Gintautas Paluckas. Ar I. Šimonytės Vyriausybė laikysis Darbo kodekso?

Gintautas Paluckas. Ar I. Šimonytės Vyriausybė laikysis Darbo kodekso?

Darbo kodeksas, su visais jo trūkumais, turi bent kelis teigiamus aspektus. Pirmiausia, teoriškai, valstybinių įmonių valdybose, remiantis Darbo kodeksu, turėtų būti darbuotojų atstovas. Šiuo metu šalyje veikia virš 100 valstybės įmonių ir vos šešios laikosi šios įstatyme numatytos nuostatos. Gali kilti klausimas – kodėl yra svarbu, kad darbuotojų atstovai būtų įmonių valdybose? Tai įmones suka ilgalaikio rezultato ir ilgalaikės sėkmės keliu, pats atstovavimas skaidrina sprendimų priėmimo procesą, kuria konsensusu ir sutarimu tarp darbuotojų ir vadovybės grįstus santykius bei geresnes darbo sąlygas. Kita vertus, tai yra ir ekonominės demokratijos išraiška, kurios čia, Lietuvoje, labai trūksta. Lietuvoje mes turime teisinį reikalavimą valstybinėms įmonėms, o privačios kompanijos darbuotojų į sprendimų priėmimą neįtraukia. Darbuotojų atstovavimas įmonių valdybose ...

Karolis Dambrauskas. Dar keli centai apie Stambulo konvenciją arba kodėl gyvenam biednai

Karolis Dambrauskas. Dar keli centai apie Stambulo konvenciją arba kodėl gyvenam biednai

Tikriausiai girdėjote, kad neseniai valdantieji ėmėsi svarstymų dėl mokestinių lengvatų karpymo. Tuo tikslu Finansų ministerija subūrė mokesčių keitimo darbo grupę, kuri pakvietė visuomenę teikti pasiūlymus dėl mokesčių lengvatų peržiūros. Tačiau kaip komisijos posėdžiui pasibaigus taikliai pastebėjo ekonomistas Justas Mundeikis susitikime dalyvavo 3 darbuotojų atstovai ir 19 verslo lobistų, teikusių sau naudingus pasiūlymus (pvz. lengvatos smulkiesiems aludariams), o žaliojo kurso temą, vertinant posėdžio metu svarstytus dalykus, anot ekonomisto, galime pamiršti. Supratę, kad stambusis verslas ir kapitalo savininkai dirbantiesiems vėl kepa gerovės pyragą, kurį jie matys kaip savo ausis, žmonės ėmėsi organizuotis. Pirmiausia sukruto tie patys ekonomistai ir socialinės politikos ekspertai, kurių pasiūlymus valdžia visuomet mandagiai išklauso, padėkoja ir užmiršta. S ...

Svetlana Grigorian. Sporto bendruomenė – už borto. Kas mes gelbėjimo ratą?

Svetlana Grigorian. Sporto bendruomenė – už borto. Kas mes gelbėjimo ratą?

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija naujus metus pradėjo nuo siurprizo šalies sporto bendruomenei: ministerijos valdininkai paruošė Sporto įstatymo pataisų projektą, kuriuo iš esmės keisis sporto finansavimo tvarka. Pagrindinis sporto rėmimo fondo tikslas - didinti Lietuvos gyventojų fizinį aktyvumą, o to fondas siekė skirstydamas fondo lėšas projektams, susijusiems su sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu, sporto renginių organizavimu, kvalifikacijos tobulinimu, fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą bei esamų sporto bazių plėtra, priežiūra ir remontu. Tiek Sporto rėmimo fondas, tiek prieš tai tas pačias projektinių pinigų dalybas vykdęs Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas susilaukdavo daug kritikos už neskaidrų lėšų skirstymą. Buvo net iniciatyvų dėl neskaidrios veiklos kreiptis į prokuratūrą, o antikorupcinį vertinimą, ir ne ...

Linas Jonauskas. Nebeliks „žiguliuko“ iškeitimo į paspirtuką arba kokiu keliu turime eiti mažindami miestų taršą?“

Linas Jonauskas. Nebeliks „žiguliuko“ iškeitimo į paspirtuką arba kokiu keliu turime eiti mažindami miestų taršą?“

