sveikatos apsauga Archives - Page 9 of 12

Julius Sabatauskas. Mirtina statistika: per karantiną žmones kirto visai ne koronavirusas

Karantino statistika, kai paaiškėjo, kad per suvaržymų laikotarpį Lietuvoje mirė beveik 700 žmonių daugiau negu tokiu pačiu laiku pernai, šokiravo visuomenę – per karantiną baisiausias buvo ne koronavirusas. Tačiau į nepatogius klausimus lig šiol neatsakyta. O statistika sukrečianti: šiemet – 700 mirusiųjų daugiau nei 2019 metais. Deklaruojama, kad nuo Covid-19 per tą laikotarpį mirė 81 žmogus. Kodėl mirtingumas išaugęs dar 600? Dėl koronaviruso be diagnozės? Dėl kitų ligų, nesulaukiant pagalbos? Nenuostabu, kad visuomenei palikta pačiai aiškintis smarkiai išaugusio mirtingumo priežastis. Daugelis žmonių, kas per karantiną susidūrė su sveikatos problemomis, jau suprato, kad ir susirgusiųjų gydymas per karantiną buvo pačių ligonių reikalas. Žiniasklaida mirga marga nuo skaudžių nesulaukusiųjų medicininės pagalbos istorijų, dar daugybė jų nutylima. Nes jei baigėsi ...

Raminta Popovienė. Keturių dienų darbo savaitė – kam ir kodėl tokios reikia

Pokyčių sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų tinklo plėtroje reikia seniai. Tai sritys, su kuriomis man teko ir tenka nemažai susidurti. Dabar matau, kad pertvarkų šios sritys ėmė prašyte prašytis dar ir dėl netikėtai mus kaip ir visą pasaulį užklupusio koronaviruso bei karantino iššūkių. Kaip ir visa Europa, esame senstanti ir vis labiau serganti visuomenė. Remiantis Europos Komisijos Europos senėjimo ataskaitos duomenimis, vyresnių nei 65 metų žmonių ES, o taip pat ir Lietuvoje, per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo beveik 3 procentais. Skaičiuojama, kad vyresnių žmonių dalis visuomenėje toliau didės. Socialinių darbuotojų teikiamos paslaugos – tai ne išlaidos, o investicija. Trys principiniai uždaviniai: visiems prieinama sveikatos priežiūros sistema, išvengiamo mirtingumo mažinimas ir didesnis finansavimas, medikų darbo sąlygų gerinimas, atsižvelgiant ne t ...

Socialdemokratai reikalauja skubių Registrų centro vadovo paaiškinimų

Seimo socialdemokratų partijos frakcija reikalauja Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus Sauliaus Urbanavičiaus atsakyti į klausimus dėl aukščiausios saugumo kategorijos, tai yra, e. sveikatos sistemos ir kitų Registrų centre saugomų duomenų bazių atstatymo. Socialdemokratai siekia išsiaiškinti, kodėl informacinės sistemos, kuri turėtų būti atstatyta daugiausiai per 8 valandas, nesutvarkoma per kelias paras, kodėl piliečiai negauna su valstybės registruose saugoma informacija susijusių paslaugų. Jie yra priversti smarkiai rizikuoti savo sveikata, nes gydymo įstaigos negali įkelti e. dokumentų, o pacientai negali gauti nei elektroninių receptų, nei vaistų. Socialdemokratai klausia, ar Registrų centro vadovas prisiims atsakomybę, kokia žala yra padaryta per tą laiką, kai buvo neprieinami Registrų centro duomenys, ir kaip ta žala bus kompensuota. Stebėtina, ...

J. Sabatauskas: sveikatos apsaugą ištiko nauja krizė – gydymas virsta loterija

„Atslūgus koronaviruso pandemijai aiškėja, kad sveikatos apsaugos sistemoje vieną krizę keičia kita“, - teigia Seimo narys socialdemokratas Julius Sabatauskas. Jo manymu, nenormalu, kad kelis karantino mėnesius neturėję galimybės patekti pas gydytojus gyventojai ir toliau negauna daugelio gydymo paslaugų. Patys medikai sako, kad toks delsimas gali tapti žmogaus sveikatą ar net gyvybę lemiančiais faktoriais. „Pacientai užrašinėjami laukti dar kelis mėnesius eilėje, kad patektų pas gydytojus. Patys medikai sako, kad toks delsimas gali tapti žmogaus sveikatą ar net gyvybę lemiančiais faktoriais. Konsultacijos telefonu lyginamos su loterija – gydytojas ligą arba atspėja, arba ne. Tokią besitęsiančią situaciją, kai gyventojai negali gauti gydymo paslaugų, vadinu nauja sveikatos sistemos krize. Juk žmonės serga ir miršta ne tik dėl koronos. Anaiptol, 99 procenta ...

