Julius Sabatauskas. Net korona nesustabdo A. Verygos „kryžiaus žygio“ -  naikinti rajonų ligonines

Julius Sabatauskas. Net korona nesustabdo A. Verygos „kryžiaus žygio“ – naikinti rajonų ligonines

Koronaviruso sukelta krizė ir Lietuvai ir kitoms šalims parodė, kad siekiai mažinti ligoninių skaičių neatitinka gyventojų poreikių. Ispanija, Italija ir Prancūzija, kitois šalys, energingai mažinusios ligoninių skaičių, pradėjus plisti koronai buvo priverstos skubiai statyti naujas ligonines, stacionariniam gydymui transformuoti sporto ar parodų sales, prašyti, kad dalį  pacientų priimtų Vokietija. Apie galimą lovų ligoniams trūkumą imta kalbėti ir Lietuvoje. Kol Lietuvoje buvo  keli ar keliasdešimt susirgusių koronavirusu, juos visus buvo galima stebėti specializuotuose infekciniuose skyriuose, bet susirgimus pradėjus skaičiuoti šimtais tapo akivaizdu, kad skyrių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje pajėgumo gydyti visus ligonius nepakanka. Susirgimų skaičiui toliau augant būtinybė peržiūrėti  maksimalia paslaugų koncentracija grindžiamą sveikato ...

Irena Sirusienė. Vaistinių klestėjimo metas

Irena Sirusienė. Vaistinių klestėjimo metas

Dar niekada nesimatė tiek vaistinių ir vaistų reklamos, raginimų įvairiais būdais įsigyti receptinių ir nereceptinių preparatų, kaip karantino metu. Vyresniems nei 60 metų žmonėms nerekomenduojama, o pagal kai kurias iškabas ir visai draudžiama lankytis viešosiose vietose, tarp jų ir parduotuvėse, kavinėse, tačiau vaistų „valgymo“ rekomendacijos, patarimai, kaip jų įsigyti lengviausiu, patogiausiu būdu, skrieja iš televizoriaus ekrano, įvairių internetinių portalų, laikraščių. Suprantama, yra žmonių, kurie negali kokybiškai gyventi be vaistų, turi juos vartoti. Nors pensinio amžiaus riba nustatyta 65 metai, pagal valdžios duotą toną ne tik pensijos sulaukę, bet ir dirbantys panašaus amžiaus žmonės įvairiose diskusijose vadinami „senoliais“. Rizikos grupei priskirtam 60-mečiui „senoliui“ peršamas scenarijus dirbti nuotoliniu būdu arba visai nebedirbti (nuo 2020-05 ...

G. Paluckas: karantiną laikas baigti

G. Paluckas: karantiną laikas baigti

Socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas laikosi nuomonės, kad Lietuvoje nebėra jokio reikalo tęsti visuotinį karantiną. Laikas karantiną baigti. Visiems akivaizdu, kad valdantieji, tęsdami jo terminus, taip tikisi nujoti į rinkimus. Pasak politiko, valdantieji, skelbdami apie karantino pratęsimą, tiesiog naudojasi situacija, nors tam pagrindo nėra. „Laikas karantiną baigti. Visiems akivaizdu, kad valdantieji, tęsdami jo terminus, taip tikisi nujoti į rinkimus. Nebereikia imituoti dalykų, kurių nėra – karantino tęsimui nėra jokio racionalaus pagrindo. Kalbu ir apie susirgimų skaičių, ir kitus rodiklius. Juolab aplinkinės šalys karantinus atšaukinėja, taip pasielgė ir Estija. Žinoma, nustačiusi kriterijus, kokiais atvejais būtų imtasi sugriežtinimų“, – vertina G. Paluckas. LSDP pirmininkas sako, kad taip gali elgtis ir Lietuva. „Ekstremalios sit ...

Fausta Roznytė. Modernios vergovės forma?

Fausta Roznytė. Modernios vergovės forma?

Volteras yra pasakęs  „Darbas apsaugo mus nuo trijų didžiųjų blogybių: nuobodulio, ydų ir skurdo“. Matyt, Volteras nėra atlikęs studentų praktikos. Ir nesupraskite manęs klaidingai, ne visos praktikos yra blogos. Yra puikių pavyzdžių, tačiau labai dažnai, kalbant apie studentų praktikas, reiktų perfrazuoti Voltero pasakymą – „praktika sudaro prielaidas trims dalykams: nuoboduliui, ydų perėmimui ir didina skurdą“. Praktikos tikslas turėtų būti įgytų teorinių žinių pritaikymas darbe, turėtų suformuoti praktinius įgūdžius ar juos pagilinti, o teoriniam pagrindui uždėti „kūną“. Praktikos tikslas turėtų būti įgytų teorinių žinių pritaikymas darbe, turėtų suformuoti praktinius įgūdžius ar juos pagilinti, o teoriniam pagrindui uždėti „kūną“. Praktika tikrai labai reikalinga ir neretai duoda tvirtesnę atspirtį studentui tapti specialistu, pagreitina jo įsiliejimą į darb ...

Gintautas Paluckas. Ar Skvernelis pasimokys iš Kubiliaus klaidų?

Gintautas Paluckas. Ar Skvernelis pasimokys iš Kubiliaus klaidų?

Daugelis Europos valstybių, gelbėdamos savo ekonomikas, ėmėsi įvairių priemonių, kad išsaugotų žmonėms darbo vietas ir pajamas. Pirmiausia, žinoma, dėl vartojimo – ekonomikos variklio. Jei žmogus turi darbą ir gauna atlyginimą, jis perka paslaugas, prekes, o įmonės turi užsakymų ir samdo darbuotojus. Didėja nedarbas – mažėja ir žmonių, galinčių įsigyti prekes bei paslaugas, įmonės turi dar mažiau užsakymų, kyla dar viena atleidimų banga. Lietuvoje mes ne tik vėluojame, tačiau ir nesimokome iš kitų šalių, kuriose matome pasiteisinusius sprendimus. Visų pirma, dalis Vyriausybės pažadėtų 6 milijardų eurų yra netikri. Į juos įskaičiuoti mokesčių atidėjimai – verslas juos vis tiek turės sumokėti. Į šią sumą taip pat įskaičiuota ir bankų galimybė skolinti papildomus 2,5 milijardo eurų iš savų rezervų (bankai tikrai neprivalo to daryti). Tad kalbame tik apie kur k ...

Socialdemokratai: turime užbėgti už akių mažinamiems atlyginimams

Socialdemokratai: turime užbėgti už akių mažinamiems atlyginimams

Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė sako, kad dabar svarbu imtis konkrečių ekonominės krizės prevencijos priemonių, kurios ne tik paskatintų ekonomiką, bet ir būtų reali parama Lietuvos šeimoms ir dirbantiesiems. Mokesčių mažinimas yra pripažįstamas veiksminga ekonomikos krizės prevencijos priemone, kuri trumpuoju laikotarpiu pristabdytų didžiausią galimos krizės negandą – galimą žmonių algų mažėjimą. „Europos Komisija perspėja, kad dėl ekonomikos sąstingio darbo užmokestis Lietuvoje gali kristi daugiausia visoje ES. Prezidento siūlomas įstatymų pataisų paketas sušvelnintų prognozuojamą neigiamą algų pokytį ir per vartojimo didinimą prisidėtų prie ekonomikos augimo. Mokesčių mažinimas yra pripažįstamas veiksminga ekonomikos krizės prevencijos priemone, kuri trumpuoju laikotarpiu pristabdytų didžiausią galimos krizės negandą – galimą ...

Close