Tai, kad gali nebelikti galimybės įsigyti elektrinį paspirtuką ar dviratį, gavus kompensaciją už seną ir taršų automobilį, Seimo Aplinkos apsaugos komitete pranešė Aplinkos ministerijos atstovai. Pagrindinis tokio sprendimo motyvas – yra buvę piktnaudžiavimo parama atvejų. Ar tikrai verta dėl pavienių nesąžiningų žmonių numarinti tokią populiarią priemonę, skatinusią atsikratyti senų, taršių kledarų ir rinktis mažiau taršią transporto priemonę? Jei paspirtukas, kaip įrankis, pasitarnavo atsisakyti taršių automobilių, priemonė pasiteisino ir ji turi būti tęsiama. Gal reikėtų verčiau sutvarkyti kompensacijos skyrimo tvarką taip, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo atvejų? Atsisakyti to, kas daugybę žmonių paskatino palikti automobilius ir mieste, bent jau šiltuoju metų laiku, keliauti elektriniais paspirtukais, dviračiais, yra visai neprotinga. Jei paspirtukas ...

J. Olekas. Informuoti ar įpiršti? Žmonės turi turėti laisvę pasirinkti

J. Olekas. Informuoti ar įpiršti? Žmonės turi turėti laisvę pasirinkti

Mes - Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangusis aljansas - pradedame kampaniją, skirtą objektyviau informuoti vartotojus ir kovai su didžiųjų interneto gigančių, kaip „Facebook“ ar „Google“, reklamos mechanizmais, verslo modeliais ir nepakankamu asmens duomenų apsaugos reguliavimu. Vartotojų asmens duomenys, naršymo istorija bei įpročiai internete, negali būti naudojami manipuliacinei, į žmogų nukreiptai reklamai. Tikime, kad kiekvienas pilietis turėtų būti pilnai supažindintas kaip jo duomenys yra naudojami ir turėti laisvę pasirinkti, kaip juos tvarkyti. Siekiame atkreipti dėmesį į interneto reklamos rinkos gigančių „Facebook“ ir „Google“ verslo modelius, kurių pelnas yra paremtas vartotojų duomenų kaupimu, manipuliacija ir pardavimu reklamos pirkėjams. Šioje kovoje yra svarbūs du aspektai - asmens duomenų kaupimo ir naudojimo mechanizmai, taip pat, ...

Eugenijus Sabutis. Mokyklų tinklo pertvarką: diriguoja Vyriausybė, o atsakingos lieka savivaldybės?

Eugenijus Sabutis. Mokyklų tinklo pertvarką: diriguoja Vyriausybė, o atsakingos lieka savivaldybės?

Ne pirmą dešimtmetį ir patys girdime, ir atitinkamai diskutuojame apie švietimo reformas, apie ugdymo programas, apie švietimo kokybės kėlimo būtinybę, apie pačio švietimo vietą mūsų valstybėje ir kitus svarbius su švietimu susijusius klausimus. Švietimo tema yra labai kompleksinė, tačiau šiandien noriu pateikti kelias įžvalgas itin jautria ir per pastaruosius kelis metus labai užaštrėjusia problema – mokyklų tinklo pertvarka. Ši pertvarka (su keliomis išimtimis) iš esmės suprantama kaip kadaise didelių mokinių skaičiumi ir gerai funkcionavusių kaimiškųjų mokyklų reorganizavimo (iš gimnazijų į pagrindines, iš pagrindinių į progimnazijas, iš progimnazijų į pradines ir t.t.) procesas, kurio logiška išdava – mokyklos uždarymas. Visa tai vyksta dėl aiškios priežasties – kaimiškose mokyklose tiesiog mažėja ir pagaliau beveik nebelieka mokinių, todėl jos tolimesnis išlai ...

Tomas Bičiūnas. Ar be reikalo pedagogai bijo prievartos?

Tomas Bičiūnas. Ar be reikalo pedagogai bijo prievartos?

Pedagogai, su nekantrumu laukę dienos, kada galės grįžti į įprastą darbą mokyklose, vasario pradžioje iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos išgirdo žinią, kad į darbą grįžti galės tik tie, kurie pasiskiepys arba privalomai, pagal nustatytą tvarką, darysis COVID-19 testus. Ši žinia ne juokais supykdė šalies pedagogų bendruomenę, nes pagal šį nurodymą, visi, kas nesiskiepys ar privalomąja tvarka nesitestuos, bus nušalinti nuo darbo bei negaus atlyginimo. Pasipiktinimo banga bemat nusirito per pedagogų socialinių tinklų paskyras, sureagavo švietimo profesinės sąjungos, tėvai ir vaikai. Švietimo, sporto ir mokslo ministerija skubiai sureagavo į kylančią pasipiktinimo bangą ir jau kitą dieną atnaujino nuostatas, pagal kurias skiepai ir testavimas mokytojams nebėra privalomi. Visi norintys ir toliau bus skiepijami prioriteto tvarka, tačiau atsisakę tai daryti be jo ...

Close