Socialdemokratų frakcijoje – aplinkos ministras K. Mažeika

Socialdemokratų frakcijoje – aplinkos ministras K. Mažeika

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad Miškų įstatymo pataisos Seime buvo priimtos prieštaraujant Konstitucijai, Seimo socialdemokratų partijos frakcija kviečiasi aplinkos ministrą „valstietį“ Kęstutį Mažeiką. „Norime, kad aplinkos ministras atskleistų savo viziją, ką ketina daryti su pradėta miškų reforma. Juo labiau, kad K. Mažeika, būdamas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, buvo vienas iš reformos iniciatorių“, – sako Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas. Seimo LSDP frakcijos nariai su ministru ketina aptarti pradėtos miškų reformos trūkumus, plynų kirtimų uždraudimą miškuose. „Turime grįžti prie urėdijų sistemos, kurioje pašalinus sistemos korupcines ir neskaidrumo landas, miškininkams būtų grąžintos uniformos, o žmonėms – miškininko profesijos prestižas“, – sako frakcijos narys Linas Balsys. KT nutarimu pripaži ...

Gintautas Paluckas. Ko reikia Lietuvai?

Gintautas Paluckas. Ko reikia Lietuvai?

Finansinis nesaugumas ir netikėjimas, kad valstybė, kai jos pagalbos prireiks, padės. Apie tai kasdien kalba žmonės. Taip, Lietuva gražėja ir turtėja, tačiau daugelio žmonių gyvenimų tai nepaliečia ir neteisybės jausmas Lietuvoje auga. Mes, socialdemokratai, Lietuvai siūlome rinktis kitą kelią – politiką, kurios centre ne šalti skaičiai, bejausmiai optimizavimai ir nesibaigiančios reformos, o VISI Lietuvos žmonės ir jų galimybės gyventi geriau ir saugiau. Ką valdantieji nutyli? Žmonės nori teisingumo, priimtinesnės ir paveikesnės socialinės politikos. Jiems svarbu švietimas, sveikatos apsauga ir kultūra. Būtent šie dalykai skamba visose miestų, miestelių ir kaimų salėse, susitikimuose su žmonėmis. Piliečiai vardija, kas juos neramina: ekonominis nesaugumas, akivaizdi teisingumo stoka ir pagarbos žmogui bei jo atliekamam darbui trūkumas. Valdančiųjų vykdoma politi ...

R. Budbergytė: rizikuojama Lietuvos reputacija

R. Budbergytė: rizikuojama Lietuvos reputacija

Ekonominės krizės aplinkybių parlamentinis tyrimas virsta rinkimų kampanijos dalimi ir asmeninių santykių aiškinimusi, o tai gali pakenkti Lietuvos reputacijai. Tokios nuomonės laikosi Rasa Budbergytė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė. Kalbėdama apie Biudžeto ir finansų komiteto komisijos vykdomą prieš dešimtmetį vykusios ekonominės krizės aplinkybių parlamentinį tyrimą, Socialdemokratų frakcijos Seime narė Rasa Budbergytė pastebi, kad pastaruoju metu pradėjo darytis keisti dalykai. Pasak Seimo narės, Komisijos pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas, labai asmeniškai reaguodamas į Lietuvos banko vadovybės pateikiamus atsakymus į užduodamus klausimus, lyg ir bando formuoti nuomonę, kad dėl buvusios finansinės ir ekonominės krizės yra kalti tie, kurie dabar dirba Lietuvos banke. „Susirašinėjimai, kurie dabar vyksta tarp Lietuvos banko vadovybės ir tyrimo ...

Vytenis Andriukaitis. Ar rusai kelia grėsmę Lietuvai? Ne. V. Putino režimas – taip.

Vytenis Andriukaitis. Ar rusai kelia grėsmę Lietuvai? Ne. V. Putino režimas – taip.

Šiandien padaryti tokį viešą pareiškimą – reiškia pasiruošti puolimui. Ne, ne Rusijos, bet vietinių dešiniųjų. Ir tuo viskas pasakyta apie Lietuvos dešimties metų nelanksčią nacionalinio saugumo ir apskritai užsienio politiką. Nors Lietuva yra visateisė Europos Sąjungos (ES), Jungtinių Tautų (JT), NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir kitų organizacijų narė; nors visų ES šalių narių bendri sprendimai užsienio ir saugumo, saugumo ir gynybos, klimato kaitos, kovos su tarptautiniu terorizmu, nelegalia migracija ir prekyba žmonėmis srityse yra priimami bendru sutarimu, Lietuva nacionalinio saugumo kontekste tapo „vieno klausimo valstybe“. Tokia pozicija yra klaidinga iš principo. Efektyviausias kelias – kai Lietuvos dvišaliai santykiai sustiprinami, artimai bendraujant su mūsų Vakarų partneriais. Lietuva tarptautinėje arenoje neturi būt ...

