Algirdas Sysas. Į gerovės valstybę su vienkartinėmis išmokomis? Baikit

Algirdas Sysas. Į gerovės valstybę su vienkartinėmis išmokomis? Baikit

Apie gerovės valstybę rinkimų kampanijos metu bylojęs prezidentas prisiminė ją ir savo metiniame pranešime, apibrėždamas ją kaip didįjį Lietuvos tikslą, gerovės valstybę – kaip teisingą, žalią ir inovatyvią. Paminėjo (ir aš negaliu su juo nesutikti), kad gerovės valstybė prasideda nuo pagarbos, tarpusavio pasitikėjimo, atsakomybės už bendrą interesą ir pagalbos vienas kitam. Priminė jis ir nuolat vietinių bei užsienio ekspertų linksniuojamas Lietuvos problemas – skurdą, pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį, neracionalų viešųjų išteklių panaudojimą ir t. t. Tačiau prezidento gerovės valstybės vizija taip ir liko kažkokia neaiški ir miglota, nes per pirmuosius metus nesulaukėme reikšmingų pasiūlymų, kuriuos įgyvendinus žengtume link gerovės valstybės. Tiesa, buvo keletas pavienių žingsnių: prezidentui inicijavus, biudžete buvo įtvirtintas mažiausias pensi ...

Algis Vaičeliūnas. Rinkimai pandemijos apkasuose

Algis Vaičeliūnas. Rinkimai pandemijos apkasuose

Politinė kova niekada nebuvo nuosekli, lygi ir teisinga, ir tai yra normalu.  Ant pjedestalo pasilypėjusių valdančiųjų matomumas visais laikais buvo geresnis, na o visiems kitiems reikia ypatingai stengtis būti pamatytiems ir išgirstiems.  Tačiau dabar jau prasidėjęs priešrinkiminis laikotarpis yra ypatingas – pandemijos krizė visuomenės akyse valdančiuosius iškėlė į neregėtas matomumo aukštumas, tuo tarpu kitiems tenka veikti kone iš pandemijos apkasų.  Analitikai jau dabar spėlioja, kur gali nuvesti toks neįprastas rinkimų startas. Visi, keliantys su rudens rinkimais susijusius klausimus, pristatomi kone politikuojančiais niekadėjais.  Patogu.  Pandemijos ažiotažo šviesoje ir keliukų asfaltavimo, ir neaiškių firmelių finansavimo skandalai išsisklaido lyg tas aidas tyruose. Dabar valdantiesiems yra patogu kuo ilgiau visuomenės dėmesį laikyti nukreiptą nuo pasir ...

Vilija Blinkevičiūtė:  „Pirmiausia – investicijos į žmones, o ne viršpelniai“

Vilija Blinkevičiūtė: „Pirmiausia – investicijos į žmones, o ne viršpelniai“

Dirbantis žmogus neturi skursti ir negali būti išnaudojamas. O tais, kurie negali pilnavertiškai dirbti, turi būti pasirūpinta. Būtent tokius šių metų Europos Parlamento sprendimus išskiria Vilija Blinkevičiūtė. Apie priimtus ir būsimus sprendimus – pokalbis su Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nare, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vicepirmininke V. Blinkevičiūte. Gerbiama Vilija, kokie šių metų Europos Parlamento sprendimai buvo patys svarbiausi? Svarbių buvo daug, bet šiandien išskirčiau kelis, kurie skirti dirbantiems žmonėms. Pavyzdžiui, direktyva (privalomas dokumentas visoms valstybėms) dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų. Ir Lietuvoje, ir Europoje vis daugiau žmonių dirba pagal netipines darbo sutartis, savarankiškai. Nustatyti nauji būtiniausi standartai, kuriais siekiama užtikrinti, kad visiems darbuotoj ...

Vilija Blinkevičiūtė. Socialinės ir ekonominės žmonių teisės. TOP 20

Vilija Blinkevičiūtė. Socialinės ir ekonominės žmonių teisės. TOP 20

Daugelį metų labiau už kasdienį žmonių gyvenimą Europos Sąjungai rūpėjo bendra rinka, prekės, laisvas kapitalo judėjimas. Socialinės ir ekonominės žmonių teisės buvo paliktos kiekvienos valstybės reikalui. 2017-ųjų pabaigoje, pagaliau, aukščiausios ES institucijos – Taryba, Parlamentas ir Komisija – įsipareigojo kurti Europos socialinių teisių ramstį. Kas yra tas Europos socialinių teisių ramstis (ir kas jau nuveikta)? Tai – 20 pagrindinių Europos (vadinasi, ir Lietuvos) žmonių socialinių ir ekonominių teisų. Nuo teisės į teisingą atlyginimą, sąžiningus darbo santykius iki teisės gauti kokybišką vaikų, senyvų ir neįgalių žmonių priežiūrą. Pradėkime nuo pajamų. Atlyginimai. Užtikrinamas deramas atlyginimas. Dirbantis žmogus negali skursti. Minimalus darbo užmokestis kiekvienoje valstybėje turi sudaryti ne mažiau kaip 60 procentų vidutinio darbo užmokesčio. Mini ...

