Kaip išgydyti sergančią sveikatos apsaugą? Didžiausi skauduliai, jų priežastys ir konkretūs sprendimai

Kaip išgydyti sergančią sveikatos apsaugą? Didžiausi skauduliai, jų priežastys ir konkretūs sprendimai

Skyrę daugiau pinigų ligų prevencijai ir sveikatos priežiūrai, pakėlę medikų ir slaugytojų algas, išvadavę gydytojus iš popierizmo, o regionuose sukūrę mobilias šeimos gydytojų komandas, lankančias gyventojus, išspręstume daugybę šį sektorių ir pacientus kamuojančių problemų.

Pervargę, išsekę, persekiojami koronaviruso užkrato rizikos medikai dirba. Šeimos gydytojams tenka suktis tarsi dispečeriams – atremti milžinišką pacientų srautą.

Krizės metu Lietuva pamatė, kokie svarbūs visuomenės gyvenime yra gydytojai ir bendrosios praktikos slaugytojai. O kas bus po to, kai pandemija atsitrauks?

Visos bėdos – dėl trijų dalykų

Lietuvos sveikatos priežiūros rezultatai – vis dar vieni prasčiausių tarp Europos Sąjungos (ES) šalių: tikėtina gyvenimo trukmė (75,9 m.) viena trumpiausių; prevencijos ir sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamo mirtingumo lygis – vienas didžiausių.

Tai – tik keli iškalbingi rodikliai, rodantys, kad sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje serga.

Arba trys „P“ – prieinamumas, prevencija ir pinigai. Dalykai, kurie Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai, pasak Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus, gydytojo Vytauto Kasiulevičiaus, šiuo metu yra svarbiausi.

1 tūkst. 606 eurai – maždaug tiek Lietuva išleidžia sveikatos apsaugai, jei skaičiuotume išlaidas, tenkančias vienam asmeniui. Ta suma – perpus mažesnė nei vidutinė ES vienam asmeniui skiriama suma.

Medikai apleidžia Lietuvą

Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko Gintauto Palucko, akivaizdu, kad sveikatos apsaugos finansavimą neišvengiamai teks didinti.

„Ir gydytojai, ir slaugytojai – profesijos, kurios leidžia dirbti visoje ES. Ir šiandien šie žmonės išvažiuoja dėl to, kad atlyginimai yra per maži. Jei viso to nesustabdysime, tai rezultatai mus pasieks po kelių metų. O po 10 metų tiesiog nebebus kam gydyti“, – perspėja G. Paluckas.

Kaip pastebi pašnekovas, ir pirminėje grandyje dirbantys bendrosios praktikos slaugytojai tempia milžinišką krūvį, talkindami ne vienam, o keliems gydytojams iš karto.

G. Paluckas/„Elta“ nuotr.

„Nėra ko slėpti – tai katastrofa. Ilgą laiką mes visi buvome sutelkę dėmesį į gydytojus, pamiršdami, kad kartu komandoje dirba ir slaugytojai. Nebuvo sprendžiamos jiems tenkančio darbo krūvio ir algų problemos“, – sako socialdemokratų lyderis.

Tokiu būdu, anot G. Palucko, slaugytojai masiškai buvo išvaryti  į kitas valstybes – Norvegiją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją. Juos tebesiurbia įdarbinimo biurai, agentūros užsienyje.

Valdžia manipuliuoja skaičiais

LSDP pirmininkas įsitikinęs, kad nuo emigracijos sveikatos apsaugos sistemos darbuotojus gali sulaikyti ne tik padorus darbo užmokestis, bet ir pakeliamas darbo krūvis.

„O kas dažniausiai įvyksta? Ištraukiami skaičiai, neva liudijantys, kad, pavyzdžiui, slaugytojai „į rankas“ užsidirba ir po 1500 eurų. Bet jie tokiais atvejais „varo“ po pusantro etato. Tai – sisteminė problema, kuriai išspręsti tiesiog reikia ryžto“, – sako G. Paluckas.

