rugpjūčio 12, 2020

Dovilė Šakalienė. Trys apolitiškumo veidai. Bailys, abejingas ir nusivylęs

„Mūsų žmonės tiesiog pabudo – žmonės įveikė savo baimę. Todėl manau, kad mes jau laimėjome. Laimėjome prieš savo baimę, apatiją, apolitiškumą.“ Kruviną Baltarusijos Prezidento rinkimų sekmadienį apie beprecedentį visuomenės susitelkimą pasakė Svetlana Tichanovskaja, jauna moteris, išdrįsusi kandidatuoti prieš A. Lukašenką. Rašydama kreipimąsi į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kolegas dėl pagalbos baltarusiams, mąsčiau, kad apolitiškumas turi daug veidų, ir baimė – ryškiausias jų. Apie kitus pakalbėsime vėliau. Pradėkime nuo bailio. Apolitiškas bailys „Aš esu apolitiškas. Nenoriu veltis į tą purvą. Ir išvis, nenoriu jokių konfliktų.“ Čia tokia tipinė tobula posovietinio bloko inteligento maldelė. Protingo, informuoto ir turinčio poziciją, bet visais įmanomais būdais vengiančio ją išreikšti, jei tik yra bent menkiausia tikimybė, kad ją reiks ginti ...

V. Targamadzė: privalome keisti požiūrį į švietimą, nes tai – investicija į ateitį

Po prastų matematikos egzamino rezultatų kilus diskusijų bangai ir kaltųjų paieškoms, o ministrui žadant esmines permainas, švietimo ekspertė, profesorė Vilija Targamadzė sako, kad blogą pranašaujantys ženklai reiškėsi jau seniai, bet dėl to niekas nieko nedarė. „[Standartizuoti] testai buvo nuo 2 iki 10 klasės ir matėsi, kad apie 30% vaikų egzamino neišlaikys, tačiau nacionaliniu lygmeniu nebuvo imtasi jokių priemonių ir pasekmės buvo chaotiškos. Dabar buvo leista brandos egzaminą laikyti turintiems ir nepatenkinamus pažymius. Tai – mokytojo autoriteto menkinimas“, - kalbėjo V. Targamadzė. Kaip vieną iš pagrindinių tikslų, kuriuos pasiekę galėsime kalbėti apie situacijos švietimo sistemoje gerėjimą, profesorė akcentuoja kitokį požiūrį į mokslą. Negalime į švietimą žiūrėti per išlaidas, nes tai yra investicija į Lietuvos ateitį ir geresnį žmonių gyvenimą – ger ...

Julius Sabatauskas. Mirtina statistika: per karantiną žmones kirto visai ne koronavirusas

Karantino statistika, kai paaiškėjo, kad per suvaržymų laikotarpį Lietuvoje mirė beveik 700 žmonių daugiau negu tokiu pačiu laiku pernai, šokiravo visuomenę – per karantiną baisiausias buvo ne koronavirusas. Tačiau į nepatogius klausimus lig šiol neatsakyta. O statistika sukrečianti: šiemet – 700 mirusiųjų daugiau nei 2019 metais. Deklaruojama, kad nuo Covid-19 per tą laikotarpį mirė 81 žmogus. Kodėl mirtingumas išaugęs dar 600? Dėl koronaviruso be diagnozės? Dėl kitų ligų, nesulaukiant pagalbos? Nenuostabu, kad visuomenei palikta pačiai aiškintis smarkiai išaugusio mirtingumo priežastis. Daugelis žmonių, kas per karantiną susidūrė su sveikatos problemomis, jau suprato, kad ir susirgusiųjų gydymas per karantiną buvo pačių ligonių reikalas. Žiniasklaida mirga marga nuo skaudžių nesulaukusiųjų medicininės pagalbos istorijų, dar daugybė jų nutylima. Nes jei baigėsi ...

Tomas Martinaitis. Ar Konkurencijos taryba toliau vykdys regionų genocidą?

Šių metų liepos 14 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba dar kartą įrodė, kad mūsų šalyje egzistuoja dar viena valstybė su savo įstatymais ir nubaudė kitą valstybinę instituciją, Lietuvos transporto saugos administraciją, 43 120 eurų bauda. Tuo pačiu įpareigojo nutraukti ne vėliau kaip per 8 mėnesius nuo šios datos egzistavusias sutartis su esamais vežėjais ir organizuoti konkurencingą procedūrą naujiems vežėjams parinkti. Kuo tai gresia mūsų valstybei? Šiuo metu administruojami 363 tolimojo (tarpmiestinio) susisiekimo maršrutai; aptarnavimo paslaugas teikia 43 vežėjai. Didžioji dalis šių vežėjų yra savivaldybių valdomos įmonės, kurios taip pat teikia ir vietinio bei priemiestinio susisiekimo paslaugas savo savivaldybių gyventojams. Taip tolimojo susisiekimo maršrutais kasmet pervežama virš 8 mln. keleivių. Vis dėlto Konkurencijos taryba mano, kad egzist ...