Aktualija Archives

Gerovės valstybė – tarp svajonės ir realybės

Jeigu vyktų populiariausios praėjusiais metais viešojoje erdvėje vartotos sąvokos rinkimai, regis, per daug nesuklystume, sakydami, kad tai yra gerovės valstybės konceptas. Šiais konceptualiais įvardijimais tiek daug ir taip plačiai žongliravo politikai, visuomenininkai, žiniasklaidos atstovai ir eiliniai piliečiai, kad ima darytis neramu, jog jie netrukus taps, o gal jau ir tapo, perdėm nuvalkioti, išdėvėti ir nebe tokie reikšmingi, kokie, iš tiesų, yra ar turėtų būti. Čia svarbiausia ne tik įsisąmoninta šių prasmingų žodžių reikšmė, bet ir atkaklus siekis, kad kiekvieną ištartą žodį lydėtų veiksmas. Baigiantis 2019-iesiems, kurie buvo ypač turiningi politiniais įvykiais ir pasižymėjo rinkimų gausa, Socialdemokratų partija organizavo konferenciją „Gerovės valstybė socialinėje Europoje – socialdemokratinė vizija“, kurios metu politikai kartu su ekonomistais mė ...

Vilija Blinkevičiūtė: „Pirmiausia – investicijos į žmones, o ne viršpelniai“

Dirbantis žmogus neturi skursti ir negali būti išnaudojamas. O tais, kurie negali pilnavertiškai dirbti, turi būti pasirūpinta. Būtent tokius šių metų Europos Parlamento sprendimus išskiria Vilija Blinkevičiūtė. Apie priimtus ir būsimus sprendimus – pokalbis su Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nare, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vicepirmininke V. Blinkevičiūte. Gerbiama Vilija, kokie šių metų Europos Parlamento sprendimai buvo patys svarbiausi? Svarbių buvo daug, bet šiandien išskirčiau kelis, kurie skirti dirbantiems žmonėms. Pavyzdžiui, direktyva (privalomas dokumentas visoms valstybėms) dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų. Ir Lietuvoje, ir Europoje vis daugiau žmonių dirba pagal netipines darbo sutartis, savarankiškai. Nustatyti nauji būtiniausi standartai, kuriais siekiama užtikrinti, kad visiems darbuotoj ...

Gintautas Paluckas. Pasitikėjimo krizė: kaip ją spręsti?

Kasmet nepasitenkinimą reiškiantys mokytojai, dėstytojai, medikai, ugniagesiai, kultūrininkai ir kitos visuomenės grupės liudija, kad valdančiųjų ir visuomenės pasitikėjimo saitai yra suplėšyti. Mes Lietuvai siūlome rinktis kitą kelią: spręsti žmonių problemas sąžiningai ir iš tikrųjų, nes tik tai gali sugrąžinti pasitikėjimą. Pagarbos deficitas Iki rinkimų likus mažiau nei metams, vis daugiau sumaišties, populizmo ir keisčiausių valdžios pasiūlymų. Tokia situacija nestebina, nes valdantieji pažadėjo daugiau, nei gali įgyvendinti. Juolab savo galimybes tai padaryti sumažino nevykusia mokesčių reforma. Rinkimų triukas nesuveikė, o dabar, kai reikia įgyvendinti pažadus, daugybė žmonių lieka nusivylę. „Pagarba“ ir „pasitikėjimas“ čia yra raktiniai žodžiai. Lietuvos ekonomika auga, tačiau tai nevirsta didesnėmis visų Lietuvos žmonių galimybėmis. Pavyzdžiui, švietim ...

