Mieli vyrai, Kovo 8-toji - tai ne šv. Valentino diena

Mieli vyrai, Kovo 8-toji – tai ne šv. Valentino diena

Šiandien Vilniuje įvyko eitynės už moterų teises. Pagrindinė šių metų tema – moterų darbas. Ne tulpių, o teisių reikalauja moterys, teigdamos, kad „visos moterys dirba, bet ne visoms mokama”. Su tuo sutinka ir socialdemokratai, todėl kartu su partijos pirmininku Gintautu Palucku solidarizavosi su moterimis ir dalyvavo eitynėse bei mitinge. Sveikindamas moteris su jų solidarumo diena, Gintautas Paluckas atkreipė dėmesį, kad ši dena socialinėje ervėje jau supanašėjo su šv. Valentino diena, kad visur yra palydima kreipimaisis ir epitetais „mielosios", „brangiosios“. „Mieli vyrai, jūs tikrai žinotumėte, kokios moterys brangios, jei tą jų neapmokamą darbą tektų pirkti rinkos sąlygomis", - sakė G. Paluckas. Apie tai, į ką nori atkreipti dėmesį susivienijusios moterys, daug kalbama ir LSDP Vizijoje Lietuvai. Tam skirta atskira dalis - Lyčių politika: lygios galimybė ...

Teismas socialdemokratams grąžina dalį VRK atimtos dotacijos

Teismas socialdemokratams grąžina dalį VRK atimtos dotacijos

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimas Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) neskirti pusmečio piniginės dotacijos turi būti pakeistas, nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Galutiniame ir neskundžiamame teismo sprendime nurodoma, kad pernai VRK nepagrįstai nusprendė, kad LSDP šiukščiai pažeidė vieną iš Politinių partijų finansavimo įstatymo dalių. Todėl LVAT teisėjų kolegija naikina VRK sprendimą neskirti LSDP dotacijos ir, vertindama nustatytų pažeidimų pobūdį ir mastą, remdamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, keičia sankciją. Anot teismo, ji turėtų būti ne 504 tūkst., o 400 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad LSDP turi atgauti 104 tūkst. eurų. VRK turėtų susirūpinti vidine kompetencija, eliminuoti taikomus dvigubus standartus skirtingoms politinėms partijoms. Pasak teismo, VRK neturėjo pagrindo konstatuoti, kad parti ...

Gintautas Paluckas. Apie Vilniaus pinigus

Gintautas Paluckas. Apie Vilniaus pinigus

Pasiūlyti veiksmų planą ar pažadėti „daugiau jausmo ir pinigų visiems“? Prioritetas – vilniečių kasdienybės kokybė, ar nuasmenintos lentelės, žmogų sulyginančios su įrankiu? Miesto kokia paskirtis – būti geriausia vieta savo žmonėms ar geriausia ekonominė zona verslui? Pasakysiu paslaptį: man atsakymai yra absoliučiai aiškūs. Planas visada nugali pažadus, o žmonės – ne įrankiai. Neturiu abejonės, kad Vilniaus tikslas yra žmonės, ne „laisvąją ekonominę zoną“ sapnavo Gediminas. Tai žinodami mes pasiūlėme planą, kaip gerinti gyvenimo kokybę Vilniuje – nuo darželių iki kelių, nuo oro ir triukšmo taršos mažinimo iki sklandaus susisiekimo. Matome svetainės lankomumo rezultatus: dešimtys tūkstančių vilniečių planą #IšKairės skaito ir dėl jo tariasi. Ir aš dalyvauju diskusijose – vieną iš dažnesnių klausimų noriu aptarti su jumis: Vilniaus pinigai. Eikime tiesiai ir be ...

