J. Sabatauskas: situacija dėl duomenų apsaugos Lietuvoje prasta, vyrauja atsainus požiūris

J. Sabatauskas: situacija dėl duomenų apsaugos Lietuvoje prasta, vyrauja atsainus požiūris

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas sako, kad po Seimo Teisės ir teisėtvarkos (TTK) komiteto narių susitikimo su atsakingų institucijų atstovais aiškėja, kad situacija dėl duomenų apsaugos Lietuvoje yra prastesnė nei tikėtasi. TTK trečiadienį nagrinėjo klientų duomenų vagystės iš automobilių dalijimosi platformos „CityBee“ aplinkybes. Pasak J. Sabatausko, dalis už duomenų apsaugą atsakingų institucijų į susiklosčiusią situaciją žiūri pernelyg atsainiai. „Pavyzdžiui, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas laikosi nuomonės, kad dėl perteklinių duomenų rinkimo visų nesukontroliuosi. O būtent jo vadovaujama institucija prieš metus tikrino „CityBee“: aiškinosi, kaip jie tvarko asmenų duomenis. Iš to, kas kalbėta komiteto posėdyje, panašu, kad kai kurios institucijos į duomenų apsaugą lik šiol žiūri atsainiai“, - teigia J. Sabatauskas. ...

L. Jonauskas: nelegalių tvorų prie ežerų ir upių statytojams – 10 kartų didesnės baudos

L. Jonauskas: nelegalių tvorų prie ežerų ir upių statytojams – 10 kartų didesnės baudos

Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas įregistravo Administracinių nusižengimų įstatymo pataisas, kuriomis siekia dešimt kartų padidinti baudas už nelegalų tvorų tvėrimą prie ežerų ir upių. Vietoje šiuo metu galiojančios mažiausios už tokį nusižengimą numatytos 30 eurų baudos, nelegaliai įrengus tvorą prie ežero ar upės, grėstų 300 eurų bauda. „Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, tvoros statytojai privalo palikti laisvą praėjimą vandens telkinio pakrante. Priklausomai nuo vandens telkinio dydžio, jis turi būti 5 – 25 metrai. Tačiau ne visi to paiso. Poilsiautojai vis dar susiduria su nelegaliomis tvoromis, kurios ne tik trukdo prieiti prie vandens, bet ir laisvai judėti pakrante. Dažnai nelegalių tvorų tvėrėjai piktybiškai nepaiso draudimo, susimoka nedidelę baudą, kuri šiandien siekia nuo 30 iki 140 eurų, ir, išvykus iš teritorijos ...

Tadas Prajara. Vakcinos šalutinis poveikis – tai valstybės reikalas atlyginti žalą

Tadas Prajara. Vakcinos šalutinis poveikis – tai valstybės reikalas atlyginti žalą

Pamažu girdime, jog skiepų nuo Covid-19 dozės pasiekė ne tik didžiuosius Lietuvos miestus, bet jau yra prieinamos ir provincijų medikams, vyresnio amžiaus ir rizikingose srityse dirbantiems žmonėms. Šiuo metu į Lietuvą jau yra atkeliavę beveik 108 tūkst. vakcinos dozių ir jomis vieną kartą jau yra paskiepyti kiek daugiau nei 71 tūkst. lietuvių. Tai kol kas sudaro tik 2,55 proc. visų Lietuvos gyventojų. Deja, nors pasiskiepijusiųjų skaičius dar kol kas labai mažas, tačiau jau dabar sulaukiama nemažai gyventojų, atsisakančių skiepytis. Tokios žinios, iš tiesų, labai liūdina, nes mokslininkai dar vakcinos atsiradimo pradžioje buvo ištyrę, jog tam, kad susidarytų kolektyvinis imunitetas nuo COVID-19, derėtų paskiepyti bent 70 proc. populiacijos. Suprantama, jog kai kurie Lietuvos gyventojai į vakciną žiūri skeptiškai ir skiepytis neketina, nes abejoja vakcinos patikim ...

