Raminta Jakelaitienė. Kada sulauksime pažangos ir proveržio regionuose?

Raminta Jakelaitienė. Kada sulauksime pažangos ir proveržio regionuose?

Deja, Baltosios knygos regionams ir žemės ūkiui gaivinti taip ir liko su gražiais tikslais stalčiuose gulėti. Tačiau visa tai tikrai įmanoma! Būtinas visų dalyvių susitarimas dėl krypties, veiksmų plano ir nuoseklaus plano priemonių įgyvendinimo. Būtinos struktūrinės pertvarkos švietimo ir sveikatos apsaugos srityse, taip pat būtina principingai keisti mokestinę politiką. Tai sudarytų prielaidas regionams augti: šiuo metu jie stokoja galimybių sukurti žmonėms patrauklią aplinką, teikti kokybiškas viešąsias paslaugas, pasiūlyti verslo subjektams paskatas, kad investuotų į plėtrą, eksportą ir kt. Žemės ir maisto ūkyje mūsų galimybės taip pat yra neišnaudotos. Čia, pirmiausiai, matau, smulkių ir vidutinių ūkių proveržio poreikį. Lietuvoje neišnaudojame didelio potencialo, atvirkščiai, politikai, neišmanydami sektoriaus problematikos, nematydami galimybių, daro didelę ...

Socialdemokratai siūlo įteisinti draudimą diskriminuoti dėl gyvenamosios vietos

Socialdemokratai siūlo įteisinti draudimą diskriminuoti dėl gyvenamosios vietos

Socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė ir frakcijos narė Dovilė Šakalienė Seime užregistravo siūlymą, kad diskriminacija pagal gyvenamąją vietą būtų įtraukta į Lygių galimybių įstatymą. Teikti tokią pataisą politikės nusprendė po to, kai Kauno miesto meras paskelbė esą Kauno rajono vaikams mieste lankantiems darželius bus taikomas keliolika kartų didesnis mokestis. „Kauno miesto ir rajono situacija tapo dar viena skaudžia iliustracija, kad dabartinis diskriminacijos pagrindų sąrašas Lygių galimybių įstatyme  yra nepakankamas. Vaikas nesirenka, kur gimti, todėl skirtingų sąlygų taikymas vien dėl jo gyvenamosios vietos nėra teisinga praktika. Deja, kol kas įstatymiškai tokių vaikų ir šeimų apginti nėra galimybės, o rūpesčio ir žmogiškumo kai kuriems sprendimų priėmėjams ne visuomet užtenka, tad džiaugiuosi, kad Lygių galimybių kontrolierė sureagavo te ...

Socialdemokratai: aplinkosaugos problemas valdantieji sprendžia fragmentiškai

Socialdemokratai: aplinkosaugos problemas valdantieji sprendžia fragmentiškai

Aplinkosaugos problemos po rezonansą sukėlusių taršos atvejų yra sprendžiamos fragmentiškai, čia derėtų kalbėti apie verslo atsakomybę ir jo požiūrio keitimą. Apie tai Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas. „Kalbant apie valstybės santykį su verslu, šiandien mes fragmentiškai kažkiek sprendžiame tas problemas ir stipriname kontrolę ir prevenciją, tačiau, žiūrint į perspektyvą, po aplinkosaugininką ir inspektorių prie kiekvieno vamzdžio ar kamino tikrai nepastatysime, – sakė G. Paluckas. – Įrodinėjimo naštą, jog neteršia, visgi reikia perkelti verslui. Technologijos šiandien leidžia stebėsenos ir matavimo sistemas įdiegti už verslo pinigus. Ir atitinkamai tuos duomenis perduoti valstybės institucijoms.“ Čia pat jis pabrėžė, kad vien valstybės pastangų sprendžiant aplinkosaugos pro ...

