Liutauras Gudžinskas. Kaip pasiekti nacionalinį susitarimą dėl rugsėjo pirmosios

Liutauras Gudžinskas. Kaip pasiekti nacionalinį susitarimą dėl rugsėjo pirmosios

Mokytojai veržiasi per langus, ministrės atstatydinimas su trenksmu, uždaromas Vilniaus universitetas, prasti matematikos egzamino rezultatai, pasimetimas ir nepasitenkinimas ugdymo įstaigose karantino metu – švietimo sistemai šie ketveri metai buvo tikrai nelengvi. Ar galima išeitis? Dažnai sakome: Lietuva neturi gausių išteklių – išskyrus savo žmones. Kartais giriamės didžiausiu aukštąją mokyklą pabaigusių nuošimčiu mūsų šalyje tarp ES valstybių narių. Tačiau atsiras, kas primins: pagal mokinių testų rezultatus velkamės Europos uodegoje. Kai broliai estai, latviai ir lenkai – priekyje. Deja, pastarasis rodiklis geriau atspindi mūsų švietimo padėtį. Pašaukimas – gražu ir svarbu. Tačiau tam, kad mokytojas jo neprarastų ir nenusiviltų, jam turi būti ir sudaromos deramos darbo sąlygos, ir tinkamai atlyginama. Giluminiai garsiosios Suomijos švietimo sistemos tyrim ...

G. Paluckas: pacientai kenčia, nes medikai yra įbauginti privalomų A. Verygos rekomendacijų

G. Paluckas: pacientai kenčia, nes medikai yra įbauginti privalomų A. Verygos rekomendacijų

Premjerui Sauliui Skverneliui svarstant karpyti finansavimą gydymo įstaigoms, kurios neskuba atkurti teikiamų paslaugų, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad dėl susiklosčiusios situacijos atsakingas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. G. Paluckas sveikatos apsaugos ministrą ragina nedelsiant keisti rekomendacijas, o ne kaltinti gydymo įstaigas dėl to, kad šios tinkamai neatlieka darbo. Bausti įstaigas dabar atimant finansavimą reiškia viena: ir toliau jas žlugdyti ir atimti iš žmonių galimybę galų gale gauti tas planines paslaugas. „Dabar yra sukurta baimės ir grėsmės atmosfera, nes Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendacijos virto kone privalomomis. Štai pavyzdys: jei ligoninėje atsiranda užkratas, kažkas suserga, visa tai lydi ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji atsakomybė. Todėl įstaigų vadovai i ...

Algirdas Raslanas: „Į duobę įkristi lengva, išlipti – sunkiau: Lietuvos sportui reikalingos permainos“

Algirdas Raslanas: „Į duobę įkristi lengva, išlipti – sunkiau: Lietuvos sportui reikalingos permainos“

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas, prof. habil. dr. Algirdas Raslanas visą savo gyvenimą susiejo ne tik su švietimu ir mokslu, bet ir su sportu. Jaunystėje jis – puikus irkluotojas, Lietuvos čempionas. 1979 m. baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą, čia dirbo dėstytoju, katedros vedėju, Pedagoginio fakulteto dekanu. A. Raslanas – ilgametis Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius (1990 – 1993 m. ir 2005 – 2009 m.) bei generalinio direktoriaus pavaduotojas (1997 – 2005 m.). Buvo vienas iš LR kūno kultūros ir sporto įstatymo naujos redakcijos kūrėjų (2008 m.), programų „Sidnėjus-2000“, „Atėnai-2004“, „Pekinas-2008“ ir „Londonas-2012“ vadovas; olimpinių misijų vadovas. Taip pat Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas (2004 – 2012 m.) ir Lietuvos slidinėjimo asociacijos prezidenta ...

Viktoras Prokopčukas. Tam davė, o Mažeikiai vėl liko už borto

Viktoras Prokopčukas. Tam davė, o Mažeikiai vėl liko už borto

Kaimyninį Akmenės rajoną pasiekė džiugi žinia, kad Vyriausybė jų rajono savivaldybei papildomai skyrė 3,45 mln. eurų. Dalis lėšų skirta ekonomikai skatinti ir rajono projektams įgyvendinti. Mažeikių rajonui, turinčiam tokias pat galimybes ir dar didesnį lėšų poreikį, neskirta nė cento. Šis faktas tarp politikų, visuomenėje ir, mūsų, Mažeikių socialdemokratų, sukėlė didžiulę nuostabą ir nepasitenkinimą: negi rajonas toks turtingas, kad papildomos investicijos jam nereikalingos? Ar rajono vadovai buvo nuvykę į Vilnių, ar su Mažeikių rajone išrinktais Seimo nariais lankėsi Finansų ministerijoje? Klausimų daugiau nei atsakymų... Apie tai, kad Mažeikių rajonui lėšų, skirtų ekonomikai skatinti ir rajono projektams įgyvendinti Vyriausybė neskyrė nė cento, Mažeikių rajono savivaldybės meras Vidmantas Macevičius atvirai patvirtino nuotoliniu būdu vykusio IQ forumo „Covid-19 ...

