darbas Archives

V. Blinkevičiūtė apie pensinio amžiaus ilginimą iki 72 metų: tai nerealu – nereikia gąsdinti žmonių

Politikams ir ekspertams diskutuojant dėl galimo pensinio amžiaus ilginimo iki 72 metų, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad tai daroma ne laiku ir ne vietoje. „Įsismarkavusias diskusijas dėl galimo išėjimo į pensiją 72 metų vertinu neigiamai. Kaip dar vieną žmonių gąsdinimą. Juk žmonės seka įvykius ir tada klausia savęs, ar iki savo mirties tos pensijos sulauks. Apie tai dabar negali būti jokių kalbų. Visų pirma todėl, kad Lietuvoje pensinis amžius jau palaipsniui didinamas. 2026-aisiais moterų ir vyrų pensinis amžius bus 65 metai. Iš esmės tai atitiks Europos Sąjungos (ES) vidurkį“, – teigia V. Blinkevičiūtė. LSDP pirmininkė pabrėžia, kad šiuo metu Lietuvos senjorų pensijos ir taip yra vienos mažiausių Europoje, o pagal vidutinę mūsų šalies gyventojų trukmę irgi esame ES antirekordininkai. „Vyrai Lietuv ...

Seime skinasi kelią pataisos dėl papildomos laisvos dienos slaugantiesiems tėvus

Seimas po pateikimo pritarė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojo Eugenijaus Sabučio įregistruotoms Darbo kodekso pataisoms, kurios numato galimybę kartą per mėnesį pasiimti papildomą laisvadienį dirbantiesiems, kurie slaugo sunkiai sergančius ar senstančius savo tėvus. Pateikdamas pataisas, Seimo narys E. Sabutis pabrėžė, kad šiandien balsuodami ir pritardami socialdemokratų pataisoms, parlamentarai aiškiai pasakė, kad valstybė supranta dirbančiuosius ir turinčius įsipareigojimų savo šeimos nariams, ypač tiems, kuriems reikalinga priežiūra. „Žinoma, Seime šiandien žengtas tik pirmas žingsnis, laukia dar svarstymas ir darbdavių atstovų įtikinimas, kad šios pataisos atneš naudą visiems“, – sako socialdemokratas. Pasak E. Sabučio, jo teikiamų pataisų pagrindinis tikslas – sudaryti lankstesnes sąlygas darbuotojams, kurie turi neįgalius, ...

Nerimo signalas: jaunieji mokslininkai „išsekę“, moterims – spaudimas rinktis šeimą vietoj mokslo

Išsekę, skurstantys, demotyvuoti – tokią jaunųjų mokslininkų būklę atskleidė naujas tyrimas, kurį Seime pristatė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) atstovai. Seimo nariai socialdemokratai Orinta Leiputė ir Algirdas Sysas įsitikinę, kad esamas sąlygas būtina keisti. 2021 m. baigtas tyrimas parodė, kad pasirinkusiems doktorantūros studijas jaunuoliams labai sunku suderinti mokslinį darbą ir asmeninį gyvenimą. Daugiau kaip 80 proc. doktorantų sakė jaučiasi išsekę. Tyrimą pristatęs Arūnas Žiedelis pažymėjo, kad moterų išsekimas – didesnis negu vyrų. LJMS pirmininkė Salomėja Vanagienė atkreipė dėmesį į tai, kad doktorantų amžiaus vidurkis – 30 m. „Pagal amžių esame vieni aktyviausių visuomenės narių, norime kurti šeimą, apsirūpinti būstu. Bet esame traktuojami kaip studentai. Ties 30-aisiais metais baigiasi motinystės išmokos. Jeigu įstojai į doktorant ...