Ekspertai susitarimą dėl švietimo įvertino kritiškai: įvardijo, ką reikėtų keisti

Ekspertai susitarimą dėl švietimo įvertino kritiškai: įvardijo, ką reikėtų keisti

Švietimo ekspertai konferencijoje „Europos švietimo kelrodis“ Vyriausybės pasiūlytą nacionalinį susitarimą dėl švietimo įvertino kritiškai, tačiau daliai naujų iniciatyvų linkę pritarti. Konferencijoje diskutavę ekspertai pateikė ir pasiūlymus, kaip derėtų dokumentą keisti. Stepono Kairio fondo ir europarlamentaro Juozo Oleko surengtoje konferencijoje Kaune pranešimus skaitė ir apie švietimo ateitį diskutavo Vilniaus universiteto mokslininkai prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, doktorantė Olga Suprun, doc. dr. Rimantas Vaitkus, prof. habil. dr. Dobilas Kirvelis, Vytauto Didžiojo universiteto prof. habil. dr. Algirdas Raslanas. Mes, socialdemokratai, pasigendame visuotinės galimybės gauti kokybišką išsilavinimą. Konferencijoje dalyvavo ir LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, universitetų rektoriai, per 100 švietimo sistemos ekspertų ir LSDP švietimo politikos fo ...

V. P. Andriukaitis. Jau 130 „Varpo“ dūžių

V. P. Andriukaitis. Jau 130 „Varpo“ dūžių

Vasaros „Santaroje“ publikuotas interviu su prezidentu Gitanu Nausėda „Kultūra yra svarbiau...“, tapo pretekstu Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje surengti pokalbį – konferenciją „Kultūra amžių kaitoje. Prezidentai ir jų prioritetai“. Dėl užimtumo Briuselyje, į Marijampolę negalėjęs atvykti eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis atsiuntė savo apmąstymų video įrašą, kuris gausiai susirinkusią Sūduvijos inteligentiją privertė ne tik atsigręžti į pirmųjų „Varpo“ dūžių žadinamą Lietuvą, bet ir gebėti įsiklausyti į dažnai aimanuojančio varpo kvietimą... šiandien, čia, ir dabar. Esu įsitikinęs, kad yra daug argumentų, verčiančių diskutuoti apie politinės kultūros fenomeną įvairiais aspektais. Juk 2020 metais minėsime ir jau mūsų laikų Lietuvos parlamentinės demokratijos 30-metį, susišauk ...

Valstybės parama privačioms mokykloms per 7 metus išaugo pustrečio karto

Valstybės parama privačioms mokykloms per 7 metus išaugo pustrečio karto

Privačioms mokykloms skiriamų mokesčių mokėtojų pinigų suma per pastaruosius septynerius metus išaugo pustrečio karto – nuo 8,8 mln. iki 21,2 mln. eurų per metus, rodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenys. 2012 m. privačias bendrojo ugdymo mokyklas lankė daugiau nei 6,4 tūkst. vaikų, joms per metus buvo skirta 8,8 mln. eurų. Tuo metu 2018 m. mokinių, lankančių tokias mokyklas, skaičius pasiekė 13,8 tūkst., o privačioms mokykloms iš biudžeto skirta 21,2 mln. eurų, nurodoma Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijai pateiktoje ŠMSM statistikoje. !function(e,t,s,i){var n="InfogramEmbeds",o=e.getElementsByTagName("script"),d=o[0],r=/^http:/.test(e.location)?"http:":"https:";if(/^\/{2}/.test(i)&&(i=r+i),window[n]&&window[n].initialized)window[n].process&&window[n].process();else if(!e.getElementById(s)){var a=e.createElement("script");a.a ...

V. Blinkevičiūtė: minimali alga Europoje – ne mažiau 60 proc. vidutinio šalies atlyginimo

V. Blinkevičiūtė: minimali alga Europoje – ne mažiau 60 proc. vidutinio šalies atlyginimo

Minimali alga Europos Sąjungos (ES) šalyje turėtų siekti ne mažiau 60 proc. vidutinio šalies atlyginimo, teigia Europos Parlamento (EP) narė Vilija Blinkevičiūtė. Politikė viliasi, kad ES svarstomas pasiūlymas dėl minimalios algos virs ne rekomendacija, o įpareigojimu. „Europos Komisijos vadovė pažadėjo, kad vienas jos prioritetinių darbų bus siūlymai dėl minimalios algos ES. Ji minėjo, kad siūlymai bus pateikti per 3 mėn. Vadinasi, jau net ir konservatoriai supranta, kad ES reikia minimalaus atlyginimo. Socialdemokratai siekia, kad minimali alga būtų ne mažesnė nei 60 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo“, - konferencijoje „Gerovės valstybė socialinėje Europoje“ sakė V. Blinkevičiūtė. Lig šiol Europoje skursta apie 20 mln. vaikų. Nulinis vaikų skurdas – štai, koks svarbiausias tikslas. Pasak europarlamentarės, ES dėl minimalios algos negali apsiriboti vien ...

Close