Algis Vaičeliūnas. Gynybos finansavimas be populizmo šešėlio: kiek Lietuvoje valstybininkų?

Algis Vaičeliūnas. Gynybos finansavimas be populizmo šešėlio: kiek Lietuvoje valstybininkų?

Politinėms partijoms, 2018 m. pasirašiusioms susitarimą dėl gynybos biudžeto augimo iki 2,5 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP), artėjanti ekonomikos krizė gali tapti gera priedanga ir pasiaiškinimu kodėl nevykdomi populistiniai pažadai. Tačiau lazda turi du galus – ši krizė valdančiajai daugumai taps ir išbandymu, kaip bent užtikrinti gynybos finansavimo „grindimis“ vadinamų 2 proc. nuo BVP skyrimą.  Šis įsipareigojimas turi būti vykdomas ne tik dėl to, kad įsipareigota NATO aljansui, o tam, kad būtų tinkamai pasirengta ir gebama apginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Iki 2014 m. Rusijos aiškiai Kryme pademonstruoto civilizuoto pasaulio taisyklių ir susitarimų nesilaikymo gynybos finansavimas Lietuvoje buvo podukros vaidmenyje.  Juk tuo metu gynybai buvo skiriama mažiausiai tarp NATO šalių – vos 0,77 proc. nuo BVP. Tuometiniai įvykiai Ukrainoje s ...

Justas Pankauskas. Senjorų socialinio aktyvumo skatinimas – vienas iš visuomenės prioritetų

Justas Pankauskas. Senjorų socialinio aktyvumo skatinimas – vienas iš visuomenės prioritetų

Pirmadienis, devinta valanda ryto, auditorija sausakimša. Taip, likus kelioms savaitėms iki visuotinio karantino, bendravome su Ukmergės Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) senjorais, kurie aktyvūs ir žingeidūs. Daugeliui dirbančiųjų pirmadienio rytas yra ne pats maloniausias darbo savaitės momentas, tačiau senjorams tai negalioja. Jau 6 metus savanoriauju TAU ir matau, kad tokia veikla senjorams yra labai reikalinga. Žavingiausia yra tai, jog TAU kūrė patys senjorai, be jokios pagalbos iš šalies, vedini tik pačios idėjos ir noro būti aktyviais. Šiandien valdžios institucijos tiesiog privalo skirti deramą dėmesį senjorams, siekti, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos jiems susiburti, kad jie turėtų savišvietai reikalingas priemones, galėtų keliauti ir pažinti. Socialinis aktyvumas, galimybė bendrauti, jaustis reikalingam ir tobulėti, įgaunant naujų žinių, – tai su ...

Ekspertai susitarimą dėl švietimo įvertino kritiškai: įvardijo, ką reikėtų keisti

Ekspertai susitarimą dėl švietimo įvertino kritiškai: įvardijo, ką reikėtų keisti

Švietimo ekspertai konferencijoje „Europos švietimo kelrodis“ Vyriausybės pasiūlytą nacionalinį susitarimą dėl švietimo įvertino kritiškai, tačiau daliai naujų iniciatyvų linkę pritarti. Konferencijoje diskutavę ekspertai pateikė ir pasiūlymus, kaip derėtų dokumentą keisti. Stepono Kairio fondo ir europarlamentaro Juozo Oleko surengtoje konferencijoje Kaune pranešimus skaitė ir apie švietimo ateitį diskutavo Vilniaus universiteto mokslininkai prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, doktorantė Olga Suprun, doc. dr. Rimantas Vaitkus, prof. habil. dr. Dobilas Kirvelis, Vytauto Didžiojo universiteto prof. habil. dr. Algirdas Raslanas. Mes, socialdemokratai, pasigendame visuotinės galimybės gauti kokybišką išsilavinimą. Konferencijoje dalyvavo ir LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, universitetų rektoriai, per 100 švietimo sistemos ekspertų ir LSDP švietimo politikos fo ...

Close