Socialdemokratai reikalauja skubių Registrų centro vadovo paaiškinimų

Socialdemokratai reikalauja skubių Registrų centro vadovo paaiškinimų

Seimo socialdemokratų partijos frakcija reikalauja Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus Sauliaus Urbanavičiaus atsakyti į klausimus dėl aukščiausios saugumo kategorijos, tai yra, e. sveikatos sistemos ir kitų Registrų centre saugomų duomenų bazių atstatymo. Socialdemokratai siekia išsiaiškinti, kodėl informacinės sistemos, kuri turėtų būti atstatyta daugiausiai per 8 valandas, nesutvarkoma per kelias paras, kodėl piliečiai negauna su valstybės registruose saugoma informacija susijusių paslaugų. Jie yra priversti smarkiai rizikuoti savo sveikata, nes gydymo įstaigos negali įkelti e. dokumentų, o pacientai negali gauti nei elektroninių receptų, nei vaistų. Socialdemokratai klausia, ar Registrų centro vadovas prisiims atsakomybę, kokia žala yra padaryta per tą laiką, kai buvo neprieinami Registrų centro duomenys, ir kaip ta žala bus kompensuota. Stebėtina, ...

Orinta Leiputė. Apie darbą Karštojoje koronos linijoje: juokus labai greitai pakeitė žmonių nerimas

Orinta Leiputė. Apie darbą Karštojoje koronos linijoje: juokus labai greitai pakeitė žmonių nerimas

Vis sulaukiu klausimų: „Kaip sekasi?“, „Kodėl nusprendei ten eiti savanoriauti?“. Šis visas karantino laikotarpis – tai  didžiulis išbandymas ir mums visiems, ir kiekvienam asmeniškai. Kol virusas buvo toli, už daug kilometrų, atrodė, kad mūsų tai nepalies, gal bus tik vienas kitas atvejis, tačiau realybė pasirodė kiek kitokia. Jau prieš pat paskelbiant karantiną „rijome“ kiekvieną informacijos trupinį: kas, kur, kaip, kiek? Kokioje šalyje yra užsikrėtusių? Na, ir staiga viskas persikėlė čia pat, pas mus. Sėdėti namuose ir tik stebėti, kas vyksta – negalėjau. Pro akis socialiniuose tinkluose  praslinko žinutė iš Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties, kad reikalingi savanoriai, galintys dirbti Karštojoje koronos linijoje 1808. Iš pradžių jie ieškojo studentų. Po kurio laiko žinutė pasikartojo – pakviesti visi, galintys savanoriauti. Negalėjau likti nuošalyje ...

Linas Jonauskas. Lietuva – On Fire

Linas Jonauskas. Lietuva – On Fire

Kiekvieną pavasarį, vos tik laukus apdžiovina saulė ir šiltas vėjas, šalį užlieja žolės gaisrai. Kasmet išdeginama tūkstančiai hektarų sausos pernykštės žolės. Degindami pernykštę žolę, žmonės mano, jog sudegusios žolės pelenais bus tręšiama dirva, tačiau yra atvirkščiai – gamtai daroma didelė žala. Situacija nesikeičia ir šiemet: ugniagesiai skaičiuoja dešimtis kiekvieną dieną kylančių žolės gaisrų ir kol kas nėra jokių efektyvių priemonių, kurios padėtų suvaldyti padegėjus. Nebūna tokių metų, kad ugnis iš deginamų laukų nepersimestų į miškus. Nors kai kurie ugniagesiai šiuos gaisrus priskiria menkaverčiams gaisrams, tačiau gamtai kasmet padaroma milžiniška žala. Žūva tūkstančiai įvairiausių, nuo liepsnų negalinčių pabėgti gyvūnų. Nebūna tokių metų, kad ugnis iš deginamų laukų nepersimestų į miškus. Užsiliepsnojęs miškas ne tik apsunkina ugnies gesinimą. Žala ...

Socialdemokratai: aplinkosaugos problemas valdantieji sprendžia fragmentiškai

Socialdemokratai: aplinkosaugos problemas valdantieji sprendžia fragmentiškai

Aplinkosaugos problemos po rezonansą sukėlusių taršos atvejų yra sprendžiamos fragmentiškai, čia derėtų kalbėti apie verslo atsakomybę ir jo požiūrio keitimą. Apie tai Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas. „Kalbant apie valstybės santykį su verslu, šiandien mes fragmentiškai kažkiek sprendžiame tas problemas ir stipriname kontrolę ir prevenciją, tačiau, žiūrint į perspektyvą, po aplinkosaugininką ir inspektorių prie kiekvieno vamzdžio ar kamino tikrai nepastatysime, – sakė G. Paluckas. – Įrodinėjimo naštą, jog neteršia, visgi reikia perkelti verslui. Technologijos šiandien leidžia stebėsenos ir matavimo sistemas įdiegti už verslo pinigus. Ir atitinkamai tuos duomenis perduoti valstybės institucijoms.“ Čia pat jis pabrėžė, kad vien valstybės pastangų sprendžiant aplinkosaugos pro ...

Close