Svetlana Grigorian. Kultūros privatizacija Šventojoje

Svetlana Grigorian. Kultūros privatizacija Šventojoje

Kadaise tarp prioritetinių Šventosios seniūnijos programos priemonių atsidūrusi Šventosios kultūros centro rekonstrukcija, panašu, jog taip ir neįvyks. Maža to, eilę metų už nosies vedžioti Šventosios gyventojai ne tik nesulauks kultūros centro „Eldija“ rekonstrukcijos, tačiau ir apskritai gali netekti vienintelės vietos bendruomenės kultūros renginiams. Šventosios kultūros centro „Eldija“ pastatas įtrauktas į viešame aukcione parduodamų pastatų sąrašą, o tai reiškia, kad naujieji savininkai galvos, kaip iš šios vietos gauti pelno, o ne užsiimti kultūrinių renginių organizavimu bendruomenei. Dar 2013 m. Šventosios bendruomenė pritarė planuotam Šventosios kultūros centro prijungimui prie Palangos kultūros centro, tačiau su sąlyga, jog Šventosios kultūros centras bus rekonstruojamas pagal 2004 m. parengtą projektą, Palangos miesto savivaldybei, beje, kainavusį d ...

V. P. Andriukaitis: kai kultūros paveldas virsta politikų įrankiu, kenčia visuomenė ir demokratija

V. P. Andriukaitis: kai kultūros paveldas virsta politikų įrankiu, kenčia visuomenė ir demokratija

Reaguodami į didelį rezonansą visuomenėje sukėlusius sostinės valdžios sprendimus dėl istorinių artefaktų, socialdemokratai buria kultūros bendruomenę platesnei diskusijai apie kultūros paveldo išsaugojimą ir kultūrinę atmintį. Seime kitą mėnesį planuojama surengti konferenciją šia tema. Spaudos konferencijoje Seime kalbėjęs Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Vytenis Povilas Andriukaitis akcentavo būtinybę užtikrinti profesionalių paveldo tyrinėjimų laisvę, kad jokios politinės jėgos ar grupės negalėtų primesti savo „galutinių ir neskundžiamų išvadų“ apie istorinius laikotarpius, veikėjus ir paveldą. „Norime inicijuoti plačias diskusijas apie tai, kodėl Lietuvos kultūrinė istorinė atmintis ir paveldas turėtų būti nuolatinių apmąstymų ir gilinimosi objektas, o ne politinių taškų kaupimo įrankis. Kaip tik minėsime 1992-aisiais referendumu priimtos Lietuvo ...

Pagerbti žymūs kultūros ir meno žmonės

Pagerbti žymūs kultūros ir meno žmonės

LSDP Kultūros komiteto nariai tęsia gražią tradiciją pagerbti žymius Lietuvos kultūros ir meno žmones jų gyvenimo ir kūrybos jubiliejinių metinių proga. Pirmą pavasario dieną su gražia sukaktimi ir puikia paroda buvo pasveikinta garsi tapytoja, aktyvi kultūros bendruomenės narė Gražina Vitartaitė. Menininkei buvo perduotos partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės gėlės ir linkėjimai, Seimo nario Kęstučio Vilkausko sveikinimai. Tradiciškai po parodos apžiūrėjimo ir pokalbio su menininke apie jos kūrybinį kelią, vyko diskusijos apie kultūros politiką ir ją reglamentuojančius teisės aktus. Komiteto pirmininkė Renė Jakubėnaitė pristatė Seime registruoto Lietuvos kultūros politikos pagrindų įstatymo projektą, kuriam daug pastabų turėjo dalyvavę bičiuliai, savo konkrečias pastabas ir pasiūlymus išsakė Arvydas Domanskis, Janina Kartočienė, Juozas Pranckevičius, Graži ...

K. Vilkauskas: protestavę paveldo gynėjai išreiškė pagrįstą susirūpinimą dėl Vyriausybės ir verslo siūlymų

K. Vilkauskas: protestavę paveldo gynėjai išreiškė pagrįstą susirūpinimą dėl Vyriausybės ir verslo siūlymų

Seimo narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas šiandien susitiko su visuomenininkais ir miestų bendruomenių atstovais, surengusiais protesto akciją „prieš ketinimus paversti vertingiausių Lietuvos kultūros paveldo objektų teritorijas statybvietėmis“. Visuomenininkams ir paveldo ekspertams nerimą kelią Vyriausybės pasiūlyti pakeitimai, kuriems š. m. balandžio 28 d. posėdyje pritarė Seimo Kultūros komitetas. Protesto rengėjų nuomone, pakeitimais bus sudarytos sąlygos kultūros paminklų ir kitų paveldo objektų teritorijose esančius sovietinius garažus, siurblines, transformatorines ir kt. „svetimkūnius“ „rekonstruoti“ į daugiabučius ir viešbučius. Būtina įtvirtinti visus reikalingus saugiklius, kad būtų užkirstas kelias paveldo darkymui ir beatodairiškai komercinei plėtrai vertingose teritorijose. Pasak aktyvistų, „beveik visi paminklai ir visi kiti paveldo obje ...

