Orinta Leiputė. Visos dienos mokykla: ministerijos pažadai vėjais laksto

Orinta Leiputė. Visos dienos mokykla: ministerijos pažadai vėjais laksto

Švietimo ir mokslo ministerija gegužės gale, viduryje finansinių metų, buvo paskelbusi mokyklų, norinčių vykdyti visos dienos užimtumo programą, atranką. Deklaravo, kad tai bus finansuojama savivaldybės ir valstybės lėšomis. Mokyklų bendruomenės, įvertindamos didžiulį tėvų norą (ir poreikį) organizuoti vaikams popamokinį užimtumą, rengė paraiškas. Lietuvoje keturiasdešimt mokyklų (vien Kaune – 9 bendrojo ugdymo mokyklos) veiks visos dienos principu. Mokyklos pasirinko, pagal kokį modelį dirbs – ar tai bus skirta tik pirmokams, ar ir kitiems pradinukams, o gal ir vyresnių klasių moksleiviams. Kas gi yra visos dienos mokykla? Tai – mokymo proceso organizavimo būdas, kai sudaromos sąlygos organizuoti saugų užimtumą ir vaikų ugdymą visą dieną. Taigi, ilgesnis nei įprastai mokykloje praleistas laikas, tikslingai planuojamas ir derinamas formalus ugdymas (pamokos) ir nef ...

Gintautas Paluckas. Dvi Lietuvos? Atsakas iš kairės

Gintautas Paluckas. Dvi Lietuvos? Atsakas iš kairės

Ekonomistas Raimondas Kuodis yra sakęs, kad žmogaus gerovė priklauso ne tik nuo ekonomikos išsivystymo ir BVP dydžio vienam gyventojui, bet ir nuo tokių veiksnių, kaip darbo turėjimas arba neturėjimas, darbo ir laisvalaikio balansas, taip pat nuo darbo sąlygų, streso lygio gyvenime ir darbe, neužtikrintumo ar užtikrintumo ateitimi. Ant popieriaus gerovė – džiugina: vidutinis darbo užmokestis yra apie 1000 eurų, vienas didžiausių Europoje ligoninių lovų skaičius tūkstančiui gyventojų, milijoninės ES investicijos vis mažėjančiam gyventojų skaičiui. Tikras statistinis rojus. Tačiau tikrovė, kurią pažįstame, labai skiriasi nuo suapvalintų skaičių. Štai šalies pakraščiuose vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis negu 600 eurų, sveikatos priežiūra regionuose netenkina ne tik dėl kokybės, bet ir dėl prieinamumo, o Europos Sąjungos investicijos – tikėtasi, kad parkų ir sk ...

Vytautas Plečkaitis. Kada kris Vokietijos kanclerės A. Merkel Vyriausybė?

Vytautas Plečkaitis. Kada kris Vokietijos kanclerės A. Merkel Vyriausybė?

Jei dabar įvyktų rinkimai į Vokietijos parlamentą – Bundestagą, radikaliai dešinioji partija AfD („Alternatyva Vokietijai“) nusiteikusi prieš dabartinę imigracinę šalies politiką, užimtų antrą vietą, surinkdama 18 proc. visų rinkėjų balsų. Ji aplenktų vokiečių socialdemokratus vienu procentiniu punktu. Apie tai informuoja „Deutschlandtrend“, paskelbusi savo tyrimo rezultatus praėjusį penktadienį. Mažesnės partijos – Liberalų ir Žalieji bei Kairioji („Die Linke“) išsaugotų savo pozicijas, surinkdamos apytikriai po 10 proc. rinkėjų balsų. Pirmoji vis dar būtų A. Merkel vadovaujama Krikščionių demokratų partija (CDU) ir jos sąjungininkė Krikščionių socialinė unija (CSU). Jos surinktų 28 proc. balsų. Tai yra blogiausi centro dešiniųjų partijų reitingai nuo 1997 m. Kartu su dabartiniais Didžiosios koalicijos partneriais socialdemokratais jie parlamente turėtų tik 45 pr ...

Dalia Savickaitė. Eksperimentas – ar išliks gyvybė Ignalinos rajone?

Dalia Savickaitė. Eksperimentas – ar išliks gyvybė Ignalinos rajone?