V. Blinkevičiūtė: minimali alga Europoje – ne mažiau 60 proc. vidutinio šalies atlyginimo

Minimali alga Europos Sąjungos (ES) šalyje turėtų siekti ne mažiau 60 proc. vidutinio šalies atlyginimo, teigia Europos Parlamento (EP) narė Vilija Blinkevičiūtė. Politikė viliasi, kad ES svarstomas pasiūlymas dėl minimalios algos virs ne rekomendacija, o įpareigojimu. „Europos Komisijos vadovė pažadėjo, kad vienas jos prioritetinių darbų bus siūlymai dėl minimalios algos ES. Ji minėjo, kad siūlymai bus pateikti per 3 mėn. Vadinasi, jau net ir konservatoriai supranta, kad ES reikia minimalaus atlyginimo. Socialdemokratai siekia, kad minimali alga būtų ne mažesnė nei 60 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo“, - konferencijoje „Gerovės valstybė socialinėje Europoje“ sakė V. Blinkevičiūtė. Lig šiol Europoje skursta apie 20 mln. vaikų. Nulinis vaikų skurdas – štai, koks svarbiausias tikslas. Pasak europarlamentarės, ES dėl minimalios algos negali apsiriboti vien ...

J. Olekas: Europą yra apėmusios keturios krizės, veši nelygybė

Europą apėmusios keturios krizės – ne tik socialinė ir ekologinė, bet ir politinė bei ekonominė, perspėja Europos Parlamento (EP) narys Juozas Olekas. „Šios keturios krizės viena kitą papildo, o kartu ir persidengia. Nė viena jų negali būti išspręsta neužkertant kelio didžiulei įsišaknijusiai nelygybei bei nepakeičiant mūsų ekonominės, politinės, socialinės ir ekonominės sistemų. Tai reiškia, kad Europai reikalingas visiškai naujas – progresyvios Europos – kelias“, - konferencijoje „Gerovės valstybė socialinėje Europoje“ sakė J. Olekas. Europarlamentaras priminė, kad, remiantis naujausiais duomenimis, Lietuva pasaulį niokojančios klimato kaitos krizės yra paveikta labiausiai Europoje. Kova už mūsų planetos išlikimą - tai ta pati kova už visiems vienodą teisingumą. „Mūsų ekonomika, ką ir kaip pagaminame ir naudojame, peržengia planetos išteklių ribas. Tai mus ...

Vilija Blinkevičiūtė. Kaip neišduoti gerovės valstybės

Dabar turime laikytis kietai. Ir toliau – tik kietai. Kalbu ne tik apie vis didėjantį Lietuvos rinkėjų pasitikėjimą socialdemokratais. Kalbu apie gerovės valstybės kūrimą. Toks yra mūsų, socialdemokratų, tikslas. Per rinkimus Prezidentas teigė, kad gerovės valstybė yra tokia, kurioje nereikia spygliuotomis, aukštomis tvoromis apsistatyti turtingiesiems nuo skurdžiau gyvenančiųjų. Nesiginčysiu: valstybėje, kurioje didelė atskirtis bei nelygybė, ir turtuoliai verkia. Vis dėlto mums, socialdemokratams, yra ir bus svarbiau vargstančiųjų ašaros. Būtent dėl vargingai gyvenančiųjų, mažiau galimybių turinčiųjų, tikiu, pirmiausia juk ir iškeltas šis tikslas. Laukia nuožmi kova. Savaime tai neįvyks. Kokių sprendimų reikia? Kodėl mažieji moka daugiau? Jei norime išties sukurti gerovę, reikia radikalių, o ne kosmetinių ar net visuomenę apgaunančių sprendimų. Pirmiausia, ...

G. Paluckas: pagrindinė Lietuvos bėda ta, kad žmonės čia už viską moka du kartus

Daugeliui Lietuvos žmonių, nors šie moka mokesčius, už daugelį viešųjų paslaugų vis tiek reikia sumokėti dar kartą – tai yra pagrindinė Lietuvos bėda, šeštadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje kalbėjo partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Aptardamas kilusias diskusijas dėl privataus švietimo finansavimo viešaisiais pinigais G. Paluckas pabrėžė, kad panaši situacija – ne vien švietimo sektoriuje. „Pagrindinė Lietuvos bėda, kad paprastas žmogus už viską moka du kartus. Mokesčių pavidalu, o paskui už privatų švietimą, už korepetitorius, už privačią mediciną ir panašiai. Kai mes šnekame apie paramą vidurinei klasei ir jų pajamų didinimą, pirmiausia pamėginkime sumažinti jų išlaidas. Jei į privačias įstaigas mes toliau pumpuosime viešuosius pinigus, tai valstybinių mokyklų tinklui visada bus mažai“, - sakė jis. Suplėšė pasitikėjimo ...