Konferencija „Regionų plėtojimas, savivaldybių stiprinimas ir seniūnijų savarankiškumas“

Konferencija „Regionų plėtojimas, savivaldybių stiprinimas ir seniūnijų savarankiškumas“

Viešosios konsultacijos regionų, savivaldybių ir seniūnijų bei bendruomenių plėtojimosi klausimais – tam, kad iškilę iššūkiai būtų įveikti, o galimybėmis būtų tinkamai ir geriausiu būdu pasinaudota. ES žalioji programa (EU Green Deal), nauja 7-metė finansinė perspektyva 2021 - 2027 metams ir ateities Europos (Next Generation EU) finansinė priemonė sukuria naujas galimybesLietuvai ir jos regionams, savivaldybėms bei seniūnijos. Tačiau kartu tai yra ir didžiulis iššūkis visiems, kad tomis galimybėmis būtų tinkamai ir pilnai pasinaudota. Regionų, savivaldybių ir seniūnijų bei bendruomenių pajėgumas ir gebėjimai tinkamai – racionaliai ir efektyviai – panaudoti milžiniškas lėšas į perspektyvą orientuotam plėtojimuisi paskatinti, tampa ypač svarbus. Deja, Lietuvos DNR planas nenuteikia optimistiškai, nes kyla rimta rizika, jog daugiau kaip 6 mlrd. eurų gali būti panaud ...

J. Olekas: „Pranešimas apie ES padėtį – socialdemokratinė žinutė europiečiams”

J. Olekas: „Pranešimas apie ES padėtį – socialdemokratinė žinutė europiečiams”

Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė metinės veiklos pranešimą, apibrėždama Europos Sąjungos padėtį. Ambicijos stiprinti ES kompetencijas sveikatos politikoje bei kitąmet pristatyti ES minimalaus atlyginimo schemas džiugina, deja, dėmesio trūko Europos ūkininkams, teigia europarlamentaras Juozas Olekas. Naujosios Europos Komisijos kadencija prasidėjo ne tik su dideliais iššūkiais įveikti klimato kaitą, bet taip pat ambicijomis pažaboti skaitmenizaciją, atliepti kitus ilgamečius socialinius iššūkius. Per praėjusius pusę metų COVID-19 pandemija iškėlė naujus iššūkius – ekonominė, socialinė ir, svarbiausia, sveikatos krizės užklupo ir Europą. Metiniame pranešime Komisijos pirmininkė akcentavo, kad krizės metu pavyko ne tik tęsti užsibrėžtus tikslus, bet ir susidoroti su pandemijos iškeltais iššūkiais. „Me ...

Arkadijus Vinokuras. A. Gumuliauskas ir  istorinis meilės Lietuvai planas

Arkadijus Vinokuras. A. Gumuliauskas ir istorinis meilės Lietuvai planas

Skaitau Seimo nario  prof. Arūno  Gumuliausko paskvilį, kurio pavadinimas turėtų būti „Kaip aš myliu priešų kankinamą Lietuvą“. Jį rašo lyg ir profesorius. Rašau „lyg“, nes kyla abejonės dėl paties teksto kokybės. Mat visą jo ilgiausią tekstą galima sudėlioti į vieną sakinį: „Visi kitaip manantys yra priešai ir Kremliaus agentai“. Sovietų laikais KP narys būtų rašęs taip: „Visi kitaip manantys yra priešai ir Vašingtono agentai“. Tekste dominuoja  apibendrinimas „visi“, tikriausiai kilęs iš  elementarios baimės  nurodyti konkrečių melagių ir agentų vardus. Nes visai gali pasirodyti, kad kai kurie neįvardinti kritikai nemeluoja. Ir nėra jokie agentai. Todėl teisme teksto autorių už šmeižtą nurengtų nuogai. Šį primityvų žargoną profesorius gerai įvaldė dar sovietų laikais, kai 1987 metais apgynė kandidatinę disertaciją "Lietuvos KP veikla vystant teatrinį meną respub ...

