ang, Author at LSDP

Kęstutis Kvaraciejus. Klaipėdos universiteto ligoninės nūdiena: rašykite planus, o mes pagalvosime, ar jus gelbėti

Klaipėdiečių aistras kaitinantis ligoninių sujungimas – itin svarbus visam Klaipėdos regionui, kuriame gyvena kone pusė milijono gyventojų, o vasarą suplūsta poilsiautojai iš visos Lietuvos. Procesas vyksta jau keletą metų, tačiau rezultatų kol kas nejuntama. Pabandykime pasidomėti, kodėl susidarė nė vieno netenkinanti situacija. Kaip vyksta organizacijų sujungimas arba reorganizacija? Pats pirmasis žingsnis – regiono situacijos įvertinimas ir vizijos suformavimas. Nusprendžiama, kokia turėtų būti regiono ligoninė? Klaipėdos regione norisi turėti šiuolaikišką, modernią ir pažangią ligoninę, galinčią pasirūpinti visos Vakarų Lietuvos pacientais. Norint ištobulinti konkrečią sritį, kur būtų galima teikti geriausią gydymą visos Lietuvos gyventojams – tarkime, sukurti infarktų ar insultų klasterį, kuriame dirbtų patys geriausi Lietuvos ir Europos special ...

„A. Dulkio dienos – suskaičiuotos“: Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, V. Blinkevičiūtė reikalauja pokyčių ministrų kabinete

Penktadienį Ingridai Šimonytei grąžinus Vyriausybės įgaliojimus prezidentui Gitanui Nausėdai, socialdemokratai teigia sunkiai matantys galimybę sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui tęsti darbą. Socialdemokratai ragina šalies vadovą pasinaudoti savo teise reikalauti Vyriausybės sudėties atnaujinimo. Pasak socialdemokratų, pastarosiomis savaitėmis įsiplieskusi diskusija dėl A. Dulkio inicijuotų žalingų reformų dar kartą parodė, kad tiek sveikatos bendruomenės, tiek pacientų akyse šio ministro darbas yra vertinamas itin neigiamai V. Blinkevičiūtė: A. Dulkio pakeitimas sumažintų tvyrančią įtampą sveikatos sektoriuje Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės, Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas – geriausia proga pakeisti A. Dulkį ir sumažinti tvyrančią įtampą sveikatos sektoriuje. „Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas – tai ...

Penkios priežastys, kodėl Dulkys turėtų būti atstatydintas jau šiandien 

Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo procedūra įvyko. Tai – proga Prezidentui Gitanui Nausėdai išsakyti savo pastabas ministrams, daliai iš jų reikalauti pasitempti, o vienam kitam – net pasitraukti. Vyriausybė, kitaip tariant, laiko savotišką egzaminą ir jo rezultatus, t.y. G. Nausėdos verdiktą, sužinosime jau visai netrukus. Tad kuris ministras šiandien stovi – arba turėtų stovėti – ant ploniausio ledo? Mūsų nuomone, tai – sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, kurio vadovavimo laikotarpiu problemos sveikatos srityje tik gilėjo: pacientų eilės medicinos įstaigose augo, privatizacija sveikatos sektoriuje plėtėsi, paslaugos tolo nuo gyventojų, medikai bėgo iš darbo vietų, o vaistų kainos toliau mušė rekordus. Tačiau kalbėkime konkrečiai: štai penkios priežastys, kodėl A. Dulkys turėtų atsistatydinti jau šiandien. 1. A. Dulkio inicijuota reforma tapo žlugdanči ...

Vigilijus Jukna. Švietimo reformomis kelias į pragarą grįstas?

Mokslas ir eksperimentai – tai neatsiejami dalykai. Juk mokslas negalėtų toli žengti, jeigu nebūtų vykdomi vis nauji bandymai. Tačiau švietimo sistemai būtinas stabilumas ir aiškumas, o Lietuvoje kasmet ruošiamos naujos reformos. Lyg savotiška konkurencija atsiradusi, kas daugiau švietimo sistemą reformuos. Tai tarpiniai patikrinimai, tai mokyklų uždarymas, tai naujos programos, kurioms iki šiol nėra vadovėlių. Ir taip tęsiasi be pabaigos. Panašu, kad geriausia sritis eksperimentams – vaikai ir mokytojai. Šie patys kalti – juk pasirinko pedagogo profesiją, tad dabar gali kasmet džiaugtis pokyčiais po pokyčių. Juk visi nori, kaip geriau, tačiau, kaip sakoma, gerais norais kelias į pragarą grįstas. Švietimo atveju galbūt norima, kad ateities kartos būtų tiesiog beraštės? Anot žurnalo „Reitingai“, pagrindinės mokyklos paliktos podukros vietoje: jei pagrindinio u ...