Darius Razmislevičius. Lietuvos statistika – vargstančių perpus mažiau nei buvo pernai?

Darius Razmislevičius. Lietuvos statistika – vargstančių perpus mažiau nei buvo pernai?

Senų, ligotų, vienišų, neįgalių ar šiaip mažiau likimo pateptų nelinkę lepinti ir tie, kuriems lyg ir priderėtų. Savivalda neišlaidauja – vos 3 procentai nuo biudžeto (arba 100 mln. per visą Lietuvą) atriekiama kasmet socialinėms reikmėms. Apie mūsų miestelių dilemas dėl išlaidų ir jų prioritetus jau rašiau. Bet šiandien negaliu tylėti dėl kitko. Kaip nesidžiaugsi, kai vargšų Lietuvoj perpus mažiau nei buvo? O gal jų poreikiai sumenko? Juk vargstančiųjų sąskaita sutaupėme daugiau nei šimtą milijonų iš dviejų šimtų! Pranešama, kad būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms nepasiturintiems gyventojams buvo skirta 223,3 mln. eurų – atgal į biudžetus sugrįžo 117,5 mln. Puiku – matyt, gyvename geriau. Tačiau bėda kitur. Nesugalvojame, kur dėt tuos sutaupytus milijonus. Nors rodos ministerija išaiškinus, kad šias lėšas turėtume išleist kitoms, m ...

Vertimas į gestų kalbą – kurčiųjų žmonių teisė ir ji turi būti užtikrinta

Vertimas į gestų kalbą – kurčiųjų žmonių teisė ir ji turi būti užtikrinta

Į gestų kalbą buvo verčiama Seime vykusi konferencija, skirta gestų kalbos vertėjų profesijos poreikiui ir problemoms, taip pat spaudos konferencija. „Prieš 10 metų mes net negalėjome pasvajoti apie konferencijas, diskusijas Seime, apie tai, kad tokie renginiai bus verčiami į gestų kalbą“, - gestais spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora. Net paprasčiausias vizitas pas gydytoją tampa sudėtingas ir kartais neįveikiamas žmogui su klausos negalia. Klausos negalią turintys žmonės labai džiaugiasi tais žingsniais, kuriais jie po truputį integruojasi į visuomenę, gali pasijausti lygiaverčiais jos nariais. Prie viso to didele dalimi prisideda gestų kalbos vertėjai. Deja, Lietuvoje jų vis dar trūksta, kaip ir trūksta šios profesijos dėstytojų, kurie galėtų paruošti vertimo į gestų kalbą specialistus. Lietuvos kurtieji g ...

Po Konstitucinio teismo išvadų Miškų reforma turi būti stabdoma, nors žala jau padaryta

Po Konstitucinio teismo išvadų Miškų reforma turi būti stabdoma, nors žala jau padaryta

Po antradienį paskelbtos Lietuvos respublikos Konstitucinio teismo išvados dėl 2017 metais skubos tvarka priimtų Miškų įstatymo pataisų, kurių pagrindu vykdyta Miškų ūkio reforma, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija reikalaus įstatymo stabdymo. „Po Konstitucinio teismo išvados aišku viena – antikonstitucinė Miškų ūkio reforma turi būti stabdoma, privalo būti atkurta ir tobulinama anksčiau veikusi urėdijų sistema, išsaugant svarbiausią jos funkciją – saugoti, puoselėti ir atkurti didžiausią Lietuvos turtą – miškus, o ne matyti tik komercinę naudą ir nevaržomai juos kirsti plynai, kaip tai dabar vyksta net ir Saugomose teritorijose. Konstitucinis teismas aiškiai nurodo – spragoms ir įstatymo neapibrėžtumams pašalinti yra skiriamas laikas iki gruodžio 2 d.“,  – sako Seimo narys Linas Balsys. Konstitucinio teismo išvada nestebina ir kitų Seimo socialdemokratų ...

Close