Gintautas Paluckas. Kai nieko nenorima keisti: pirmosios 100 Vyriausybės dienų

Gintautas Paluckas. Kai nieko nenorima keisti: pirmosios 100 Vyriausybės dienų

Nežinia, ar kas galėtų pavydėti 18-ajai Vyriausybei. Ji pradėjo darbą pandemijos įkarštyje su „valstiečių" Vyriausybės palikta skyle biudžete. Todėl bet koks Vyriausybės darbų per pirmuosius šimtą dienų vertinimas turi pradėti nuo objektyvaus pastebėjimo, kad situacija nėra lengva. Tačiau Ingridos Šimonytės Vyriausybė nuo pat pradžių užduoda aiškų stagnacijos ir daugeliu atveju pastebimo silpnos ministrų kompetencijos toną. Grupės, kurios už nieką neatsako Stagnacija pastebima dėl atsakomybės stokos. Vyriausybės per šimtą dienų įsteigta Ekspertų taryba bei kitos darbo grupės veikia neatsakydamos už nieką, ypač už rezultatus, o darbo grupių dalyviai neprisiima atsakomybės už tai, ką jie sako. Gražiai ir tuo pat metu naiviai skamba idėja į vieną kambarį suburti žmones su akademiniais laipsniais, kurie esą ims ir prikurs protingų sprendimų. Ekspertai yra lygiai tok ...

Svetlana Grigorian. Lietuvos sporto ateitis

Svetlana Grigorian. Lietuvos sporto ateitis

Dalis lėšų, gautų iš akcizo pajamų už tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų pardavimus, o taip pat iš azartinių lošimų mokesčio bei loterijų, yra skiriami sportui. Iki 2019 m. šiuos pinigus skirstydavo Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas. Kasmet beveik po 6 milijonus eurų fondas paskirdavo fizinio aktyvumo bei fizinio aktyvumo plėtrą skatinančioms veikloms, sporto renginių projektams, sportinio inventoriaus bei įrangos įsigijimui. Tiesa, kone kiekvienais metais pasigirsdavo kalbų apie galimai nesąžiningai skirstomas lėšas. Vienodu balų skaičiumi įvertinti projektai gaudavo skirtingo procentinio dydžio finansavimą, būdavo remiamos organizacijos, kurių vadovai buvo šio fondo tarybos nariai ir dalyvaudavo priimant sprendimus dėl lėšų skirstymo, kai kurie projektai pinigus gaudavo net nenurodydavę siekiamų rezultatų arba pinigų negaudavo tie projektai, kurie surinkda ...

Violeta Boreikienė. Švietimas – investicija į ateitį

Violeta Boreikienė. Švietimas – investicija į ateitį

Jau trisdešimt metų, kai Lietuva nepriklausoma ir kuria demokratinę valstybę. Visuomenės virsmo procese įvyko įvairiausių pokyčių. Ypač jie ryškūs švietimo srityje. 1773 m. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos karalystė (Abiejų Tautų Respublika) įkūrė Edukacinę komisiją, kuri realiai buvo pirmoji Švietimo ministerija Europoje, pradėjusi pasaulietiškai valdyti švietimą. Komisija paskelbė edukacinę misija: „Tegul vaikai pažįsta žemę, kuri juos peni ir nešioja, namus, kuriuose gyvena, duoną, kurią valgo“. Tai buvo laikmečio reikalavimas. Vyžočius reikėjo šiek tiek pamokyti, kad jie galėtų savarankiškai būti ir gelbėti iš tamsos, suteikti minimalias žinias reikalingas gyvenimui. Šis laikmetis kelia žmogui visiškai kitokius reikalavimus. Štai šių laikų edukacinė misija: „Užtikrinti kiekvienam žmogui atitinkančias jo amžių, interesus, gebėjimus tokias žinių vi ...

Close