O. Leiputė: Vyriausybės sprendimas mažins studijų prieinamumą

O. Leiputė: Vyriausybės sprendimas mažins studijų prieinamumą

Vyriausybės sprendimas didinti norminę studijų kainą tuo pačiu mažinant valstybės finansuojamų studijų skaičių yra socialiai neteisingas, sako opozicinės Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Orinta Leiputė. Pasak Seimo narės, didinti aukštojo mokslo finansavimą būtina, tačiau ne tokiu būdu ir ne tokiomis priemonėmis, kokias siūlo Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministerija. Tai reiškia, kad mažės prieinamumas studijuojantiems savo lėšomis, nes studijos jiems brangs. „Valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus mažinimas reiškia, kad daugiau nei tūkstantis studentų paliks Lietuvą ir ieškos studijų už mūsų šalies ribų. Juolab, kad ketinama didinti finansavimą vienam studentui. Tai reiškia, kad mažės prieinamumas studijuojantiems savo lėšomis, nes studijos jiems brangs. Vyriausybės sprendimas yra socialiai neteisingas“, - sako O. Leiputė. Seim ...

Linas Jonauskas. Didžiausias lietuvių priešas – valdžios neveiksnumas

Linas Jonauskas. Didžiausias lietuvių priešas – valdžios neveiksnumas

Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda – galimybė suvienyti visus po platų pasaulį išsibarsčiusius lietuvius ir priimti senai subrendusį sprendimą, t. y. įteisinti dvigubą pilietybę. Nors tikslas aiškus ir konkretus, deja, daugumai politikų jis tėra galimybė būti matomam ir dalyvauti nuolatiniame politiniame procese. Tai tapo ypač akivaizdu po daugybės bandymų spręsti arba veikiau imituoti įsisenėjusios dvigubos pilietybės problemos sprendimą. 2019 m. gegužės 12 d. vykęs referendumas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo pasižymėjo itin didelėmis kontraversijomis. Pirmiausia, klausimo formuluotė buvo sudėtinga ir neaiški. Antra, referendume šalia šio itin svarbaus klausimo, pridėtas dar vienas, populistinis siūlymas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Būtent pastarasis klausimas sukėlė dideles diskusijas ir bent pagal paminėjimų žiniasklaidoje ska ...

Vidmantas Kanopa. Kaimas ir miestas: nuo kada liovėmės suprasti vieni kitus?

Vidmantas Kanopa. Kaimas ir miestas: nuo kada liovėmės suprasti vieni kitus?

Nejau tai vyksta iš tiesų – miesto ir kaimo gyventojai nebesupranta vieni kitų? Vieni (dalis miestiečių) piktinasi ūkininkais, kad šie naudojasi Europos ir valstybės parama, bet vis tiek skundžiasi, nesileidžia į kalbas apie mokestinių lengvatų mažinimą. Kiti (ūkininkai) kalba apie tai, kad iš savo veiklos sunkiai bepragyvena. Nusivylę ūkininkavimu žmonės tiesiog parduoda gyvulius ir žemes, išvyksta darbo ieškoti į miestus ar užsienį. Lietuviškas žaliavinis pienas, nors ir atitinka aukščiausius europinius reikalavimus, superkamas pigiausiai Europos Sąjungoje, o atsiradus bet kokiam rizikos veiksniui, supirkėjai kainas kerpa labiausiai – 30 procentų ir daugiau. Pieno sektoriuje kainos šoko polką ir karantino metu: ūkininkams supirkimo kainos buvo negailestingai sumažintos, tik vartotojai to nepajuto – prekybos centrų lentynose produktai nepigo. Padėtis iš tie ...

Modesta Petrauskaitė. Kodėl Lietuvai nereikia dirbančių žmonių?

Modesta Petrauskaitė. Kodėl Lietuvai nereikia dirbančių žmonių?

Šalyje mažėjant užsikrėtimų COVID-19, pamažu lengvinamos karantino sąlygos: atidarytos parduotuvės, su tam tikrais ribojimais darbą pradėjo grožio paslaugų sektorius, leista atidaryti lauko kavines, o galiausiai, prabilta ir apie skrydžių iš ir į Lietuvą atnaujinimą. Jau anksčiau Vyriausybė buvo pranešusi, kad tarp pirmųjų galimų atnaujintų skrydžių bus kryptys į saugias šalis, kuriose nėra viruso židinių. Neatmetama, kad pirmieji skrydžiai jau gegužės viduryje bus atnaujinti į Lenkiją, Latviją, Vokietiją ir Norvegiją. Labai tikėtina, kad po skrydžių į minėtas šalis atnaujinimo, didžiosios dalies išvykti suplanavusių tautiečių nesustabdysime, tačiau turime unikalią galimybę ir mes. Tikėtina, kad tik sudarius galimybes išskristi iš Lietuvos, mūsų šalį paliks tūkstančiai darbingo amžiaus žmonių. Neabejoju, kad tarp populiariausių krypčių bus Norvegija ir Vokieti ...