Vilija Blinkevičiūtė. Neatsakingų robotukų valdžia arba kaip apsaugoti dirbančiuosius per e-platformas

Praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija pateikė Europos Parlamentui projektą direktyvos dėl dirbančiųjų per skaitmenines platformas. Naujuoju ES teisės aktu bus siekiama užtikrinti per e-platformas veikiančių asmenų darbo ir socialines garantijas. Naujieji pakeitimai būtų taikomi dažnai pasaulio galingiesiems priklausančioms platformoms „Bolt Food“, „Wolt“, „ZitiCity“, „Bolt“, „Yandex“ ar „Uber“. Europos Parlamente prasidės diskusijos. Jos jau prasidėjo Lietuvoje: direktyvos projektas aptartas Trišalėje taryboje. Paaiškėjo Lietuvos valdžios ir darbdavių atstovų pozicija: iš esmės nieko keisti nereikia, viskas čia gerai. Nuskambėjo ir teiginys, kad veikiantieji per e-platformas ir nereikalauja jokių papildomų teisių bei apsaugų. Ne, tai nėra tiesa. Ir ne viskas čia gerai. Kviečiu valdžios atstovus, politikus išgirsti Europos Komisiją, dirbančiuosius ir ...

Seime žlugo konservatorių bandymas pakeisti Darbo kodeksą

Neramų rugpjūčio 10-osios vakarą neeilinė Seimo sesija baigėsi nesėkmingu bandymu pakeisti Darbo kodeksą (DK). Valdantiesiems neužteko balsų priimti DK pataisą, kuria siekta įteisinti „kitokias, negu nustato šis kodeksas, darbo santykius reglamentuojančias normas“. „Konservatoriai sumanė paprastuoju būdu išspręsti pasieniečių ir kitų pareigūnų bei darbuotojų darbo atlygio problemas. Pasienio užkardose ir sieną neteisėtai kirtusių užsieniečių apgyvendinimo vietose dirbantys pareigūnai skundžiasi, kad jiems neatlyginama už išdirbtus viršvalandžius, darbo sąlygos ir terminai – neaiškūs. Ką gi pasiūlė konservatoriai? Ogi netaikyti šiam darbui DK reikalavimų!“ – aiškina Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas. Konservatorių sumanymu, DK normos būtų netaikomos ne tik pareigūnų, bet ir visų darbuotojų, atliekančių „būtinas užduotis“, darbui. „Be ...

Migrantų krizės grimasos: pasieniečiams neatlyginama už viršvalandžius? Parlamentarė kreipėsi į ministrę

„Kodėl pasienio pareigūnams neatlyginama už viršvalandžius?" – į šį klausimą turės atsakyti vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Seimo narė socialdemokratė Orinta Leiputė kreipėsi į ministrę sužinojusi, kad pasienio tarnyboje auga nepasitenkinimas dėl neatlyginamo darbo. Klausimų turi ir prie migrantų budintys Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Kreipimesi pažymima, kad šiuo metu situacija pasienyje su Baltarusija dėl neteisėtos migracijos tokia bloga, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba jau kviečia buvusius pareigūnus tapti samdomais pagalbininkais – tuo metu dirbantys pareigūnai skundžiasi, kad negauna viso atlygio už darbą. „Pareigūnai pasigenda aiškumo, konkrečių terminų bei adekvataus darbo užmokesčio už jų atliekamą darbą bei viršvalandžius", – sako O. Leiputė. Pasieniečiams tenka didžiulis krūvis dabartinėje situacijoje, kai pasienio užkardos – per ...

Vilija Blinkevičiūtė. Net darbas jau neapsaugo nuo skurdo

Principas „Darbas – geriausia kovos su skurdu priemonė“, deja, šiandien tinka ne visais atvejais. Šį principą dar labiau sumenkina COVID-19 pandemijos padariniai, kai dalis dirbančiųjų prarado ir šiaip jau nedideles pajamas. Gėdingai mažus atlyginimus uždirbančių ar uždirbusių žmonių padėtis, esant ekonomikos nuosmukiui, tampa dar silpnesnė. Europos Parlamentas, siekdamas įveikti pajamų nelygybę ir skurdą, paragino Europos Komisiją ir ES valstybes užtikrinti deramą minimalų atlyginimą ir tinkamas darbo sąlygas, kad visi dirbantieji galėtų pragyventi iš atlyginimo. Pandemija tik dar labiau padidino problemas Duomenys rodo, kad dar iki pandemijos 9 proc. ES darbuotojų buvo ties skurdo riba (Lietuvoje – 7,9 proc.). Dažnai tai reiškia vaikų, moterų skurdą, maisto trūkumą ir negalėjimą net pasvajoti apie nuosavą būstą. Tenka konstatuoti, kad iki pandemijos minimalus ...