Utenos regionas įdomus ir Lietuvai, ir pasauliui. Čia atliekamas eksperimentas su gyvais žmonėmis: ar išliks gyvybė šiame regione, kuomet radioaktyvių atliekų saugykloje pasibaigs šių atliekų saugojimui skirtas laikas. Jis trumpas – 25 metai, o kas toliau? Niekas nežino. Liepą Visagine lankėsi ES politikų komanda, kurioje ir buvęs ilgametis Ignalinos rajono meras B. Ropė. Susirinkusieji svarstė, kaip vyksta atominės elektrinės uždarymo darbai, kaip tvarkytis su finansavimu, skirtu jiems atlikti. Nekalbėta, kas bus su išmontuotomis radioaktyviomis atliekomis, neaptarinėta, kad Lietuva – kaip ir su atomine elektrine (AE), taip ir su saugykla – lieka branduoline valstybe, neaptarta, kas darytina, ištikus avarijai, kad būtų garantuota medicininė pagalba, paruošti keliai evakuacijai, kur slėptuvės, kaip bus sprendžiamos problemos, jei avarijos vienu metu įvyks ir Astrav ...

Arkadijus Vinokuras. Šiek tiek fašistuojanti, šiek tiek komunistuojanti LVŽS

Arkadijus Vinokuras. Šiek tiek fašistuojanti, šiek tiek komunistuojanti LVŽS

Kaip atpažinti žmogų ar partiją šiek tiek jaučiančius simpatiją fašizmui? O gi iš noro visiems - per prievartą -  pripiršti „sveiką“ vegetaro  A. Hitlerio (Kepenio, Verygos, Širinskienės, Karbauskio) gyvenimo būdą ir karštas kalbas apie kovą su korupcija. Bet, pirma,  sveikas per prievartą nebūsi, o  aukščiausios kokybės  maistas mokyklose pradinių klasių mokiniams tik už 1.3 eurų mokiniui (!) neįmanomas,  kaip ir  pigiausios  tabletės nuo rimtos ligos negydo. Antra,  būdamas oligarchu, tampriai milijoniniu verslu susietu  su „dvasinga“  Rusija, su korupcija nepakovosi. Tai tiesiog prieštarauja fizikos dėsniams. O kaip atpažinti komunistuojančius žmones arba politikus? Paprastai: per didžiulę nuoširdžią neapykantą kitaip manantiems, buvusių draugų, net fiziškai neįgalių, persekiojimą. Maža? Pridėkime kategorišką atsisakymą tikrinti savo pačių korupciją ir, tikrai n ...

Vaidas Rusys. Daugiau pinigų – mažiau laisvės

Vaidas Rusys. Daugiau pinigų – mažiau laisvės

Šiauliai yra senas miestas. Senesnis negu Vilnius visu šimtu metų. Šiauliai taip pat yra labai įdomus miestas. Turime labai įdomų ir kitokį merą, turime labai keistą skardinę lapę, nukopijuotus nuo Kauno „Mes tvarkomės“ plakatus ir išraustas gatves bei nuolatines tapatumo diskusijas – miestas Šiauliai ar ne. Nuo šių metų turime ir administracijos direktoriaus sprendimą, kad Šiauliai bus vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame negalima savivaldybės skelbiamuose projektose numatyti maisto prekių ir maitinimo paslaugų. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LIJOT) prezidentas kalba, kad „neturiu informacijos, kad kuri nors kita savavivaldybė projektuose skirtuose skatinti NVO veiklą draudžia pirkti maisto ar maitinimo paslaugas. Jaunimo organizacijos ir apskirtai NVO sektorius vykdo nemažai mokymų, renginių ir susitikimų, kuriems būtinas maitinimas. Šių susitikimų metu ...

Vytautas Plečkaitis. Galimi Trojos arkliai Europos Sąjungoje

Vytautas Plečkaitis. Galimi Trojos arkliai Europos Sąjungoje

Kaip pasakoja senovės graikų legenda, aprašyta Homero „Iliadoje“ ir „Odisėjoje“, karžygys Odisėjas, 10 metų negalėdamas su savo kariauna paimti gerai įtvirtintos Trojos tvirtovės, sumanė ją nugalėti apgaulės būdu. Odisėjo paliepimu buvo pagamintas milžiniškas medinis arklys ir paliktas prie trojėnų tvirtovės vartų. Jame pasislėpė patys geriausi graikų kariai. Graikai su laivais išplaukė į jūrą, o jų pasiųstas šnipas (tarsi dabartinis dvigubas rusų-britų agentas S.Skripalis) įtikino trojėnus pasiimti medinį arklį kaip dovaną deivei siekiant taikos. Trojos gynėjai susigundė tariama „dovana“ ir įstūmė medžio arklį į tvirtovės vidų. Odisėjo laivai naktį grįžo prie Trojos tvirtovės sienų ir kartu su savo kariais mediniame arklyje įveikė Troją. VIII a. pr. Kristų sukurtoje poemoje paminėta legenda apie Trojos arklį nuolat prisimenama, kai apgaulės keliu siekiama savanau ...

Close