Linas Jonauskas. Už brakonieriavimą verslinės žvejybos metu – ir žvejybos teisės panaikinimas

Tokios sankcijos ne tik turėtų labiau atgrasyti nuo verslinės žvejybos taisyklių pažeidimų, tačiau ir užtikrintų, kad brakonieriaujantiems žvejams verslininkams būtų atimam teisė žvejoti. „Aplinkosaugininkai, sulaikę laivus, vis dar nustato itin šiurkščius verslinės žvejybos pažeidimus, pavyzdžiui, kai naudojami draudžiami žvejybos būdai ar įrankiai, žvejojama draudžiamose vietose ar neleistinu laikotarpiu. Taip pat vis dar pasitaiko atvejų, kai neteisėtos verslinės žvejybos padaroma itin didelė žala aplinkai. Praėjusiais metais plačiai nuskambėjo atvejis, kai tautinio paveldo statusą turinti įmonė, žvejodama su didesniu nei jai leista tinklų skaičiumi padarė žalos aplinkai, kuri viršijo 53 000 eurų. Įmonė teismuose jau teisiasi dėl žalos aplinkai dydžio panaikinimo. Manau, kad už itin šiurkštų verslinės žvejybos pažeidimą, ypač kai žuvų ištekliams padaryta i ...

Vilija Blinkevičiūtė. Apmokestinti pensijas? Tik to betrūko

Jau mėnesį netyla diskusijos dėl Tarptautinio valiutos fondo pasiūlymo Lietuvoje apmokestinti pensijas. Niekas nepritaria tokiam siūlymui. Nuo jo „atsižegnojo“ valdantieji, jį pasmerkė opozicija, atmetė ministerijų atstovai ir ekonomistai. Ši idėja nesulaukė palaikymo nei gatvėse, nei kabinetuose. Bet diskusijos kažkodėl netyla. Gal vis dėlto kažkas testuoja šį pasiūlymą – žiūri, kokios reakcijos, kokie šansai? Šalia girdime ir kitą TVF pasiūlymą – ilginti išėjimo į pensiją amžių. Tai vertinu itin neigiamai. Kaip dar vieną žmonių gąsdinimą. Juk žmonės seka įvykius ir tada klausia savęs, ar iki savo mirties tos pensijos sulauks. Apie tai dabar negali būti jokių kalbų. Visų pirma todėl, kad Lietuvoje pensinis amžius jau palaipsniui didinamas. 2026-aisiais moterų ir vyrų pensinis amžius bus 65 metai. Iš esmės tai atitiks Europos Sąjungos vidurkį. M ...

Tadas Vinokur ir Remigijus Motuzas. Konservatorių užmojis uždaryti regionų gimnazijas – kelias į pragaištį 

„Regionai tapo viešųjų paslaugų dykumomis”, – tokius ir panašius skundus nuolat girdime iš gyventojų. Ir pagrįstai, mat šiandien konservatorių ir liberalų reformos toliau didina atstumą tarp Lietuvos miestų centrų ir periferijų. Ir tai nėra kažkoks abstraktus atstumas, kurį gali matuoti kilometrais, tai – atstumas, kuris lemia, kaip ateityje gyvens žmonės, t.y. kaip ir kur jie gydysis, mokysis, keliaus iš taško A į tašką B, ar sieks socialinės paramos. Deja, šis atstumas nenumaldomai auga. Tą visai neseniai mums griežtai priminė ir naujausia Europos Komisijos (EK) rekomendacija Lietuvai. „Nuo ekonominių centrų nutolusioms savivaldybėms darosi vis sudėtingiau užtikrinti prieigą prie kokybiškų viešųjų paslaugų”, – rašo EK. Antai pažvelkite į švietimo sektorių – šiandien švietimo centralizacija, arba švietimo paslaugų iškeldinimas iš regionų, įgauna pagreitį. Vis da ...