Kaip išgydyti sergančią sveikatos apsaugą? Didžiausi skauduliai, jų priežastys ir konkretūs sprendimai

Skyrę daugiau pinigų ligų prevencijai ir sveikatos priežiūrai, pakėlę medikų ir slaugytojų algas, išvadavę gydytojus iš popierizmo, o regionuose sukūrę mobilias šeimos gydytojų komandas, lankančias gyventojus, išspręstume daugybę šį sektorių ir pacientus kamuojančių problemų. Pervargę, išsekę, persekiojami koronaviruso užkrato rizikos medikai dirba. Šeimos gydytojams tenka suktis tarsi dispečeriams – atremti milžinišką pacientų srautą. Krizės metu Lietuva pamatė, kokie svarbūs visuomenės gyvenime yra gydytojai ir bendrosios praktikos slaugytojai. O kas bus po to, kai pandemija atsitrauks? Visos bėdos – dėl trijų dalykų Lietuvos sveikatos priežiūros rezultatai – vis dar vieni prasčiausių tarp Europos Sąjungos (ES) šalių: tikėtina gyvenimo trukmė (75,9 m.) viena trumpiausių; prevencijos ir sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamo mirtingumo lygis – vien ...

Socialdemokratai reikalauja A. Verygos leisti planines operacijas gydymo įstaigose

Karantinas įvestas saugant žmonių sveikatą ir gyvybes nuo koronaviruso, dabar jau gali atsisukti kitu lazdos galu ir pridaryti daugiau žalos gyventojų sveikatai, jeigu ir toliau nebus atliekamos planinės operacijos. Seimo socialdemokratai reikalauja, kad sveikatos apsaugos ministras daugiau nedelstų ir leistų gydymo įstaigoms atlikti planines operacijas. Uždelstas gydymas ir operacijos mūsų sveikatos sistemą įvarys į krizę, kurią išspręsti reikės labai didelių finansinių ir specialistų darbo resursų, o Lietuva jų turi ribotai. „Ir iš gyventojų, ir iš medikų girdime nusiskundimus, kad yra prasidėję mūsų žmonių sveikatą pažeidžiantys negrįžtami procesai. Ypač nukenčia kardiologinėmis ir onkologinėmis ligomis sergantys, kuriems keliems mėnesiams nukeliamos operacijos gali tapti nuosprendžiu prarasti paskutines galimybes įveikti ligą. Uždelstas gydymas ir operacijos ...

Julius Sabatauskas. Net korona nesustabdo A. Verygos „kryžiaus žygio“ – naikinti rajonų ligonines

Koronaviruso sukelta krizė ir Lietuvai ir kitoms šalims parodė, kad siekiai mažinti ligoninių skaičių neatitinka gyventojų poreikių. Ispanija, Italija ir Prancūzija, kitois šalys, energingai mažinusios ligoninių skaičių, pradėjus plisti koronai buvo priverstos skubiai statyti naujas ligonines, stacionariniam gydymui transformuoti sporto ar parodų sales, prašyti, kad dalį pacientų priimtų Vokietija. Apie galimą lovų ligoniams trūkumą imta kalbėti ir Lietuvoje. Kol Lietuvoje buvo keli ar keliasdešimt susirgusių koronavirusu, juos visus buvo galima stebėti specializuotuose infekciniuose skyriuose, bet susirgimus pradėjus skaičiuoti šimtais tapo akivaizdu, kad skyrių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje pajėgumo gydyti visus ligonius nepakanka. Susirgimų skaičiui toliau augant būtinybė peržiūrėti maksimalia paslaugų koncentracija grindžiamą sveikato ...