darius Razmislevičius Archives

Darius Razmislevičius. Kam dera skirti lėšas – naujam šaligatviui ar vaiko raidos ugdymui?

Sprendžiant iš to, su kokiomis problemomis vis dažniau susiduria šeimos, auginančios vaikus, panašu, jog šiais laikais atsirado nauja mada, pavadinimu „imituojam, bet nesidarbuojam“. Pasidarė įdomu, apie ką aš čia taip tiesmukiškai? O gi toli žiūrėti nereikia... Yra tokia Kauno savivaldybės valdoma biudžetinė įstaiga – Kauno pedagoginė psichologinė tarnyba, dar kitaip vadinama PPT. Tai organizacija, kuri pagal savo „prigimtį“ turėtų padėti tėvams, kurie turi problemų su savo vaikų raida, kurie turi sunkumų mokantis, ar augina vaikus, turinčius specialiųjų poreikių. Dažniausiai į šią instituciją kreipiamasi, kad būtų įvertinamas vaiko elgesys, raida ir intelektas. PPT turi pateikti ugdymo įstaigoms rekomendacijas, kaip tinkamai pritaikyti kiekvienam vaikui mokymą, pavyzdžiui, kam sunku mokytis ir pasiekti geresnių mokymosi rezultatų, tiems sudaro lengvesnes mokym ...

Darius Razmislevičius. Ką Lietuva suteikia savanoriškai Tėvynei tarnaujantiems šauliams?

Šiuo metu, kai šalia mūsų vyksta tikrų tikriausias karas, Lietuvoje jau skelbiama apie itin didelį antplūdį norinčiųjų tapti šauliais – asmenimis, kurie savo laisvą laiką savanoriškai skiria Tėvynės gynybai ir stiprinimui. Tai reiškia, jog šie žmonės yra pasirengę aukotis mūsų šaliai, tačiau peržiūrėjus iki šiol galiojančią įstatymų bazę, galima matyti, jog Lietuva jiems kol kas nenori nieko duoti atgal, ypač jei kalbame apie jaunus ir aukštojo mokslo siekiančius jaunuolius. Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) buvo įkurta 1919 m. ir šiuo metu jau vienija per 12 tūkstančių narių. Dar per pastarąjį mėnesį buvo sulaukta net kelių tūkstančių prašymų prisijungti prie LŠS. Kaip pasakoja pats organizacijos vadovas, toks kiekis naujų žmonių anksčiau buvo paruošiamas per visus metus, o dabar norinčiųjų prisijungti gretos milžiniškos. Atrodytų, jog turėtume džiaugtis tokiu mū ...

Darius Razmislevičius. Vietoj močiutės, auklės ar vyresnio brolio priežiūros – kompetentinga visos dienos mokykla

Dar prieš naujuosius metus Seimas pateikimo stadijoje pritarė Švietimo įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo, pirmiausia pradiniame ugdyme, o paskui, esant poreikiui, ir kitose ugdymo pakopose, būtų įteisintas kompleksinis visos dienos mokyklos modelis. Toks įstatymo pakeitimas, mano nuomone, būtų labai naudingas visiems: ir bendruomenei, ir vaikams, ir tėvams bei mokytojams. Tiesą pasakius, net stebiuosi, kodėl mes tokių galimybių nesudarėme vaikams daug anksčiau. Juk privalumų šiame pasiūlyme gausybė! Pradinukai visą dieną praleisdami laiką mokyklos erdvėje su savo mokytojais turėtų pilną užimtumą: pirmiausia pamokos, vėliau laisvas laikas su bendraklasiais arba popamokinės veiklos būreliai, tada šilti ir kokybiški pietūs ar pavakariai ir net namų darbų padarymas su tinkama pagalba. Šiais laikais didelė dalis mokyklų stipriai investuoja į pastatų ir erdvių ...

Darius Razmislevičius. „Skraidanti“ Laisvės alėja: kada leisime ramiai čia vaikščioti tik pėstiesiems?

