kultūra Archives

Svetlana Grigorian. Lietuvos sporto ateitis

Dalis lėšų, gautų iš akcizo pajamų už tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų pardavimus, o taip pat iš azartinių lošimų mokesčio bei loterijų, yra skiriami sportui. Iki 2019 m. šiuos pinigus skirstydavo Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas. Kasmet beveik po 6 milijonus eurų fondas paskirdavo fizinio aktyvumo bei fizinio aktyvumo plėtrą skatinančioms veikloms, sporto renginių projektams, sportinio inventoriaus bei įrangos įsigijimui. Tiesa, kone kiekvienais metais pasigirsdavo kalbų apie galimai nesąžiningai skirstomas lėšas. Vienodu balų skaičiumi įvertinti projektai gaudavo skirtingo procentinio dydžio finansavimą, būdavo remiamos organizacijos, kurių vadovai buvo šio fondo tarybos nariai ir dalyvaudavo priimant sprendimus dėl lėšų skirstymo, kai kurie projektai pinigus gaudavo net nenurodydavę siekiamų rezultatų arba pinigų negaudavo tie projektai, kurie surinkda ...

Violeta Boreikienė. Švietimas – investicija į ateitį

Jau trisdešimt metų, kai Lietuva nepriklausoma ir kuria demokratinę valstybę. Visuomenės virsmo procese įvyko įvairiausių pokyčių. Ypač jie ryškūs švietimo srityje. 1773 m. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos karalystė (Abiejų Tautų Respublika) įkūrė Edukacinę komisiją, kuri realiai buvo pirmoji Švietimo ministerija Europoje, pradėjusi pasaulietiškai valdyti švietimą. Komisija paskelbė edukacinę misija: „Tegul vaikai pažįsta žemę, kuri juos peni ir nešioja, namus, kuriuose gyvena, duoną, kurią valgo“. Tai buvo laikmečio reikalavimas. Vyžočius reikėjo šiek tiek pamokyti, kad jie galėtų savarankiškai būti ir gelbėti iš tamsos, suteikti minimalias žinias reikalingas gyvenimui. Šis laikmetis kelia žmogui visiškai kitokius reikalavimus. Štai šių laikų edukacinė misija: „Užtikrinti kiekvienam žmogui atitinkančias jo amžių, interesus, gebėjimus tokias žinių vi ...

V. P. Andriukaitis. Jau 130 „Varpo“ dūžių

Vasaros „Santaroje“ publikuotas interviu su prezidentu Gitanu Nausėda „Kultūra yra svarbiau...“, tapo pretekstu Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje surengti pokalbį – konferenciją „Kultūra amžių kaitoje. Prezidentai ir jų prioritetai“. Dėl užimtumo Briuselyje, į Marijampolę negalėjęs atvykti eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis atsiuntė savo apmąstymų video įrašą, kuris gausiai susirinkusią Sūduvijos inteligentiją privertė ne tik atsigręžti į pirmųjų „Varpo“ dūžių žadinamą Lietuvą, bet ir gebėti įsiklausyti į dažnai aimanuojančio varpo kvietimą... šiandien, čia, ir dabar. Esu įsitikinęs, kad yra daug argumentų, verčiančių diskutuoti apie politinės kultūros fenomeną įvairiais aspektais. Juk 2020 metais minėsime ir jau mūsų laikų Lietuvos parlamentinės demokratijos 30-metį, susišauk ...

G. Paluckas: valdantieji turi vykdyti valstybės vardu duotus įsipareigojimus

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad mokytojams, medikams, kultūrininkams ir ugniagesiams raštu duotus įsipareigojimus valdantieji privalo įvykdyti. „Priešingu atveju pasitikėjimo valstybe krizė tik gilės“, - prognozuoja G. Paluckas Pasak LSDP lyderio, valdantieji nevykdo įsipareigojimų keturioms didžiulėms viešojo sektoriaus grupėms. G. Paluckas valdančiuosius ragina vykdyti raštu duotus įsipareigojimus, o jei to padaryti neįmanoma – viešai atsiprašyti. Įtampa dabar atsirado dėl to, kad nepadaugėjo, o sumažėjo pagarbos. „Įsipareigojimai yra duoti valstybės vardu. Ir mokytojams, ir gydytojams, ir ugniagesiams, ir kultūros darbuotojams. Juos žeidžia neteisingumas ir melas. Įtampa dabar atsirado dėl to, kad nepadaugėjo, o sumažėjo pagarbos. Toks valdančiųjų elgesys nekelia pasitikėjimo valstybe ir jos vardu dalinamais ...

