Julius Sabatauskas. Į regionus grįžta žmonės, bet valdantieji žlugdo jų galimybes

Julius Sabatauskas. Į regionus grįžta žmonės, bet valdantieji žlugdo jų galimybes

Pavargusiems nuo visų grėsmių, iššūkių, rizikų, ribojimų, krizių ir krizelių žmonėms norėtųsi atverti šviesesnių perspektyvų kalbant apie gyvenimą Lietuvoje. Ir jų tikrai matosi. Registrų centro statistika rodo, kad lietuviai, per praėjusius metus įgydami rekordinį kiekį nekilnojamojo turto, pirko jį ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose. Aš matau tikimybę, kad į juos grįžta gyvybė. Vadinasi, kažkas įgijo išsvajotus namus, kažkas uždirbo, sutaupė pinigų ir juos investavo, dar kiti nusipirko sodybą atostogoms ar nuotoliniam darbui ir pabėgimui nuo pandemijų bei panašių grėsmių. Džiaugiasi širdis, kai matai, kad kyla banga norinčių likti ar keltis į įvairių regionų miestus ir kaimus jaunų žmonių, taip pat ir pagyvenusių, grįžtančių ar tebesančių emigracijoje, bet besiruošiančių gyventi viename iš Lietuvos rajonų. Vis dėlto dėl kai ko neramu. Labai nesinori, ...

Alfonsas Brazas, Juozas Olekas. Kokio švietimo siekiame – elitinio išrinktiesiems ar kokybiško visiems?

Alfonsas Brazas, Juozas Olekas. Kokio švietimo siekiame – elitinio išrinktiesiems ar kokybiško visiems?

Mums, socialdemokratams, lygios galimybės ir lygiavertės sąlygos kiekvienam vaikui siekti kokybiško išsilavinimo nėra tik gražus lozungas, nes tai yra esminis dalykas, užtikrinant lygias galimybes ir perspektyvas visiems. Per šią prizmę mes vertiname ir nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos 2021-2030 m. Susitarime yra tikrai daug gerų dalykų, surašyti, atrodo, teisingi siekiai ir tikslai. Tačiau jame trūksta aiškumo, kaip tie tikslai bus pasiekti. Todėl socialdemokratai ir pateikė savo konkrečias pastabas susitarimui, kuriomis siekiama didesnio aiškumo užtikrinant lygias galimybes ir lygiavertes sąlygas kiekvieno vaiko ugdymui bei konkretumo mažinant išsilavinimo nelygybę, kurią nulemia socialinė atskirtis. Išsilavinimo nelygybė yra viena iš ryškiausių Lietuvos švietimo problemų, kuri, savo ruožtu, gilina socialinę atskirtį. Socialinės-ekonomi ...

Socialdemokratai: susitarimas dėl švietimo turi būti toks, kad padarytume esminį proveržį

Socialdemokratai: susitarimas dėl švietimo turi būti toks, kad padarytume esminį proveržį

Opozicinė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija penktadienį surengė spaudos konferenciją, kurioje įvertino ruošiamą Nacionalinį partijų susitarimą dėl švietimo. „Situacija švietimo sistemoje mums kelią nerimą", – kalbėjo LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Jos manymu, politinės partijos turi aiškiai įsipareigoti, kad iki 2030 m. būtų laipsniškai pasiekti tvarūs švietimo ir mokslo finansavimo siekiai: 6 proc. nuo BVP švietimui, iš jų 2 proc. nuo BVP ikimokykliniam ir pradiniam ugdymui; 3 proc. nuo BVP (įskaitant privataus sektoriaus investicijas) – moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Parlamentarės profesorės Vilijos Targamadzės teigimu, švietimo politika yra vienas esminių gerovės valstybės elementų, tad Nacionalinio susitarimo dėl švietimo idėja yra sveikintina. „Švietimas – tai investicija, o ne „išlaidos", – pabrėžė profesorė. Ji sakė r ...

Socialdemokratai Vyriausybei siūlo atsisakyti visuotinio karantino: dėl ribojimų gali spręsti savivaldybės

Socialdemokratai Vyriausybei siūlo atsisakyti visuotinio karantino: dėl ribojimų gali spręsti savivaldybės

LSDP frakcijos kreipimasis į Vyriausybę ir pandemijos valdymo planas Opozicinė Socialdemokratų partijos frakcija kreipėsi į Vyriausybę ragindama atsisakyti visuotinio karantino ir pateikė vienuolika siūlymų dėl tolimesnio pandemijos valdymo. Pasak socialdemokratų, visuotinio suvaržymo, dar kitaip vadinamo visuotiniu karantinu priemonė pati viena, jei ji taikoma ilgiau nei 3-4 savaites, kovos su viruso plėtra efektyvumo nepadidina. „Koronavirusai turi sezoninį aktyvumą ir jų aktyvumo pikui padidėjus gruodžio, sausio ir vasario mėnesiais, jis ima slūgti ne vien dėl visuotinio karantino suvaržymų, bet ir dėl šio viruso prasidedančio sezoninio atoslūgio. Tad neproporcingi ekonominio ir socialinio bei pedagoginio proceso suvaržymai neša galimai didesnius nuostolius dėl jų neproporcingo taikymo“, - rašoma kreipimesi į premjerę Ingridą Šimonytę ir sveikatos apsaugos min ...

