Orinta Leiputė. Ikimokyklinis ugdymas – kiekvienam vaikui

Orinta Leiputė. Ikimokyklinis ugdymas – kiekvienam vaikui

Kokybiškas, nemokamas ikimokyklinis ugdymas turi būti prieinamas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar šeimos socialinės padėties. Lietuvoje veikia apie 1300 ikimokyklinio ugdymo įstaigų (skaičiuojant kartu su ikimokyklinio ugdymo grupėmis bendrojo ugdymo mokyklose), kuriose ugdoma kiek daugiau nei 100 000 vaikų. Jų ugdymui skiriama apie 300 mln. eurų (valstybės, savivaldybės lėšos ir tėvų įnašai). Jeigu analizuosime ikimokyklinio ugdymo prieinamumą skirtingose savivaldybėse, tai jis svyruoja nuo 14 iki 67 procentų (Valstybinio audito ataskaita, 2018 m.). Taigi, ne visos savivaldybės gali pasigirti, kad pakanka vietų valstybiniuose darželiuose. Turtingesnės šeimos samdo aukles ar veda vaikus į privačias ugdymo įstaigas, o ką daryt gyvenantiems kukliau? Dauguma šeimų pageidauja vesti vaikus į valstybinį darželį, o kai negauna vie ...

G. Paluckas: augantis nedarbas – ir Vyriausybės drakoniškų veiksmų pasekmė

G. Paluckas: augantis nedarbas – ir Vyriausybės drakoniškų veiksmų pasekmė

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas ragina Vyriausybę peržiūrėti dalį dėl pandemijos įvestų apribojimų, antraip nedarbas Lietuvoje ir toliau augs. „Tie apribojimai, kurie išplatinami kaip privalomos rekomendacijos, pavyzdžiui, kultūros ir sporto renginiams reiškia viena: tokie renginiai nevyks, nes Vyriausybės reikalavimai dėl kiekvieno lankytojo užregistravimo ir susodinimo dviejų metru atstumu yra neįgyvendinami. Taigi nedarbas kils, nes kultūros, sporto renginių organizavimas yra išbraukiamas“, – sako G. Paluckas. Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbo lygis šalyje siekia 13,7 proc. – rugsėjo 1 d. registruota 235,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų. G. Palucko teigimu, jeigu Vyriausybė savo reikalavimų nepakeis, darbo ieškančiųjų žmonių Lietuvoje ateityje daugės. „Vyriausybės kova su koronavirusu drakoniškomis priemonėm ...

Liutauras Gudžinskas. Solidarumas su gudais: kodėl „Baltijos kelio“ akcijos nepakanka

Liutauras Gudžinskas. Solidarumas su gudais: kodėl „Baltijos kelio“ akcijos nepakanka

Aliaksandras Lukašenka prarado legitimumą ir nebekontroliuoja padėties šalyje. Kita vertus, jėgos struktūros vis dar jo pusėje. Ir panašu, kad jos ir toliau jį palaikys, nes Kremlius sėkmingai atgraso Vakarus nuo aktyvesnio įsikišimo į Baltarusijos reikalus. Kas galėtų padėti pakeisti situaciją? Nors S. Cichanouskajos indėlis į revoliucinės situacijos susiklostymą labai svarbus, politinė opozicija viena to padaryti nepajėgs. Prieš kurį laiką surengta Koordinacinės tarybos spaudos konferencija, kurioje konkrečių planų nebuvo paskelbta, o daugiausia mėginta paneigti A. Lukašenkos kaltinimus dėl valstybės perversmo organizavimo, tai tik patvirtina. S. Haggard ir R. Kaufman 2016 m. išleistoje knygoje "Dictators and Democrats: Masses, Elites and Regime Change" pabrėžia, kad šiuolaikinės diktatūros sąlygomis opozicinės partijos labai retai inicijuoja ir įgyvendina p ...

G. Paluckas: valstybė gali sukurti 200 tūkst. darbo vietų

G. Paluckas: valstybė gali sukurti 200 tūkst. darbo vietų

Kryptingai vykdant valstybės užsakymus, pertvarkius paramos teikimą smulkiam ir vidutiniam verslui, o Užimtumo tarnybą pavertus realia darbuotojų kvalifikaciją keliančia ir įdarbinančia agentūra bei skiriant didžiulį dėmesį mokymuisi visą gyvenimą, Lietuvoje galima sukurti 200 tūkst. naujų gerai apmokamų darbo vietų. Tuo įsitikinęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas. Daugelis Lietuvos problemų, pasak politiko, kyla iš žmonių užimtumo. G. Paluckas remiasi Švedijos socialdemokratų pavyzdžiu: „Visi, kas gali dirbti, turi dirbti“, todėl LSDP Seimo rinkimų programoje kelia visuotinio užimtumo tikslą. Laisva rinka neveikia „Apie valstybės pagalbą galima kalbėti daug, bet pačią didžiausią pagalbą žmogus ir sau, ir šeimai teikia pats. Dirbdamas, gaudamas pajamas. Tai yra svarbu ne tik dėl finansinių, bet ir dėl psichologinių ...