Gintautas Paluckas. Ko reikia Lietuvai?

Finansinis nesaugumas ir netikėjimas, kad valstybė, kai jos pagalbos prireiks, padės. Apie tai kasdien kalba žmonės. Taip, Lietuva gražėja ir turtėja, tačiau daugelio žmonių gyvenimų tai nepaliečia ir neteisybės jausmas Lietuvoje auga. Mes, socialdemokratai, Lietuvai siūlome rinktis kitą kelią – politiką, kurios centre ne šalti skaičiai, bejausmiai optimizavimai ir nesibaigiančios reformos, o VISI Lietuvos žmonės ir jų galimybės gyventi geriau ir saugiau. Ką valdantieji nutyli? Žmonės nori teisingumo, priimtinesnės ir paveikesnės socialinės politikos. Jiems svarbu švietimas, sveikatos apsauga ir kultūra. Būtent šie dalykai skamba visose miestų, miestelių ir kaimų salėse, susitikimuose su žmonėmis. Piliečiai vardija, kas juos neramina: ekonominis nesaugumas, akivaizdi teisingumo stoka ir pagarbos žmogui bei jo atliekamam darbui trūkumas. Valdančiųjų vykdoma politi ...

Gintautas Paluckas. 5 klausimai, kurie padės atpažinti imitatorių

Kiekvienas dėl savų priežasčių skaičiuojame valandas iki savivaldybių tarybų rinkimų sekmadienį, kovo 3. Dieną. Kai kas nerimauja dėl savo perspektyvų, kai kam tiesiog atsibodo agitacinės reklamos pašto dėžutėse. O iš tikrųjų tai rinksimės žmones, kurie rūpinsis mūsų miestų kasdienybe, ieškos būdų, kaip padėti susitvarkyti mūsų buitį – arčiau kūno jau nebūna. Rinksimės žmones, kurie rūpinsis mūsų miestų kasdienybe. Remontuosime gatves, o gal pastatysim naują muziejų? Daugiau prekybos centrų ar daugiau parkų? Mikrorajonų kiemus tvarkome ar kiekvienas tvarkosi asmeniškai? Prisiminkite kliuvinį savo kasdienybėje – apie tai ir bus miesto savivalda. Daug sprendimų, daug pažadų, daug triukšmo. Žemiau esantys penki klausimai padės įžiūrėti per šitą miglą ir suprasti esmę. Klausimai tiesmuki: Kas yra galutinis naudos gavėjas? Tų, kurie siūlo infrastruktūros plėtrą, ...

Gintautas Paluckas. Vilnius – ne verslo projektas

Mano, socialdemokratų pirmininko, viena iš užduočių – kelionės po Lietuvą. Miestai ir miesteliai, atrodo, sprendžia tas pačias problemas: mažėjantis gyventojų skaičius, nusidėvėjusi infrastruktūra, prasmingo užimtumo stoka. Ir vaizdai miestuose skausmingai panašūs: už ES lėšas atnaujintas parkas, menkai renovacijos paliesti miegamieji kvartalai ir apytuštės viešosios erdvės. Niūrus vaizdas ir labai ryškios išimtys. Štai Birštonas – ten gyventojai į ateitį žiūri optimistiškai. Tokie miestai neapsistoja ties ES paramos įsisavinimu, jie žengia toliau negu miesto parko atnaujinimas. Dar daugiau: gyventojai juose yra laimingesni ir sveikesni, labiau patenkinti savo miestu ir Lietuva negu vidutinis pilietis. Kas lemia, kad kai kurie miestai prakunta? Kodėl Druskininkuose dauguma gyvenamųjų namų renovuota, kai Vilniuje absoliuti dauguma apie renovaciją net nesvarstė? Kod ...