Smurtas, moterų padėtis, sidabrinė ekonomika – Seimo socialdemokratai gilino pažintį su ministre M. Navickiene

Smurtas, moterų padėtis, sidabrinė ekonomika – Seimo socialdemokratai gilino pažintį su ministre M. Navickiene

Seimo socialdemokratai ketvirtadienį internetu susitiko su socialinių reikalų ir darbo ministre Monika Navickiene. Pokalbis išėjo dalykiškas, bet niūrokas. Tragiškai auganti nedarbo statistika, plintantis smurtas artimoje aplinkoje, dėl kurio nukenčia daugiausia moterys, savarankiškai dirbančiųjų panika dėl ketinamų didinti mokesčių – šie ir kiti klausimai laukė tik neseniai pradėjusios dirbti ministrės. Ministrė patikino, kad pagalbos nukentėjusiosioms nuo smurto artimoje aplinkoje klausimai yra tarp ministerijos prioritetų, tačiau akcentavo daugiausia psichologinę pagalbą. Frakcijos narės O. Leiputė ir D. Šakalienė pasigedo aiškesnių ketinimų dėl praktinių pagalbos priemonių. Ministrė atsakė daug vilčių dedanti į Seimo pavasario sesijoje teiksimą Smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą, kurio esmė – sudaryti teisines prielaidas smurtautoją operatyviai atskir ...

Lukas Tamulynas. Traukis iš kelio, proletariate – į tavo vietą stoja prekariatas

Lukas Tamulynas. Traukis iš kelio, proletariate – į tavo vietą stoja prekariatas

Prisiekiu Markso barzda – nesu komunistas. Ką jau Markso barzda, gimiau nepriklausomoje Lietuvoje ir labai labai tuo džiaugiuosi! Tačiau esu tikras, jog komentaruose bent keletą kartų būsiu pavadintas būtent taip. Vis dėlto, yra temų, kuriomis būtina kalbėti net jei pikti dėdes ir tetos tave apšauks komunistu. Nors, tiesą sakant, sulaukiu įvairių epitetų: sorošinis, Greta Thunberg su berniuko kelnėmis, leftistas ir panašiai, tad šiokia tokia permaina, matyt, nėra blogai. Tad grįžkime prie temos! „Gig economy“ nėra tik milžiniškas žingsnis į priekį – darbuotojų teisių atžvilgiu ir socialinės apsaugos srityje tai taip pat yra ir didžiulis žingsnis atgal. „Gig economy“ – terminas, reiškiantis modernią padienininkų ekonomiką. Taip, būtent padienininkų. Neskamba taip maloniai, kaip didžiųjų įmonių naudojamas „individualus verslininkas“? „Gig economy“ darbuotojai nėra ...

Algirdas Sysas. Į gerovės valstybę su vienkartinėmis išmokomis? Baikit

Algirdas Sysas. Į gerovės valstybę su vienkartinėmis išmokomis? Baikit

Apie gerovės valstybę rinkimų kampanijos metu bylojęs prezidentas prisiminė ją ir savo metiniame pranešime, apibrėždamas ją kaip didįjį Lietuvos tikslą, gerovės valstybę – kaip teisingą, žalią ir inovatyvią. Paminėjo (ir aš negaliu su juo nesutikti), kad gerovės valstybė prasideda nuo pagarbos, tarpusavio pasitikėjimo, atsakomybės už bendrą interesą ir pagalbos vienas kitam. Priminė jis ir nuolat vietinių bei užsienio ekspertų linksniuojamas Lietuvos problemas – skurdą, pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį, neracionalų viešųjų išteklių panaudojimą ir t. t. Tačiau prezidento gerovės valstybės vizija taip ir liko kažkokia neaiški ir miglota, nes per pirmuosius metus nesulaukėme reikšmingų pasiūlymų, kuriuos įgyvendinus žengtume link gerovės valstybės. Tiesa, buvo keletas pavienių žingsnių: prezidentui inicijavus, biudžete buvo įtvirtintas mažiausias pensi ...

Algis Vaičeliūnas. Rinkimai pandemijos apkasuose

Algis Vaičeliūnas. Rinkimai pandemijos apkasuose

Politinė kova niekada nebuvo nuosekli, lygi ir teisinga, ir tai yra normalu.  Ant pjedestalo pasilypėjusių valdančiųjų matomumas visais laikais buvo geresnis, na o visiems kitiems reikia ypatingai stengtis būti pamatytiems ir išgirstiems.  Tačiau dabar jau prasidėjęs priešrinkiminis laikotarpis yra ypatingas – pandemijos krizė visuomenės akyse valdančiuosius iškėlė į neregėtas matomumo aukštumas, tuo tarpu kitiems tenka veikti kone iš pandemijos apkasų.  Analitikai jau dabar spėlioja, kur gali nuvesti toks neįprastas rinkimų startas. Visi, keliantys su rudens rinkimais susijusius klausimus, pristatomi kone politikuojančiais niekadėjais.  Patogu.  Pandemijos ažiotažo šviesoje ir keliukų asfaltavimo, ir neaiškių firmelių finansavimo skandalai išsisklaido lyg tas aidas tyruose. Dabar valdantiesiems yra patogu kuo ilgiau visuomenės dėmesį laikyti nukreiptą nuo pasir ...