G. Paluckas įvertino valdančiųjų darbą per ketverius metus: tai buvo eksperimentas

G. Paluckas įvertino valdančiųjų darbą per ketverius metus: tai buvo eksperimentas

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas, apibendrindamas valdančiųjų darbą per ketverius metus, sako, kad tai buvo eksperimentas žaidžiant žmonių likimais. „Tai buvo eksperimentas įvairiose viešojo gyvenimo srityse. Urėdijų reforma, ministerijų reforma, etatinis pedagogų darbo užmokesčio klausimas ir taip toliau. (...) Eksperimentai dalijant pinigus, darbo paieškų išmoka ir pan. Visa tai lėmė dar didesnį žmonių nenorą dirbti. Jeigu kas jūsų klaus, kodėl reikia rinktis socialdemokratus, galite sakyti nuoširdžiai: socialdemokratai yra tie, kurie neeksperimentuoja žmonių likimais“, – LSDP tarybos posėdyje kalbėjo G. Paluckas. LSDP pirmininkas pabrėžė, kad valdančiųjų lengva ranka dalijamos įvairios išmokos sukėlė įtampas visuomenėje. Lietuvos problemos kyla iš užimtumo, todėl partijos rinkimų programoje akcentuojame visuotinį u ...

Rasa Budbergytė. Valstybinio banko paslaugų laukia ir verslas, ir žmonės: naudą pajustų visi

Rasa Budbergytė. Valstybinio banko paslaugų laukia ir verslas, ir žmonės: naudą pajustų visi

Socialdemokratai dar pernai ragino Vyriausybę imtis valstybinio plėtros banko steigimo, nes jau tuomet, iki karantino verslo apribojimų,  Lietuvoje akivaizdžiai reikėjo realių sprendimų. Skauduliai kaupėsi bene dešimtmetį. Kaip užpildyti rinkos spragas gerinant įmonių finansavimo galimybes? Kaip valdyti su eksportu susijusią kredito riziką? Kaip suteikti žmonėms galimybes būsto plėtrai ar renovacijai? Tokie ir panašūs klausimai jau ilgą laiką kybo ore. Nors ir neneigę valstybinio banko poreikio, šios kadencijos valdantieji šią idėją prisiminė tik ekonomikos sąstingio iššūkių prispirti ir artėjant rinkimams. Lietuvos kredito ir finansų rinkų eilę metų taip ir nepavyko sustiprinti nei kapitalo rinkų reformomis, nei institucinių investuotojų paieška. Apmaudu: nors ir neneigę valstybinio banko poreikio, šios kadencijos valdantieji šią idėją prisiminė tik ekonomikos ...

Vaida Baranovė. Ar Lietuva yra pasiruošusi Nepriklausomybės kartai politikoje?

Vaida Baranovė. Ar Lietuva yra pasiruošusi Nepriklausomybės kartai politikoje?

Vaikams, gimusiems atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, šiemet sukako 30-imt. Kandidatavimo į Seimą amžiaus cenzas – 25 metai. Tai reiškia, kad jeigu per 2016-ųjų rinkimus Nepriklausomybės vaikai buvo ką tik perkopę šią kartelę, šiemet sąrašuose pamatysime jau gerokai daugiau kandidatų, kurie gimė laisvoje Lietuvoje ir pasaulį mato visiškai kitaip, nei dauguma dabartinių Seimo narių. Pati esu iškelta atstovauti socialdemokratus Verkių rinkimų apygardoje, matau savo kartos atstovus kitų partijų sąrašuose, o jauniausia praeitos kadencijos seimo narė Rūta Miliūtė yra mano bendraamžė. Taip pat žinome, kad Lietuvos rinkėjai dažnai reiškia nusivylimą tuo, kad Seime dešimtmečiais sukinėjasi tie patys politikai. „Valstybės vairą laikas perimti jaunesnėms rankoms“, sako dažnas jų. Bet ar Lietuvos politinė ir žiniasklaidos klasė tikrai pasiruošusi nepriklausomybės karto ...

Close