Aktualija Archives

Gegužės 3-9 d. vyksta LSDP pirmininko rinkimai – balsavimo laikas ir tvarka, kontaktai

Vyksta balsavimas tiesioginiuose visuotiniuose LSDP pirmininko rinkimuose. Balsavimo organizavimas: Gegužės 3–5 d., 9.00 – 19.00 val. – tik išvažiuojamasis balsavimas. Gegužės 6–9 d., 9.00 – 19.00 val. – balsavimas skyrių būstinėse ar grupėse. Informacija skyriuose. Asmenys, negalintys balsuoti savo skyriuje, gali balsuoti kituose skyriuose. Tikslaus balsavimo laiko teiraukitės skyriuje, kuriame norite balsuoti. Skyrių rinkimų komisijas bei kontaktinius asmenis rasite ČIA. Norėdami pasikonsultuoti, kreipkitės į savo skyriaus rinkimų komisiją. Jei įtariate pažeidimą, informuokite ir skyriaus, ir centrinę rinkimų komisiją (pirmininkė – Rasa Budbergytė, mob. tel. +37068756158, rasa.budbergyte@lrs.lt, sekretorė – Lijana Kairienė, mob. tel. +37064061800, lijana.kairiene@gmail.com). *** LSDP pirmininko rinkimuose dalyvauja du kandidatai – Vilija ...

Galimybė tiesiogiai rinkti merą paskatintų daugiau gyventojų dalyvauti rinkimuose

Didžiąją daugumą Lietuvos gyventojų galimybė tiesiogiai rinkti merus paskatintų dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose. Tai atskleidė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa, vykdyta balandžio 21-28 dienomis. Jos duomenimis, 72,4 procentus gyventojų tiesioginiai mero rinkimai paskatintų ar greičiau paskatintų dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose. Ši galimybė 15,9 proc. apklaustųjų sprendimui dalyvauti rinkimuose neturėjo įtakos, dar 11,7 neturėjo nuomonės. Apklausa taip pat parodė, jog 83,1 proc. gyventojų manymu, meras turi būti renkamas tiesiogiai. 7,2 procento apklaustųjų mano, jog merą turėtų rinkti savivaldybių tarybų nariai, dar 9,7 proc. nuomonės šiuo klausimu neturėjo. „Paralelė tarp piliečių galimybės tiesiogiai rinkti merą bei jų įsitraukimo į vietos valdžios rinkimus ap ...

Socialdemokratai kreipėsi į I. Šimonytę: siūlo konkrečius sprendimus, kurie mažintų lyčių nelygybę

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kreipėsi į paskirtąją ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę siūlydama į politinę darbotvarkę įtraukti konkrečius sprendimus, kurie Lietuvoje mažintų lyčių nelygybę. I. Šimonytei adresuotame kreipimesi siūloma veikti 6 kryptimis: užtikrinti efektyvias lyčių atotrūkio mažinimo priemones, įgyvendinti aktyvią demografinę politiką, imtis veiksmingų priemonių kovai su smurtu lyties pagrindu, mažinti lyčių atotrūkį profesinėje srityje, įgyvendinti lygybės ir įvairovės politiką, įteisinti partnerystės institutą. Tarp LSDP siūlomų priemonių – ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje (dar vadinamą Stambulo konvenciją), vykdyti sistemingą smurto prieš moteris ir smurto aplinkoje prevenciją, skirti adekvačias lėšas institucijoms, kurios atsako už pagalbą smurto aukoms. Taip pat siūloma ...

G. Paluckas: liekame opozicijoje

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas, pirmadienio ryte naujienų agentūros BNS organizuotoje spaudos konferencijoje komentuodamas rinkimų rezultatus teigė, jog partija 2020-2024 metų kadencijos Seime dirbs opozicijoje. „Liekame opozicijoje su savo tvirta programa, o frakcija turės galimybę šią programą įgyvendinti opozicijoje. Opozicijoje nesiekiame atskirų postų ar pozicijų. Visų pirma norime kuo labiau susisteminti savo frakcijos veiklą, pasiskirstyti komitetais. „Ką darys kitos opozicinės frakcijos – sunku pasakyti. Mes esame konstruktyvi opozicija, todėl stengiamės įgyvendinti savo programą ir kiek matome valdančiosios koalicijos ir vyriausybės veikloje tos programos įgyvendinimo, tuos dalykus mes galėsime palaikyti“, – kalbėjo G. Paluckas. Paklaustas apie partijos veiklą ateityje LSDP pirmininkas pabrėžė, jog prieš tre ...