Istorinis prekybos susitarimas su Japonija, ES vizų sistema ir geresnė darbuotojų apsauga nuo kancerogenų

Istorinis prekybos susitarimas su Japonija, ES vizų sistema ir geresnė darbuotojų apsauga nuo kancerogenų

Ši Strasbūro sesija, ko gero, įsimintiniausia iš visų, kuriose man teko dalyvauti. Antradienio vakarą ginkluotas užpuolikas miesto Kalėdų mugėje įvykdė ginkluotą pasikėsinimą. Pro išpuolio vietą praėjau likus 15 minučių iki įvykio. Išgąstis ir sumišimas tvyrojo visame mieste. Su lankytojų delegacija, atvykusia iš Lietuvos, buvome užrakinti restorane iki vėlyvos nakties, tad kai kurie iš mūsų nei bluosto nesudėjo. Turime padaryti viską, kad panašūs įvykiai nepasikartotų jokioje Europos Sąjungos šalyje. Nepaisant visko, Parlamente virė daugybė darbų ir priėmėme nemažai sprendimų.  Siekdami apsaugoti 3,6 mln. darbuotojų Europoje, kuriuos gali paveikti dyzelinių variklių išmetami teršalai į naujas taisykles įtraukėme dyzelino garus. Iš viso naujose taisyklėse įrašyti 4 nauji kancerogenai. Numatytas maksimalus leistinas šių medžiagų kiekis ore darbovietėje, taip pat įpa ...

Opozicinės frakcijos į Seimą kviečiasi ministrą L. Kukuraitį

Opozicinės frakcijos į Seimą kviečiasi ministrą L. Kukuraitį

Seimo opozicinės  frakcijos 2018 m. lapkričio 22 dieną 14 val. į Seimą (Konstitucijos salę, I r.)  kviečiasi Socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį.  „Norime tiesiogiai iš ministro išgirsti paaiškinimus ir atsakymus į viešojoje erdvėje ir visuomenės keliamus klausimus dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo, norime išsiaiškinti, kaip sprendžiamos problemos, kurios  iškilo dėl vaiko teisių apsaugos reformos eigos, jos finansavimo, specialistų parengimo ir pagalbos šeimoms, pagaliau dėl tų „lazdos perlenkimo“ atvejų. Ar ne per daug tokių atvejų? Ką ministerija siūlo daryti? “, - sako socialdemokratų frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas. Opozicija susitikdama su Socialinės apsaugos ir darbo ministru siekia aptarti esamą situaciją ir išgirsti, kokių veiksmų imamasi, kad būtų pašalintos vaiko teisių apsaugos įstatymo vykdymo spragos, o v ...

Rasa Budbergytė. Už politikų ambicijas mokės žmonės

Rasa Budbergytė. Už politikų ambicijas mokės žmonės

Partijų susitarimo projektą dėl gynybos politikos lydėjo ir kita, visuomenei ne mažiau svarbi, žinia, tik užgožta kitų rėksmingų antraščių. Paskutinėmis rugpjūčio dienomis pranešta, kad Vyriausybė, paskelbusi ambicingus planus gynybos finansavimui skirti 2 proc. BVP, planuoja skolintis ir tam, kad pasiektų įsipareigojimų NATO rodiklį. Finansų ministerija skubos tvarka pateikė įstatymo pataisą, kuria jai būtų suteikta teisė skolintas lėšas naudoti su naryste NATO susijusiems įsipareigojimams finansuoti. Lietuva, nors ir skolindamasi, vykdo savo pažadus. Šiemet mūsų krašto apsaugai turėtų būti skirta 873 milijonai eurų. Pagal gynybos išlaidas, įvertinant ekonomikos dydį, užimame septintą vietą NATO šalių tarpe. Galima drąsiai teigti, kad Lietuva įsiveržė į pirmaujančiųjų būrį. Dabar nauju politiniu susitarimu demonstruojama ambicija šokti dar aukščiau. Kieno ...

Close