K. Vilkauskas: protestavę paveldo gynėjai išreiškė pagrįstą susirūpinimą dėl Vyriausybės ir verslo siūlymų

K. Vilkauskas: protestavę paveldo gynėjai išreiškė pagrįstą susirūpinimą dėl Vyriausybės ir verslo siūlymų

Seimo narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas šiandien susitiko su visuomenininkais ir miestų bendruomenių atstovais, surengusiais protesto akciją „prieš ketinimus paversti vertingiausių Lietuvos kultūros paveldo objektų teritorijas statybvietėmis“. Visuomenininkams ir paveldo ekspertams nerimą kelią Vyriausybės pasiūlyti pakeitimai, kuriems š. m. balandžio 28 d. posėdyje pritarė Seimo Kultūros komitetas. Protesto rengėjų nuomone, pakeitimais bus sudarytos sąlygos kultūros paminklų ir kitų paveldo objektų teritorijose esančius sovietinius garažus, siurblines, transformatorines ir kt. „svetimkūnius“ „rekonstruoti“ į daugiabučius ir viešbučius. Būtina įtvirtinti visus reikalingus saugiklius, kad būtų užkirstas kelias paveldo darkymui ir beatodairiškai komercinei plėtrai vertingose teritorijose. Pasak aktyvistų, „beveik visi paminklai ir visi kiti paveldo obje ...

Gintautas Paluckas. Kai nieko nenorima keisti: pirmosios 100 Vyriausybės dienų

Gintautas Paluckas. Kai nieko nenorima keisti: pirmosios 100 Vyriausybės dienų

Nežinia, ar kas galėtų pavydėti 18-ajai Vyriausybei. Ji pradėjo darbą pandemijos įkarštyje su „valstiečių" Vyriausybės palikta skyle biudžete. Todėl bet koks Vyriausybės darbų per pirmuosius šimtą dienų vertinimas turi pradėti nuo objektyvaus pastebėjimo, kad situacija nėra lengva. Tačiau Ingridos Šimonytės Vyriausybė nuo pat pradžių užduoda aiškų stagnacijos ir daugeliu atveju pastebimo silpnos ministrų kompetencijos toną. Grupės, kurios už nieką neatsako Stagnacija pastebima dėl atsakomybės stokos. Vyriausybės per šimtą dienų įsteigta Ekspertų taryba bei kitos darbo grupės veikia neatsakydamos už nieką, ypač už rezultatus, o darbo grupių dalyviai neprisiima atsakomybės už tai, ką jie sako. Gražiai ir tuo pat metu naiviai skamba idėja į vieną kambarį suburti žmones su akademiniais laipsniais, kurie esą ims ir prikurs protingų sprendimų. Ekspertai yra lygiai tok ...

Svetlana Grigorian. Lietuvos sporto ateitis

Svetlana Grigorian. Lietuvos sporto ateitis

Dalis lėšų, gautų iš akcizo pajamų už tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų pardavimus, o taip pat iš azartinių lošimų mokesčio bei loterijų, yra skiriami sportui. Iki 2019 m. šiuos pinigus skirstydavo Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas. Kasmet beveik po 6 milijonus eurų fondas paskirdavo fizinio aktyvumo bei fizinio aktyvumo plėtrą skatinančioms veikloms, sporto renginių projektams, sportinio inventoriaus bei įrangos įsigijimui. Tiesa, kone kiekvienais metais pasigirsdavo kalbų apie galimai nesąžiningai skirstomas lėšas. Vienodu balų skaičiumi įvertinti projektai gaudavo skirtingo procentinio dydžio finansavimą, būdavo remiamos organizacijos, kurių vadovai buvo šio fondo tarybos nariai ir dalyvaudavo priimant sprendimus dėl lėšų skirstymo, kai kurie projektai pinigus gaudavo net nenurodydavę siekiamų rezultatų arba pinigų negaudavo tie projektai, kurie surinkda ...