Eugenijus Sabutis. Valstybės vizija – pėsčiomis, elektromobiliu ir ekologišku autobusu per duobėtas gatves ir žvyrkelius?

Eugenijus Sabutis. Valstybės vizija – pėsčiomis, elektromobiliu ir ekologišku autobusu per duobėtas gatves ir žvyrkelius?

Viešojoje erdvėje nuolat atsiranda pasvarstymų, nuomonių ir komentarų dėl lietuvių nenoro išsižadėti savo nuosavų transporto priemonių, nors jų sukeliama tarša neabejotinai kenkia žmonių sveikatai. Lietuvos gyventojai automobilių (ypač senų, taršių ir galingų) vis dar neatsisako, nors dėl jų pas mus miršta daugiausia žmonių tarp išsivysčiusių valstybių. Publikacijų ar komentarų autoriai nuolat ieško priežasčių ir išskiria problemas, tradiciškai paliesdami susisiekimo, viešojo transporto, miestų urbanizacijos ir su tuo susijusios visuomenės sveikatos problemos. Šiomis temomis kalbama kelis pastaruosius dešimtmečius, tačiau esminio proveržio pasiekti valstybėje kol kas nepavyksta. Įvairios suinteresuotos grupės, politikai ir visuomenės atstovai daug diskutuoja, tačiau bendro sprendimo nerandama, nors, rodos, iškelti ambicingi tikslai ir jų siekiama. Savivaldybėse pat ...

Violeta Boreikienė. Švietimas – investicija į ateitį

Violeta Boreikienė. Švietimas – investicija į ateitį

Jau trisdešimt metų, kai Lietuva nepriklausoma ir kuria demokratinę valstybę. Visuomenės virsmo procese įvyko įvairiausių pokyčių. Ypač jie ryškūs švietimo srityje. 1773 m. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos karalystė (Abiejų Tautų Respublika) įkūrė Edukacinę komisiją, kuri realiai buvo pirmoji Švietimo ministerija Europoje, pradėjusi pasaulietiškai valdyti švietimą. Komisija paskelbė edukacinę misija: „Tegul vaikai pažįsta žemę, kuri juos peni ir nešioja, namus, kuriuose gyvena, duoną, kurią valgo“. Tai buvo laikmečio reikalavimas. Vyžočius reikėjo šiek tiek pamokyti, kad jie galėtų savarankiškai būti ir gelbėti iš tamsos, suteikti minimalias žinias reikalingas gyvenimui. Šis laikmetis kelia žmogui visiškai kitokius reikalavimus. Štai šių laikų edukacinė misija: „Užtikrinti kiekvienam žmogui atitinkančias jo amžių, interesus, gebėjimus tokias žinių vi ...

EP narys J. Olekas: „Savivaldybių galių stiprinimas - neišvengiamas“

EP narys J. Olekas: „Savivaldybių galių stiprinimas – neišvengiamas“

Europos Parlamento nario Juozo Oleko organizuojamos konferencijos „Regionų plėtojimas, savivaldybių stiprinimas ir seniūnijų savarankiškumas“ metu įvairūs specialistai diskutavo apie socialdemokratinę Lietuvos perspektyvą regionų, savivaldybių ir seniūnijų plėtojimosi kontekste. Savivalda yra svarbiausias demokratijos vienetas, kadangi bendruomenių nariai, seniūnai, tarybų nariai yra arčiausiai žmonių esantys atstovai, teigia Europos Parlamento narys Juozas Olekas. „Visi augome, mokėmės ir dirbome vienoje ar kitoje savivaldybėje, akivaizdu, kad tai svarbiausias piliečių, mūsų tautos vienetas. Turime mokytis iš valstybių, kuriose demokratija jungia skirtingas struktūras ir ne tik teoriškai, bet praktiškai atliepia žmonių interesus. Šiandienos konferencijos dalyvių ekspertizė, darbinė patirtis yra ypatingai didžiulė. Bendruomenių nariai, seniūnai, tarybų nariai - vi ...

Close