Linas Balsys. Prasideda kova dėl plynųjų kirtimų saugomose teritorijose uždraudimo

Linas Balsys. Prasideda kova dėl plynųjų kirtimų saugomose teritorijose uždraudimo

Po dviejų metų valdančiųjų vilkinimas plynųjų kirtimų draudimo klausimas vėl grįžta į Seimo darbotvarkę. Tiek laiko buvo vilkinamos mano parengtos Miškų įstatymo pataisos, kuriomis siekiama uždrausti plynuosius kirtimus vertingiausiuose Lietuvos miškuose.   Atrodo, kad prieš rinkimus Seimo valdantieji „atsibudo“, tačiau vis dar laukia intensyvios ir rimtos diskusijos ne tik dėl plynųjų kirtimų saugomose teritorijose apribojimo, bet ir miškų strategijos, rezervatų plėtros. Saugomose teritorijose plynės turi išnykti Mes neturime tiek saugomų teritorijų, kurias galėtume pjauti skersai išilgai, naikinti jose esantį gamtinį paveldą. Lietuvos miškai užima 33 proc. šalies teritorijos, o saugomos teritorijos jos tesudaro apie 18 proc. Miškotvarka net ir nacionaliniuose parkuose suprantama kaip derliaus nuėmimas: subrendo - išpjaunam. Šiandien saugomos teritorijos yr ...

Aloyzas Sakalas. Ar nereikia antro atsiprašymo?

Aloyzas Sakalas. Ar nereikia antro atsiprašymo?

Nėra jokios priežasties, nėra jokių argumentų, nėra nieko, nieko šitame pasaulyje, kas galėtų pateisinti žydų tautos kaip ir bet kurios kitos šio pasaulio tautos genocidą. Todėl 1995 m. kovo 1 d. sakydamas tiesiogiai Izraelio radijo ir televizijos transliuotą kalbą Izraelio parlamente Knesete Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas nulenkė galvą prieš Antrojo pasaulinio karo metais pražudytų Lietuvos žydų atminimą. Prezidentas lietuvių tautos vardu atsiprašė žydų tautos už lietuvius, kurie Holokausto metu žydus žudė, plėšė. Iš maždaug 208–210 tūkst. žydų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo nužudyti 190–196 tūkst., didžioji dalis tarp 1941 m. birželio ir gruodžio mėn. Sovietinės okupacijos metu vien 1940–1941 metais buvo ištremti į Sibirą 17485 Lietuvos piliečiai. Iš kurių 26,5 proc. žuvo tremties ir kalinimo vietose, o beveik 40 proc. tremtinių ...

Ramūnas Lydis. Aplinkosauga – ekonomikos variklis ar stabdis?

Ramūnas Lydis. Aplinkosauga – ekonomikos variklis ar stabdis?

Pastaraisiais metais spaudoje plačiai aprašomi aplinkosauginiai įvykiai. Tai ir gaisras Alytuje, ir Grigeo skandalas, Punios šilo epas. Žiūrint į viešojoje erdvėje ir ypač socialiniuose tinkluose sklandančios informacijos gausą, gali susidaryti vaizdą, kad Lietuvos visuomenė pagaliau pribrendo norui gyventi švarioje, sveikoje aplinkoje, keičiasi požiūris į mus supančią aplinką, aplinkosauga tampa vienu iš valstybės prioritetų. Bet, ar tikrai taip yra? Ar tikrai ir mes patys esame pasiryžę aukoti dalį savo patogumo, savo materialinės gerovės vardan švaresnės ir sveikesnės aplinkos? Ar pati valstybė, valdžios institucijos yra pasiryžusios priimti ryžtingus sprendimus, gerinant mus visus supančios aplinkos būklę? Nemanau, kad šiuo metu aplinkosauga yra vienas iš valstybės prioritetų. Jei kalbėtume sporto terminais, tai aplinkosauga pinigams pralaimi 0:10. Būsiu sk ...

Matas Skamarakas. Palikti „antriems“ metams

Matas Skamarakas. Palikti „antriems“ metams

Prisipažinsiu, taip neramu dar nebuvo nei vienų mokslo metų pradžioje. COVID-19 grėsmė kaip niekada didelė, o matant pastarųjų savaičių tendencijas, labai panašu, jog kaukės ilgainiui bus privalomos ne tik didžiuosiuose prekybos centruose ar renginių metu, tačiau ir mokyklose. Galiausiai, tik laiko klausimas, kada mokykloms teks grįžti prie nuotolinio mokymo. Ar esame tam pasiruošę? Daugelis šalies mokyklų naujuosius mokslo metus pradėjo nespėjusios pasirengti pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtas rekomendacijas. Tiesą pasakius, ir pati ministerija šią rugsėjo pirmąją pasitiko, nepadariusi privalomų namų darbų. Pedagogams, kurie turės užtikrinti pilnavertį mokymosi procesą, trūksta elementarių priemonių: iki šiol ne visi mokytojai yra aprūpinti darbiniais kompiuteriais ir dirba su savais, kuriems, kaip jau parodė pirmoji koronaviruso sukelta pand ...

Close