Violeta Boreikienė. Švietimas – investicija į ateitį

Violeta Boreikienė. Švietimas – investicija į ateitį

Jau trisdešimt metų, kai Lietuva nepriklausoma ir kuria demokratinę valstybę. Visuomenės virsmo procese įvyko įvairiausių pokyčių. Ypač jie ryškūs švietimo srityje. 1773 m. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos karalystė (Abiejų Tautų Respublika) įkūrė Edukacinę komisiją, kuri realiai buvo pirmoji Švietimo ministerija Europoje, pradėjusi pasaulietiškai valdyti švietimą. Komisija paskelbė edukacinę misija: „Tegul vaikai pažįsta žemę, kuri juos peni ir nešioja, namus, kuriuose gyvena, duoną, kurią valgo“. Tai buvo laikmečio reikalavimas. Vyžočius reikėjo šiek tiek pamokyti, kad jie galėtų savarankiškai būti ir gelbėti iš tamsos, suteikti minimalias žinias reikalingas gyvenimui. Šis laikmetis kelia žmogui visiškai kitokius reikalavimus. Štai šių laikų edukacinė misija: „Užtikrinti kiekvienam žmogui atitinkančias jo amžių, interesus, gebėjimus tokias žinių vi ...

V. P. Andriukaitis. Jau 130 „Varpo“ dūžių

V. P. Andriukaitis. Jau 130 „Varpo“ dūžių

Vasaros „Santaroje“ publikuotas interviu su prezidentu Gitanu Nausėda „Kultūra yra svarbiau...“, tapo pretekstu Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje surengti pokalbį – konferenciją „Kultūra amžių kaitoje. Prezidentai ir jų prioritetai“. Dėl užimtumo Briuselyje, į Marijampolę negalėjęs atvykti eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis atsiuntė savo apmąstymų video įrašą, kuris gausiai susirinkusią Sūduvijos inteligentiją privertė ne tik atsigręžti į pirmųjų „Varpo“ dūžių žadinamą Lietuvą, bet ir gebėti įsiklausyti į dažnai aimanuojančio varpo kvietimą... šiandien, čia, ir dabar. Esu įsitikinęs, kad yra daug argumentų, verčiančių diskutuoti apie politinės kultūros fenomeną įvairiais aspektais. Juk 2020 metais minėsime ir jau mūsų laikų Lietuvos parlamentinės demokratijos 30-metį, susišauk ...

G. Paluckas: valdantieji turi vykdyti valstybės vardu duotus įsipareigojimus

G. Paluckas: valdantieji turi vykdyti valstybės vardu duotus įsipareigojimus

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad mokytojams, medikams, kultūrininkams ir ugniagesiams raštu duotus įsipareigojimus valdantieji privalo įvykdyti. „Priešingu atveju pasitikėjimo valstybe krizė tik gilės“, - prognozuoja G. Paluckas Pasak LSDP lyderio, valdantieji nevykdo įsipareigojimų keturioms didžiulėms viešojo sektoriaus grupėms. G. Paluckas valdančiuosius ragina vykdyti raštu duotus įsipareigojimus, o jei to padaryti neįmanoma – viešai atsiprašyti. Įtampa dabar atsirado dėl to, kad nepadaugėjo, o sumažėjo pagarbos. „Įsipareigojimai yra duoti valstybės vardu. Ir mokytojams, ir gydytojams, ir ugniagesiams, ir kultūros darbuotojams. Juos žeidžia neteisingumas ir melas. Įtampa dabar atsirado dėl to, kad nepadaugėjo, o sumažėjo pagarbos. Toks valdančiųjų elgesys nekelia pasitikėjimo valstybe ir jos vardu dalinamais ...

Gintautas Paluckas. Ko reikia Lietuvai?

Gintautas Paluckas. Ko reikia Lietuvai?

Finansinis nesaugumas ir netikėjimas, kad valstybė, kai jos pagalbos prireiks, padės. Apie tai kasdien kalba žmonės. Taip, Lietuva gražėja ir turtėja, tačiau daugelio žmonių gyvenimų tai nepaliečia ir neteisybės jausmas Lietuvoje auga. Mes, socialdemokratai, Lietuvai siūlome rinktis kitą kelią – politiką, kurios centre ne šalti skaičiai, bejausmiai optimizavimai ir nesibaigiančios reformos, o VISI Lietuvos žmonės ir jų galimybės gyventi geriau ir saugiau. Ką valdantieji nutyli? Žmonės nori teisingumo, priimtinesnės ir paveikesnės socialinės politikos. Jiems svarbu švietimas, sveikatos apsauga ir kultūra. Būtent šie dalykai skamba visose miestų, miestelių ir kaimų salėse, susitikimuose su žmonėmis. Piliečiai vardija, kas juos neramina: ekonominis nesaugumas, akivaizdi teisingumo stoka ir pagarbos žmogui bei jo atliekamam darbui trūkumas. Valdančiųjų vykdoma politi ...

Close