Specialistai pažymi ne tik tai, kad Lietuvoje sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų atlyginimai yra vieni žemiausių ES, bet baksnojama ir į tai, kad darbo apmokėjimo principai nėra skaidrūs – tarp tą patį darbą dirbančių medikų atlyginimų egzistuoja milžiniški skirtumai.

Ištraukiami skaičiai, neva liudijantys, kad, pavyzdžiui, slaugytojai „į rankas“ užsidirba ir po 1500 eurų. Bet jie tokiais atvejais „varo“ po pusantro etato.

Tad Lietuvoje pagaliau būtina įvesti vieningą medikų darbo apmokėjimo tvarką. Pasak G. Palucko, reikėtų sumažinti darbdavių įtaką atlyginimo formavimui – svarbiausia, kalbant apie medikų algas, turi tapti kvalifikacija ir atlikto darbo apimtys.

Gydytojams neleidžiama gydyti

Socialdemokratų siūlymu, šeimos gydytojai turėtų būti sveikatos apsaugos sistemos centras – spręsti 80 proc. sveikatos problemų. Bet, pirmiausia, gydytojus reikia išvaduoti iš biurokratijos spąstų.

„Vyrauja kietos, drastiškos gydytojo kontrolės principas. Visa tai – dėl to, kad siekiama valdyti vaistų, konsultacijų skyrimo, paslaugų teikimo kiekius. Suprask, kad gydytojas neprirašytų per daug to, ko gal nereikia. Kitaip tariant, pinigas laimi prieš žmogų“, – sako
G. Paluckas.

Išeitis, pasak jo, yra susijusi su pasitikėjimu gydytojais: tiesiog reikia leisti jiems gydyti ir mažiau kontroliuoti.

„Visi mes esame susidūrę su situacija, kai ateini pas gydytoją ir per 15-kos minučių vizitą 10 minučių jis barškina kompiuteriu, o 5 minutes, nežiūrėdamas į žmogų, klausinėja. Turi būti priešingai“, – teigia pašnekovas.

Pacientai „gydosi patys“

Iššūkiai sveikatos apsaugos sistemoje susiję ne vien su emigruojančiais gydytojais. Pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis vienodai gali ne visi Lietuvos piliečiai.

VU profesorius V. Kasiulevičius primena, kad Valstybės audito duomenimis, gyventojai, žinodami apie dideles eiles, norint patekti pas gydytojus, nusprendžia „gydytis patys“.

Atliktas tyrimas rodo, kad gyventojų, kurie ligos atveju nesikreipia į gydymo įstaigas, dalis reikšmingai auga. Jei 2010 m. tokių žmonių buvo maždaug ketvirtadalis, tai 2017 m. šis skaičius ūgtelėjo iki 37 proc.

V. Kasiulevičius/„Elta“ nuotr.

Žmonės vardija to priežastis: eilės ir tai, kad nėra galimybės užsiregistruoti konsultacijai.

Profesorius pažymi, kad čia pat labai daug kalbama apie sveikatos priežiūros paslaugų tinklo optimizavimą, bet, anot jo, valstybė pirmiausia turi nepamiršti pažeidžiamiausių grupių interesų.

V. Kasiulevičius primena, kad Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje beveik 15 proc. vaikų gyvena toliau nei 20 km nuo stacionarines paslaugas teikiančios įstaigos, 12,6 proc. moterų gyvena toliau nei 30 km nuo akušerijos paslaugas teikiančios stacionarinės įstaigos.

O štai, anot pašnekovo, stebint ankstyvos vėžio ir širdies ligų diagnostikos programų vykdymą Lietuvos savivaldybėse, matyti tai, kad daugelyje Lietuvos rajonų profilaktinių tyrimų apimtys beveik penktadaliu ar kone trečdaliu mažesnės negu didžiuosiuose miestuose.

Anot V. Kasiulevičiaus, Lietuva didžiuojasi, kad kai kuriose sveikatos apsaugos srityse pasiekia gerus rodiklius, tačiau apie blogiausius nutyli.

Kalbėdamas apie sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, jis lygina: kūdikio mirties tikimybė Vilniuje, Kaune ir, pavyzdžiui, Širvintų, Kelmės rajonuose, skiriasi keturis – penkis kartus.