Vilija Blinkevičiūtė:  „Pirmiausia – investicijos į žmones, o ne viršpelniai“

Vilija Blinkevičiūtė: „Pirmiausia – investicijos į žmones, o ne viršpelniai“

Dirbantis žmogus neturi skursti ir negali būti išnaudojamas. O tais, kurie negali pilnavertiškai dirbti, turi būti pasirūpinta. Būtent tokius šių metų Europos Parlamento sprendimus išskiria Vilija Blinkevičiūtė. Apie priimtus ir būsimus sprendimus – pokalbis su Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nare, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vicepirmininke V. Blinkevičiūte. Gerbiama Vilija, kokie šių metų Europos Parlamento sprendimai buvo patys svarbiausi? Svarbių buvo daug, bet šiandien išskirčiau kelis, kurie skirti dirbantiems žmonėms. Pavyzdžiui, direktyva (privalomas dokumentas visoms valstybėms) dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų. Ir Lietuvoje, ir Europoje vis daugiau žmonių dirba pagal netipines darbo sutartis, savarankiškai. Nustatyti nauji būtiniausi standartai, kuriais siekiama užtikrinti, kad visiems darbuotoj ...

Vilija Blinkevičiūtė. Socialinės ir ekonominės žmonių teisės. TOP 20

Vilija Blinkevičiūtė. Socialinės ir ekonominės žmonių teisės. TOP 20

Daugelį metų labiau už kasdienį žmonių gyvenimą Europos Sąjungai rūpėjo bendra rinka, prekės, laisvas kapitalo judėjimas. Socialinės ir ekonominės žmonių teisės buvo paliktos kiekvienos valstybės reikalui. 2017-ųjų pabaigoje, pagaliau, aukščiausios ES institucijos – Taryba, Parlamentas ir Komisija – įsipareigojo kurti Europos socialinių teisių ramstį. Kas yra tas Europos socialinių teisių ramstis (ir kas jau nuveikta)? Tai – 20 pagrindinių Europos (vadinasi, ir Lietuvos) žmonių socialinių ir ekonominių teisų. Nuo teisės į teisingą atlyginimą, sąžiningus darbo santykius iki teisės gauti kokybišką vaikų, senyvų ir neįgalių žmonių priežiūrą. Pradėkime nuo pajamų. Atlyginimai. Užtikrinamas deramas atlyginimas. Dirbantis žmogus negali skursti. Minimalus darbo užmokestis kiekvienoje valstybėje turi sudaryti ne mažiau kaip 60 procentų vidutinio darbo užmokesčio. Mini ...

Istorinis prekybos susitarimas su Japonija, ES vizų sistema ir geresnė darbuotojų apsauga nuo kancerogenų

Istorinis prekybos susitarimas su Japonija, ES vizų sistema ir geresnė darbuotojų apsauga nuo kancerogenų

Ši Strasbūro sesija, ko gero, įsimintiniausia iš visų, kuriose man teko dalyvauti. Antradienio vakarą ginkluotas užpuolikas miesto Kalėdų mugėje įvykdė ginkluotą pasikėsinimą. Pro išpuolio vietą praėjau likus 15 minučių iki įvykio. Išgąstis ir sumišimas tvyrojo visame mieste. Su lankytojų delegacija, atvykusia iš Lietuvos, buvome užrakinti restorane iki vėlyvos nakties, tad kai kurie iš mūsų nei bluosto nesudėjo. Turime padaryti viską, kad panašūs įvykiai nepasikartotų jokioje Europos Sąjungos šalyje. Nepaisant visko, Parlamente virė daugybė darbų ir priėmėme nemažai sprendimų.  Siekdami apsaugoti 3,6 mln. darbuotojų Europoje, kuriuos gali paveikti dyzelinių variklių išmetami teršalai į naujas taisykles įtraukėme dyzelino garus. Iš viso naujose taisyklėse įrašyti 4 nauji kancerogenai. Numatytas maksimalus leistinas šių medžiagų kiekis ore darbovietėje, taip pat įpa ...

Close