Laisvės alėja jau ne vieną dešimtmetį yra tapusi tradiciniu Kauno miesto simboliu. O jos išskirtinumas – ne tik nuo Soboro iki Senamiesčio vingiuojanti gatvė, bet ir tai, jog ji buvo „padovanota“ būtent pėstiesiems. Deja, stebint pastarųjų metų judėjimą Laisvės alėja, to pasakyti jau nebebūtų galima, nes šia centrine miesto dalimi jau pilnai judama ne tik pėsčiomis, bet ir įvairiausiomis, net ir motorinėmis, transporto priemonėmis. Nors statant šią miesto dalį, iš pradžių dar buvo galvojama ir bandoma paversti ją standartine mašinoms skirta gatve, tačiau jau 1975 metais buvo padaryti pirmieji žingsniai – uždraustas eismas vienoje alėjos pusėje tarp E. Ožeškienės ir I. Kanto gatvių. Šiam tikslui čia buvo įrengta paprastų betono plytelių danga. Galiausiai, 1982 metų lapkričio 6 d. buvo baigta alėjos rekonstrukcija, kuri skelbė šios Kauno miesto dalies atidavimą išs ...

Darius Razmislevičius. Ar pirmadieniais ir vėl šlitiniuosim „šilti“ į darbą?

Lietuvoje kasdien į darbą ateina apie 10 tūkst. neblaivių darbuotojų ir daugiausiai pasitaikanti tokia „neblaivi“ diena yra pirmadienis. Keliuose nuolat nutinka daugybė eismo įvykių, kurių kaltininkais kaip tyčia tampa neblaivūs asmenys. Nepamirškime ir buitinių konfliktų skaičiaus, kuriam ypač stiprią įtaką daro alkoholis. Visi šie skaičiai pastaraisiais metais buvo ėmę mažėti, tačiau dabartinei valdančiajai daugumai tokia statistika, pasirodo, nepatinka ir jie užsimojo net penkiolika punktų atlaisvinti dabar galiojančius alkoholio ribojimus. Pasak darbo grupės, kūrusios Alkoholio kontrolės įstatymo atlaisvinimo pataisas, dabartiniai ribojimai yra pertekliniai. Jie teigia, jog rytinis draudimo laikas gal ir buvo veiksmingas, tačiau vakarinis, kuomet galima įsigyti alkoholį tik iki 20 val., neteikia naudos. Aš manau visai kitaip. Prisipažinkite patys sau, kaip da ...

Darius Razmislevičius. Darbo rinkoje – neišnaudotas darbo jėgos potencialas

Pasaulio sveikatos organizacija pažymi, kad didesnę riziką susirgti sunkesne COVID-19 forma turi vyresni, daugiau kaip 60 metų amžiaus sulaukę asmenys, todėl tikėtina, kad šią vasarą sezoniniams darbams paslaugų sektoriuje ar žemės ūkyje prireiks papildomų rankų. Vyresnius asmenis ir kitus žmones, dėl sveikatos būklės esančius didesnės rizikos grupėje, minėtoje darbo sferoje galėtų pakeisti jaunesnio amžiaus darbuotojai – vaikai ir paaugliai. Žinoma, darbas negali jiems trukdyti lankyti mokyklos ir mokytis, todėl vaikai ir paaugliai į darbo rinką galėtų įsilieti tik vasaros atostogų metu. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, įsidarbinti galima nuo 14 metų. Vaikai ir paaugliai ne mokslo metų metu gali dirbti iki 6 valandų per dieną ir 30 valandų per savaitę. Darbo santykiai su darbdaviu įforminami darbo sutartimi, kuri jaunam žmogui užtikrina tam tikras gara ...

Darius Razmislevičius. Kada Vyriausybė nutrauks valstybės lėšų švaistymą?

Ką tik praūžė gruodis – tikras pirkimų bumo mėnuo. Ir aš neturiu omenyje šventinės nuotaikos užburtų žmonių, apgulusių prekybos centrus. Chaotiški, nebūtini pirkimai įsismarkavo ne tik prekybcentriuose, bet ir valstybinėse įstaigose. Ir sunku čia įstaigas kaltinti, kai jų biudžetų formavimo tvarka – ydinga. Galbūt ją pakeitus Vyriausybė surastų lėšų ir savo pažadų vykdymui? Situacija, kai metų pabaigoje ženkliai padidėja viešųjų pirkimų sutarčių skaičius, Europoje nėra naujiena. Daugelyje šalių egzistuoja panašus reiškinys, kurį vadiname gruodžio karštine. Vis tik, ne visose šalyse šio reiškinio šaknys yra tos pačios: vienur baiminamasi ekonominio nuosmukio, todėl pinigus leidžiama drąsiau tik metų pabaigoje, o štai kitur, kaip ir Lietuvoje, taip elgiamasi dėl netobulos biudžeto planavimo tvarkos. Apie kokią konkrečią biudžeto formavimo ydą kalbu? Apie tai, jo ...