektas susitarimas dėl krašto gynybos yra įgyvendinamas, galioja iki 2020 metų, o šiemet planuojama pasiekti 2 proc. nuo BVP finansavimą, taigi poreikio naujam susitarimui nėra. Dauguma grėsmių nacionaliniam saugumui yra vidinės, susijusios būtent su socialinėmis, ekonominėmis problemomis, dėl kurių žmonės ir toliau palieka Lietuvą. „Ekonominio augimo vaisiai turėtų būti nukreipti ne vien į karinės galios didinimą. Dauguma grėsmių nacionali ...

Rasa Budbergytė. Už politikų ambicijas mokės žmonės

Rasa Budbergytė. Už politikų ambicijas mokės žmonės

Partijų susitarimo projektą dėl gynybos politikos lydėjo ir kita, visuomenei ne mažiau svarbi, žinia, tik užgožta kitų rėksmingų antraščių. Paskutinėmis rugpjūčio dienomis pranešta, kad Vyriausybė, paskelbusi ambicingus planus gynybos finansavimui skirti 2 proc. BVP, planuoja skolintis ir tam, kad pasiektų įsipareigojimų NATO rodiklį. Finansų ministerija skubos tvarka pateikė įstatymo pataisą, kuria jai būtų suteikta teisė skolintas lėšas naudoti su naryste NATO susijusiems įsipareigojimams finansuoti. Lietuva, nors ir skolindamasi, vykdo savo pažadus. Šiemet mūsų krašto apsaugai turėtų būti skirta 873 milijonai eurų. Pagal gynybos išlaidas, įvertinant ekonomikos dydį, užimame septintą vietą NATO šalių tarpe. Galima drąsiai teigti, kad Lietuva įsiveržė į pirmaujančiųjų būrį. Dabar nauju politiniu susitarimu demonstruojama ambicija šokti dar aukščiau. Kieno ...

Arkadijus Vinokuras. Kodėl nereikia skirti ekstra 0,5 proc. kariuomenei?

Arkadijus Vinokuras. Kodėl nereikia skirti ekstra 0,5 proc. kariuomenei?

Tačiau esminis klausimas būtų: ar tikrai siekis investuoti į gyventojų psichologinį atsparumą karo atveju supriešina socialinę saugą su kariuomenės finansavimu? Atsakymas būtų – jokiais būdais. Psichologinis visuomenės atsparumas krizės atvejais yra nepaprastai svarbi totalinės gynybos dalis. Tai žino švedų socialdemokratinė vyriausybė, tik ką paskyrusi 500 milijonų kronų (50 milijonų eurų) civilinės gynybos sritims, tai žino izraeliečiai. Abejose šalyse yra ir galimybė pasirinkti alternatyvią nekovinę tarnybą karinėse pajėgose. Regis, nei LVŽS vyriausybė, nei konservatoriai bei šiaip ura patriotai šito nesupranta. Šie žmonės yra patys psichologinio neraštingumo aukos. Mat psichologija Lietuvoje vis dar baisiosios pamotės vietoje, o tūlas lietuvis vietoje psichologo pagalbos pasirinks virvę. Mintis remti pinigais tik viską, kas apčiuopiama totalinės gynybos ko ...

Juozas Olekas. Kaip ginsime Lietuvą?

Juozas Olekas. Kaip ginsime Lietuvą?

Nacionalinis mūsų šalies saugumas yra pamatinė vertybė: socialdemokratai niekuomet jos neginčijo. Atvirkščiai, mes prisidėjome ir tikrai didžiuojamės, kad Lietuva, viena iš nedaugelio valstybių, pasiekė ir viršijo šioje srityje iškeltus tikslus ir įsipareigojimus NATO. O dabar – siūlomu partijų susitarimu dėl gynybos – tiesiog nematome prasmės susiaurinti valstybės saugumo poreikių vien iki karinės galios stiprinimo. Būtų teisinga išlaikyti dabartinį finansavimą krašto apsaugai ar truputį daugiau esant poreikiui ar pasitelkus specialias programas. Jeigu nuolatos skirsime gynybai lėšų tiek, kiek dabar (pavyzdžiui, šiemet – 873 mln. eurų), galėsime palaikyti pakankamai aukštą kariuomenės pasirengimo lygį. Skyrus papildomų lėšų kitiems sektoriams, galima vertinti, ar reikalingas didesnis finansavimas krašto apsaugai. Dėl visuotinės karinės tarnybos visuomet laiki ...

Close