„Vadinasi, jei jūsų vaikas gimė rajone, šansas, kad jis gali numirti – keturis kartus didesnis. Ir mes apie tai nekalbame. Totalios disproporcijos ir netolygumai“, – sako profesorius.

Neaiški rajonų ligoninių ateitis

Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo klausimai ir jų sprendimai, anot V. Kasiulevičiaus, susiję ir su kitais rodikliais.

Vertinat gydymo įstaigų informaciją apie ilgiausią paslaugų laukimo laiką ir darbo pasiūlymus, matyti, kad labiausiai šalies regionuose trūksta kardiologų, neurologų, šeimos gydytojų ir psichiatrų, bet realus tam tikrų specialistų poreikis, anot pašnekovo, šalyje taip ir nėra įvertintas: nežinant, kas bus rytoj su gydymo įstaigomis regionuose, lieka neaišku, kur ir kiek tiksliai įvairių specialistų prireiks.

Kalbant apie sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, galime palyginti: kūdikio mirties tikimybė Vilniuje, Kaune ir, pavyzdžiui, Širvintų, Kelmės rajonuose, skiriasi keturis – penkis kartus.

„Rytų Lietuvoje egzistuoja ištisos teritorijos ir savivaldybės, kur labai trūksta gydytojų. Ir ten mirtingumo rodikliai – vieni didžiausių. Vyrauja milžiniški netolygumai“, – sako VU profesorius.

Visiems prieinama sveikatos priežiūros sistema – kiekvieno piliečio teisė. Vis dėlto, kaip teigia LSDP pirmininkas G. Paluckas, per pastaruosius kelerius metus prieinamumas tik mažėjo.

„Didžiausia iliuzija arba didžioji apgavystė, kai Sveikatos apsaugos ministerijos ir valdančiųjų atstovai sako, kad pacientai galės nuvažiuoti į miestų centrus ir ten gydysis. Panašu, kad jie nesupranta, kaip gyvena žmonės. Pirma, jie neturi tam nei pinigų, nei laiko, antra, yra užsiėmę ir dirba kasdienius darbus. Pasekmės – jie laukia tol, kol nukrenta ir kviečia „greitąją“. Ligos būna dažniausiai tiek užleistos, kad jų gydymas paskui kainuoja milžiniškus pinigus“, – pastebi socialdemokratų lyderis.

 

Išeitis – mobilios gydytojų komandos

Lanksčios ir mobilios šeimos gydytojų komandos, sutartu laiku lankančios žmones atitinkamose vietovėse – idėja, galinti padėti spręsti prieinamumo ir išvengiamo mirtingumo bėdas.

Pasak G. Palucko, turime užtikrinti arba naudoti tas priemones, kokios pasiteisino kitur.

„Šeimos gydytojas su slaugytoju, socialiniu darbuotoju aplanko nutolusias vietoves, kurių Lietuvoje yra daug. Pagal iš anksto nustatytą grafiką, žmonės kreipiasi konsultacijai, pokalbiams. Socialinis darbuotojas gali atkreipti dėmesį į tai, kad pacientui galbūt reikia socialinių paslaugų, o ne sveikatos priežiūros specialistų dėmesio“ , – idėją pristato LSDP pirmininkas.

Jo teigimu, bus kritikuojančių, aiškinančių, kad kokybiškai atlikti darbą gydytojas gali tik gydymo įstaigoje. Tačiau, anot G. Palucko, tas pirmasis kontaktas su pacientu būtų lankstus ir greitas – išsyk paaiškėtų, kuriems iš jų reikia medicininės pagalbos, kuriems reikia tyrimų, o kuriems – tiesiog socialinių paslaugų.

Grafikų duomenų šaltinis: OECD/European Observatory on Health Systems and Policies (2019), Lithuania: Country Health Profile 2019, State of Health in the EU, OECD Publishing, Paris/European Observatory on Health Systems and Policies, Brussels.

Laikraščio „Socialdemokratas“ redakcija.

Susiję straipsniai

Close