darius Razmislevičius Archives

Darius Razmislevičius. Investicijų dilema: žmogus ar statistika

Užlopei duobes gatvėje – visi mato. Parke įrengei sūpynes ir laipynes – mamos geru žodžiu mini. Dar suoliukus gražius pastatei, sėdi močiutės ir pritariamai linguoja galvas. Prieš rinkimus galėsi spausdint plakatus su „prieš“ ir „po“ nuotraukomis. Tačiau, ar lankstinuką papuoštų patogesnės lovos globos namuose, didesnės išlaidos slaugytojoms ir socialiniams darbuotojams ar didesnės išmokos sergantiems, negalią turintiems ir šiaip mažiau likimo pateptiems? Tikriausiai ne, nes jeigu puoštų, tai miestų ir rajonų savivaldybių biudžetuose tam būtų skirta daug daugiau lėšų nei dabar. Klausiate kiek? Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutiniškai apie 3 proc. bendrame biudžeto pyrage. Kai kuriose ir mažiau. Pavyzdžiui, Druskininkai socialinėms reikmėms skiria vos 1,3 proc. biudžeto, Palangos savivaldybė – 1,5 proc. Galbūt poreikio nėra? Tačiau tame ...

Darius Razmislevičius. Kas pasirūpins vaikų sveikata?

Lietuvos pediatrai stveriasi už galvų, o Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas Vaidotas Urbonas sako, kad ministras Veryga nutarė, kad pediatrų nebereikia, o vietoj jų visa šeima galėtų be didelių sunkumų lankytis pas šeimos gydytojus. Nors Sveikatos apsaugos ministerija tokių reformų ginasi ir sako, kad tai tik vidinės medikų rietenos, vis tik pediatrai turi vieną esminį apribojimą, kuris jiems trukdo dirbti: negali dirbti atskirai nuo šeimos gydytojo komandos. Nesiimu spręsti, ar šeimos gydytojas gali kokybiškai atlikti pediatro darbą, tačiau, pasvarstykime, ar šeimos gydytojo tikrai pakanka visapusiškai vaiko sveikatos priežiūrai? Vizitas pas šeimos gydytoją dažniausiai yra pirminis. Jus apžiūri ir jei nesate ,,užpultas” tik slogos ar peršalimo, esate siunčiamas pas nuodugniai savo sritį išmanantį specialistą. Šiuo metu poliklinikoje, ambulatorinėje grandyje, ...

Darius Razmislevičius. Ar Lietuvoje dar egzistuoja nemokamas mokslas?

Kada baigsis rinkliavos valstybinėse mokyklose? Ir apskritai, ar tai įmanoma? Be krūvos kanceliarinių reikmenų, savo atžalą teks aprūpinti ir apranga, apavu, duoti ,,pinigėlių” į ,,klasės fondą”, kasdien skirti dienpinigių mokinuko pietums ir ,,pagalvoti, ką būtų galima padovanoti klasės auklėtojai Mokytojo dienos ar žiemos švenčių proga”. Manote, juokauju? Viena pažįstama pasidalino istorija: dar prieš rugsėjo 1-ąją tėvai iš mokyklos gavo laiškus su sąrašais, ko ir kiek reikia nupirkti mokiniui. Turiu pasakyti, kad likau apstulbęs - vadovėliai, ir tie, perkami. Argi ne mokyklos visuomet aprūpindavo, kad ir apdriskusiais vadovėliais? Toliau - pratybų sąsiuviniai. Nors, ekspertai senokai sutaria, jog pratybų sąsiuviniai nėra reikalingiausi mokymosi atributai, mokyklos vistiek noriai naudoja šias priemones. Pratybų sąsiuvinių visoms pamokoms kaina - 64 eurai. Vien už ...

Darius Razmislevičius. N16

Kokio amžiaus žmogus yra tikrai suaugęs ir atsakingas už savo veiksmus? Nejau, vos sukakus 18-ai metų, jis automatiškai tampa pilnaverčiu suaugusiuoju? Tokie ir panašūs klausimai paskutiniu metu itin dažnai užduodami diskusijose, kuriose keliamas klausimas, ar verta mažinti balsavimo amžiaus cenzą iki 16 metų. Vieni piktinasi, jog 16-os sulaukęs paauglys esąs dar visiškas vaikas ir visi reikalavimai jam – pareigingai lankyti pamokas, kiti, gi, anaiptol, teigia, kad emancipacija visiškai nuo amžiaus nepriklausantis dalykas, todėl įgyti balsavimo teisę sulaukus 16-os yra būtinybė. Žinoma, didžioji dalis 16-mečių gyvena su tėvais, lanko mokyklą, turi draugų ratą ir apie gyvenimo iššūkius dar tik nutuokia. Jau prieš kelerius metus apie rinkėjo amžiaus cenzo mažinimą, išgirdę psichologai, ėmė kraipyti galvomis, esą, pats vaikas tikrai neturi susiformavusios pasaulėžiūro ...

Darius Razmislevičius. Kiek svers nauji mokytojo pakinktai?

Švietimo ir mokslo ministerija tvirtina, kad iki 2025 metų mokytojo profesija bus prestižinė. Esą mokytojais bus savo srities žinovai, profesionalai, jie bus aprūpinti šiuolaikiškomis mokymo priemonėmis ir gaus tinkamą atlygį už darbą. Be to, siekiama, kad mokytojais veržtųsi būti visi gabiausi moksleiviai. Ką gi, tikslas sveikintinas ir gražus. Tik bėda ta, kad valdantieji ir vėl reformas daro, klausydamiesi ne pačių mokytojų, o visokių mokykloje niekada nedirbusių ekspertų ir patarėjų, kurie kalba apie ugdymo kokybę, už kurios, greičiausiai, tekyšo buhalterinio taupymo ir vadybinio optimizavimo klišės. Ir beveik niekas iš garsiai kartojančių apie būtinas permainas švietimo sistemoje, neklausia, o ką siūlo šį darbą dirbantis paprastas mokytojas. Ar kas nors iš „švietimiečių“ bandė vykdyti kažkokią, bent preliminarią pedagogų apklausą, ką jie norėtų keisti, kad žmo ...