Gintautas Paluckas. Esate verti valdžios, kuri Jus gerbtų

Lietuvoje gyvena puikūs žmonės ir jie verti valdžios, kuri visus sutelktų. Valdžios, kuri pagaliau pabaigtų tarpusavio rietenas ir kovotų už Lietuvą. Valdžios, kuri visas jėgas skirtų iki skausmo žinomų šalies bėdų sprendimui. Ir, svarbiausia, gerbtų. Taip, gerbtų, nes girdėjome daug valdančiųjų pažadų „atkurti dialogą“. Svarbu ne tik kalbėjimas, bet ir klausymasis, o dar svarbiau – girdėjimas. Vargu, ar dialogu galime pavadinti mokytojų, mokslininkų, medikų, kultūros darbuotojų, statutinių pareigūnų performansus, teatralizuotas protesto akcijas prie Vyriausybės, mokytojų lipimą per langus į ministeriją. Pastangų gerbti ir girdėti žmones pritrūko. Mūsų požiūris – priešingas. Situacijos analizė, argumentų vertinimas ir abipusis bendravimas. Ne tik monologu aiškinant, kaip bus, bet išklausant ir kitus argumentus. Kodėl tai gali nepavykti, kokių reikia saugiklių, ...

Gintautas Paluckas. Gerovės valstybės pamatas – darbo vietos

Dešimtmečius darbo vietų kūrimą buvome patikėję rinkai ir tam tikram atsitiktinumui. Tai labai neprotinga ir neracionali politika, nes visose ES šalyse regioninė politika, pirmiausia, atsiremia į aktyvų darbo vietų kūrimą. Net Amerikos prezidentas savo prezidentavimo kadenciją „matuoja“ sukurtų darbo vietų skaičiumi. Šita visuotinio užimtumo koncepcija yra visų socialdemokratinių gerovės valstybių esminis bruožas. Dažnai diskutuodami apie gerovės valstybę, neproporcingai didelį dėmesį skiriame tokiems rodikliams kaip BVP, valstybės skola, infliacija ir pan., nors svarbiausias ir pagrindinis gerovės valstybės pamatas – kiek žmonių turi darbą ir gauna padorų atlyginimą, nes jie moka mokesčius, iš kurių vėliau kuriamos įvairios socialinės paramos ir pagalbos programos. Ką turi daryti šalies Vyriausybė? Parama smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai Pirmiausia, turi bū ...

Kur dingsta švietimui skirti milijardai?

Koronaviruso pandemijos primestas karantinas išryškino tas švietimo bėdas, kurios ilgai buvo dangstomos. Lietuvos mokinių pasiekimai – žemesni nei Europos vidurkis, nors, pavyzdžiui, estai, pirmaujantys rezultatais, švietimui išleidžia mažiau pinigų nei Lietuva. Mokytojų algos, nors Lietuva skelbia, kad „mokytojas – prestižinė profesija“, – dugne. Valstybinių darželių irgi trūksta. Įvedus karantiną, trūko ir privačių mokyklų bei darželių pūlinys. Iš tėvų jie rinko įmokas, nors pamokų ar užsiėmimų kurį laiką nevedė. Taigi pats laikas peržvelgti švietimo sistemos ydas ir imtis pokyčių. Aiškėja, kad pinigų didinti pedagogų algoms yra, tik jie pasiekia ne tuos darbuotojus, kuriems labiausiai jų reikia. Niūrioji diagnozė – skaičiais Finansų ministerijos duomenimis, šiemet švietimui Lietuvoje skirta apie 2,4 mlrd. eurų. Vertinant švietimui skiriamo ...