Dovilė Šakalienė. Kaip užtikrinti teisingumą išieškant skolas? Antstolių veiklos reguliavimo pasiūlymai

Dovilė Šakalienė. Kaip užtikrinti teisingumą išieškant skolas? Antstolių veiklos reguliavimo pasiūlymai

Primenu, kad Lietuvoje kas dešimtas žmogus turi skolų, tai beveik 300 000 gyventojų, kurie 118-kai antstolių per metus atneša maždaug 15 milijonų eurų pelno. Per metus antstoliai išieško maždaug 100 mln. eurų, iš jų 30 mln. yra antstolių pajamos, iš kurių maždaug pusė yra patiriami kaštai, o likusi dalis – gaunami atlyginimai, gerokai viršijantys Lietuvos Respublikos Prezidentės algą. Antstolių algos „į rankas“ siekia iki 40 000 eurų, vidutiniškai uždarbis yra 10 000 eurų, ir tik  keli antstoliai uždirba mažiau nei 3 000 eurų. Šiandien mes turime paradoksalią situaciją, kai valstybės deleguotą funkciją vykdantys asmenys ne tik neproporcingai pelnosi iš daugeliu atvejų skurstančių skolininkų, tačiau ir stokojama aiškumo ir skaidrumo, reguliuojant skolų išieškojimo kaštų dydį. Mane pasiekia daugybė skundų ir istorijų, skolininkai su manimi pasidalina antstolių vykdym ...

Vilija Blinkevičiūtė. Mes – socialinis skydas Lietuvai ir Europai

Vilija Blinkevičiūtė. Mes – socialinis skydas Lietuvai ir Europai

TV reportažas suglumina. Veiksmas vyksta vieno rajono savivaldybėje. Gyvenvietė. 7 kilometrai nuo rajono centro. Buvusios mokyklos bendrabutis pertvarkytas į puikius socialinius būstus. Didžioji dalis lėšų iš 0,5 milijono eurų – ES parama. Rajono valdžia tik per vargus randa norinčių apsigyventi šiuose butuose, nors eilė socialiniam būstui gauti didelė.  Ir rajono meras, dešinysis politikas, pratrūksta (tiksli citata): „Mes nesuprantam, ko norim. Mes esam jau išpuikę nuo begalybės lengvatų, nuo begalybės pašalpų, nuo begalybės valdžios sudarytų sąlygų, kad mes galim naudotis viskuo. Atsisakyti gyventi tokiame bute yra nuodėmė.“ Ir pasiūlo išbraukti iš laukiančiųjų socialinio būsto eilės visus, kurie atsisakė valdžios pasiūlymo. Reportažo pabaiga. Čia kur toks rojus, kuriame skurstantieji yra išpuikę iki begalybės (visi iki vieno?) ir valdžios apkamšyti pūkinėmi ...

Rasa Budbergytė. Europiniai pinigai baigiasi: kas toliau?

Rasa Budbergytė. Europiniai pinigai baigiasi: kas toliau?

Prognozuojama, kad po 2020 metų ketvirtadaliu gali sumažėti Lietuvai skiriamos Europos Sąjungos regioninės plėtros ir sanglaudos politikos lėšų. Šios lėšos yra tiesiogiai susijusios su naujų darbo vietų kūrimu ir regioninės atskirties mažinimu. Mūsų šaliai toks staigus europinės paramos sumažėjimas būtų smūgis – šiuo metu sanglaudos politikos lėšos sudaro apie 70 proc. visų Lietuvos viešųjų investicijų. Tokie Europos Komisijos užmojai mažinti valstybei narei skiriamas ES lėšas yra inspiruoti Brexit ir to, kad Lietuva pagal BVP santykį vienam gyventojui jau viršija 75 proc. ES vidurkio. Pastarasis dalykas reiškia, kad Lietuva bus priskiriama pereinamiesiems regionams, tokiems kaip Suomija, Prancūzija ir kitos išsivysčiusios šalys. Vis dėlto finansavimas Lietuvai ateityje priklausys ir nuo mūsų pastangų įtikinti Briuselio biurokratus tuo, kad šalyje turime du skirti ...

Close