Valstybės parama privačioms mokykloms per 7 metus išaugo pustrečio karto

Valstybės parama privačioms mokykloms per 7 metus išaugo pustrečio karto

Privačioms mokykloms skiriamų mokesčių mokėtojų pinigų suma per pastaruosius septynerius metus išaugo pustrečio karto – nuo 8,8 mln. iki 21,2 mln. eurų per metus, rodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenys. 2012 m. privačias bendrojo ugdymo mokyklas lankė daugiau nei 6,4 tūkst. vaikų, joms per metus buvo skirta 8,8 mln. eurų. Tuo metu 2018 m. mokinių, lankančių tokias mokyklas, skaičius pasiekė 13,8 tūkst., o privačioms mokykloms iš biudžeto skirta 21,2 mln. eurų, nurodoma Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijai pateiktoje ŠMSM statistikoje. !function(e,t,s,i){var n="InfogramEmbeds",o=e.getElementsByTagName("script"),d=o[0],r=/^http:/.test(e.location)?"http:":"https:";if(/^\/{2}/.test(i)&&(i=r+i),window[n]&&window[n].initialized)window[n].process&&window[n].process();else if(!e.getElementById(s)){var a=e.createElement("script");a.a ...

V. Blinkevičiūtė: minimali alga Europoje – ne mažiau 60 proc. vidutinio šalies atlyginimo

V. Blinkevičiūtė: minimali alga Europoje – ne mažiau 60 proc. vidutinio šalies atlyginimo

Minimali alga Europos Sąjungos (ES) šalyje turėtų siekti ne mažiau 60 proc. vidutinio šalies atlyginimo, teigia Europos Parlamento (EP) narė Vilija Blinkevičiūtė. Politikė viliasi, kad ES svarstomas pasiūlymas dėl minimalios algos virs ne rekomendacija, o įpareigojimu. „Europos Komisijos vadovė pažadėjo, kad vienas jos prioritetinių darbų bus siūlymai dėl minimalios algos ES. Ji minėjo, kad siūlymai bus pateikti per 3 mėn. Vadinasi, jau net ir konservatoriai supranta, kad ES reikia minimalaus atlyginimo. Socialdemokratai siekia, kad minimali alga būtų ne mažesnė nei 60 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo“, - konferencijoje „Gerovės valstybė socialinėje Europoje“ sakė V. Blinkevičiūtė. Lig šiol Europoje skursta apie 20 mln. vaikų. Nulinis vaikų skurdas – štai, koks svarbiausias tikslas. Pasak europarlamentarės, ES dėl minimalios algos negali apsiriboti vien ...

J. Olekas: Europą yra apėmusios keturios krizės, veši nelygybė

J. Olekas: Europą yra apėmusios keturios krizės, veši nelygybė

Europą apėmusios keturios krizės – ne tik socialinė ir ekologinė, bet ir politinė bei ekonominė, perspėja Europos Parlamento (EP) narys Juozas Olekas. „Šios keturios krizės viena kitą papildo, o kartu ir persidengia. Nė viena jų negali būti išspręsta neužkertant kelio didžiulei įsišaknijusiai nelygybei bei nepakeičiant mūsų ekonominės, politinės, socialinės ir ekonominės sistemų. Tai reiškia, kad Europai reikalingas visiškai naujas – progresyvios Europos – kelias“, - konferencijoje „Gerovės valstybė socialinėje Europoje“ sakė J. Olekas. Europarlamentaras priminė, kad, remiantis naujausiais duomenimis, Lietuva pasaulį niokojančios klimato kaitos krizės yra paveikta labiausiai Europoje. Kova už mūsų planetos išlikimą - tai ta pati kova už visiems vienodą teisingumą. „Mūsų ekonomika, ką ir kaip pagaminame ir naudojame, peržengia planetos išteklių ribas. Tai mus ...

Vilija Blinkevičiūtė. Kaip neišduoti gerovės valstybės

Vilija Blinkevičiūtė. Kaip neišduoti gerovės valstybės

Dabar turime laikytis kietai. Ir toliau – tik kietai. Kalbu ne tik apie vis didėjantį Lietuvos rinkėjų pasitikėjimą socialdemokratais. Kalbu apie gerovės valstybės kūrimą. Toks yra mūsų, socialdemokratų, tikslas. Per rinkimus Prezidentas teigė, kad gerovės valstybė yra tokia, kurioje nereikia spygliuotomis, aukštomis tvoromis apsistatyti turtingiesiems nuo skurdžiau gyvenančiųjų. Nesiginčysiu: valstybėje, kurioje didelė atskirtis bei nelygybė, ir turtuoliai verkia. Vis dėlto mums, socialdemokratams, yra ir bus svarbiau vargstančiųjų ašaros. Būtent dėl vargingai gyvenančiųjų, mažiau galimybių turinčiųjų, tikiu, pirmiausia juk ir iškeltas šis tikslas. Laukia nuožmi kova. Savaime tai neįvyks. Kokių sprendimų reikia? Kodėl mažieji moka daugiau? Jei norime išties sukurti gerovę, reikia radikalių, o ne kosmetinių ar net visuomenę apgaunančių sprendimų. Pirmiausia, ...

G. Paluckas: pagrindinė Lietuvos bėda – žmonės čia už viską moka du kartus

G. Paluckas: pagrindinė Lietuvos bėda – žmonės čia už viską moka du kartus

Daugeliui Lietuvos žmonių, nors šie moka mokesčius, už daugelį viešųjų paslaugų vis tiek reikia sumokėti dar kartą ­– tai yra pagrindinė Lietuvos bėda, šeštadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje kalbėjo partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Aptardamas kilusias diskusijas dėl privataus švietimo finansavimo viešaisiais pinigais G. Paluckas pabrėžė, kad panaši situacija – ne vien švietimo sektoriuje. „Pagrindinė Lietuvos bėda, kad paprastas žmogus už viską moka du kartus. Mokesčių pavidalu, o paskui už privatų švietimą, už korepetitorius, už privačią mediciną ir panašiai. Kai mes šnekame apie paramą vidurinei klasei ir jų pajamų didinimą, pirmiausia pamėginkime sumažinti jų išlaidas. Jei į privačias įstaigas mes toliau pumpuosime viešuosius pinigus, tai valstybinių mokyklų tinklui visada bus mažai“, - sakė jis. Suplėšė pasitikėjimo ...

G. Paluckas: valdantieji turi vienintelę išeitį – įvykdyti tai, ką pažadėjo

G. Paluckas: valdantieji turi vienintelę išeitį – įvykdyti tai, ką pažadėjo

Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas sako, kad partija svarstytų palaikyti kitų metų biudžetą tik su viena sąlyga: mokytojams, dėstytojams, medikams, kultūrininkams ir ugniagesiams raštu duoti įsipareigojimai turi būti įvykdyti. „Mes pasiruošę savo balsais uždengti tą pasitikėjimo duotu valdžios žodžiu bedugnę, jei į mūsų pastabas premjeras atkreips dėmesį. Masiniai streikai nereikalingi niekam – nei mokytojams, nei tėvams, nei medikams, nei pacientams. Ši pasitikėjimo krizė iš pamatų gali sugriauti ne tik šiuos valdančiuosius, bet ir turėti politinį aidą ir kitų metų rinkimuose“, - teigia G. Paluckas. Žmonės pyksta ir dėl principo, kad galima manipuliuoti savo įsipareigojimais ir žadinti nerealius lūkesčius siekiant politinio reitingo taškų. Politikas priduria, kad nepasitenkinimą reiškiančios viešojo sektoriaus grupės pyksta ne vien dėl nedidėjančių, ka ...

Close