Juozas Olekas. Dėl savo vaikų ir valstybės ateities privalome susitarti

Juozas Olekas. Dėl savo vaikų ir valstybės ateities privalome susitarti

„Labiausiai mums šiandien reikia pinigų – jie būtini tam, kad gautumėm orią algą, o, ją gaudami, galėsime dirbti kokybiškai ir kūrybingai, skirdami kiekvienam savo mokiniui tiek dėmesio, kiek jam jo reikia. Tuomet mokiniams nereikės korepetitorių, o mokytojams uždarbiauti kur papuolė“, – neseniai kalbėjo vienos geriausių Vilniaus gimnazijos lituanistė, turinti beveik trisdešimties metų mokytojavimo patirtį. Tačiau tam, kad užsidirbtų bent 1000 eurų algą, jai tenka kasdien vesti po šešias-septynias pamokas, o po pamokų dar taisyti sąsiuvinius ir ruoštis kitoms pamokoms. Laiko tobulėjimui ir savišvietai jau tiesiog nebelieka. Apie švietimo problemas reiškiama daug kategoriškų nuomonių, dėl jų baramasi, streikuojama beveik nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Tai kaip vis dėlto dabar, kai mūsų šalies švietimo sistema pasimetusi tarp nesibaigiančių pertvarkų lyg kasmet ...

Rasa Budbergytė. Atstumtieji: apie dirbančius, uždirbančius, bet skurstančius

Rasa Budbergytė. Atstumtieji: apie dirbančius, uždirbančius, bet skurstančius

Prezidentinės rinkimų kampanijos metu dažniau buvo kalbama apie pensijas, ne apie algas ir teisingus darbo santykius. Kandidatų į Europos Parlamentą debatuose vedantieji irgi vengia kalbėti apie tai, kas išties aktualu daugeliui Lietuvos žmonių. Algų netolygumas mūsų šalyje jau seniai bado akis ne vien Lietuvos, bet ir tarptautiniams ekspertams. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kritikuoja Lietuvą už didelę algų nelygybę, teigdami, kad maži atlyginimai yra ilgalaikė problema ir pagrindinė darbo jėgos emigracijos priežastis. Lietuvos ekonomika, nors ir lėčiau, tebeauga, daugėja žmonių, besijaučiančių europiečiais, sėkmingai besitvarkančių karjerą ir asmeninį gyvenimą. Tačiau šiame fone kuo toliau, tuo labiau ryškėja skaudi „paliktųjų už borto“ padėtis. Yra nepritekliaus ir Vilniuje, ir Kaune ar Klaipėdoje, bet atskirtis ypač juntama region ...

Biudžetas suformuotas „valstiečių“ savireklamai, bet ne esminėms problemoms spręsti

Biudžetas suformuotas „valstiečių“ savireklamai, bet ne esminėms problemoms spręsti

„Valstiečių“ valstybės biudžeto projektas nesprendžia esminių problemų: pajamų ir socialinės atskirties – labiausiai kyla didžiausias pajamas gaunančių žmonių uždarbiai. Statistikos kreivės rodo akivaizdžius skirtumus tarp skirtingų regionų gyventojų pajamų. Skurdo statistikos skaičiai didėja. Už skaičių – žmonių likimai ir kita problema – nemažėjanti emigracija, kritiška demografinė Lietuvos padėtis. Pinigų pyrago dalybos šiemet intensyvesnės, nes biudžetas rinkiminis, ir „valstiečiai“ akivaizdžiai jo formavimą naudoja savireklamai, bet ne realiai žmonių gerovės situacijai gerinti. Girdamiesi didinamomis pajamomis, valdantieji nutyli, kaip tą padidinimą „suvalgys“ infliacija – augančios kainos. „Vyriausybė deklaruoja, kad pajamos į biudžetą yra didelės ir net galima jas mažinti, ką jie ir padarė savo mokesčių sistemos pertvarka, taigi, racionalių paaiškinimų, kod ...

Close