Nuomonės Archives - Page 59 of 155

Vytenis Andriukaitis. Apie Belgijos pavyzdį valdant pandemiją

Užsikrėtusiųjų COVID skaičiumi Lietuva panaši į Belgiją. Ši šalis mano, kad būtina skubiau ir platesniu mastu skiepyti žmones. Viešai skelbiamas Belgijos vakcinavimo kalendorius gali padėti ir Lietuvai „pažaboti“ pandemiją. Kalendoriuje matyti, kokį mėnesį kokias vakcinas šalis planuoja gauti, kurios žmonių grupės tuo metu skiepijamos ir kuriose įstaigose atliekami skiepai. Atsivertęs tokį kalendorių matai, kada Belgija gaus BioNTech-Pfizer, Moderna, AstraZeneca, Curevac, Johnson & Johnson vakcinas. Skirtingoms žmonių grupėms, atsižvelgiant į riziką, naudojamos skirtingos vakcinos. Belgija nusprendė, kad tie, kurių rizika užsikrėsti maža, bus skiepijami AstraZeneca vakcina. Jos efektyvumas - 91 proc. ir reikia vieno skiepo. Efektyvesnės Pfizer ir Moderna vakcinos, kurių reikia dviejų dozių, rekomenduojamos dirbantiesiems su COVID pacientais ir pande ...

Svetlana Grigorian. Dziudo sportininkai – valdžios neveiksnumo įkaitai?

Lietuvos dziudo sportas išgyvena vienus sunkiausių etapų savo gyvavime. Įsismarkavęs dziudo sportininkų ir federacijos vadovų konfliktas ne tik nemažėja, tačiau įgauna vis didesnį pagreitį. Jau esu rašiusi apie ilgiau nei metus trunkantį dziudo sportininkų ir šios federacijos vadovų konfliktą, kuris prasidėjo, kai dziudo rinktinės vyriausiuoju treneriu buvo paskirtas Eduardas Techovas. Sportininkų nusiskundimai dėl trenerio darbo spragų buvo išgirsti, tačiau niekas nesprendė susidariusių problemų, o, atvirkščiai, kai kuriems sportininkams, dėl viešo nepasitenkinimo skleidimo, apribotos galimybės dalyvauti ne tik tarptautinėse varžybose, tačiau ir olimpiadoje. Dziudo sportininkai vienas po kito garsiai prakalbo apie federacijos vadovų diktatą ir neteisingus sprendimus ir, nors konfliktą plačiai aprašė šalies žiniasklaida, niekas nepasikeitė, o šalies sporto ...

Linas Jonauskas. Gyvūnų teisių srityje būtini sisteminiai pokyčiai, kuriuos įgyvendintų Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba

Seime įregistravau įstatymų pataisas, kuriomis siūlau kurti naują instituciją – Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybą, kuriai vadovautų Seime priesaiką davęs Gyvūnų gerovės kontrolierius. Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba padėtų išspręsti įsisenėjusias gyvūnų teisių problemas ir išvengti didelio masto žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų. Praėjusiais metais didelio visuomenės dėmesio sulaukė nelegalių šunų „daugyklų“ skandalas. Aptikta šimtai baisiomis sąlygomis dauginamų ir auginamų gyvūnų ir tai padaryta tik dėl to, kad žmonės, neapsikentę dėl tokios situacijos, patys inicijavo patikrinimus. Problema neatsirado paskutiniais metais, ji yra įsisenėjusi ir į ją daug metų žiūrima pro pirštus. Gyvūnų gerovės pažeidimai nesiliauja ir privačiuose zoologijos soduose, nuolat girdime apie namuose nukankintus gyvūnus, o asmenys, kurie tai padarė, atsiperka nedidelėmis ...

Darius Razmislevičius. Kodėl balsavimas rinkimuose yra vienintelė galimybė išreikšti savo, kaip piliečių, pareigą?

Visi puikiai suprantame, jog dalyvavimas savivaldos rinkimuose yra vienas efektyviausių būdų atlikti savo pilietinę pareigą ir tokiu būdu dalyvauti miesto valdyme. Tačiau didžioji problema yra ta, jog išrinkus savo tautos atstovus mūsų pilietinės pareigos įgyvendinimas dažniausiai ir baigiasi. Kodėl? Nes toliau tautos atstovai daro ką nori, sprendimus priima kokius nori, piliečiai gali tik parašyti pasipiktinimo kupiną komentarą internete arba ateiti paprotestuoti su plakatais po savivaldybės langais. Ir, kaip žinia, į tokias pilietines „iniciatyvas“ greičiausiai visai nebus atsižvelgta. Taigi, ką galime padaryti, jog mūsų, kaip piliečių, balsas būtų ne tik išgirstas, bet į jį būtų ir įsiklausyta? Pagal dabartinį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnį, įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Surinkus 50 tūkstančių pilieč ...

Lukas Tamulynas. Traukis iš kelio, proletariate – į tavo vietą stoja prekariatas

Prisiekiu Markso barzda – nesu komunistas. Ką jau Markso barzda, gimiau nepriklausomoje Lietuvoje ir labai labai tuo džiaugiuosi! Tačiau esu tikras, jog komentaruose bent keletą kartų būsiu pavadintas būtent taip. Vis dėlto, yra temų, kuriomis būtina kalbėti net jei pikti dėdes ir tetos tave apšauks komunistu. Nors, tiesą sakant, sulaukiu įvairių epitetų: sorošinis, Greta Thunberg su berniuko kelnėmis, leftistas ir panašiai, tad šiokia tokia permaina, matyt, nėra blogai. Tad grįžkime prie temos! „Gig economy“ nėra tik milžiniškas žingsnis į priekį – darbuotojų teisių atžvilgiu ir socialinės apsaugos srityje tai taip pat yra ir didžiulis žingsnis atgal. „Gig economy“ – terminas, reiškiantis modernią padienininkų ekonomiką. Taip, būtent padienininkų. Neskamba taip maloniai, kaip didžiųjų įmonių naudojamas „individualus verslininkas“? „Gig economy“ darbuotojai nėra ...

Vilija Blinkevičiūtė. Kai darbotvarkę diktuoja korona

Nemaža dalis Europos Parlamento (EP) sprendimų praėjusiais metais skirti gyvybėms ir darbo vietoms saugoti. Tokia realybė ir būtinybė. Šie metai, neabejoju, taip pat bus pažymėti koronaviruso ženklu. Vis dėlto 2021-ieji – visų vilties pagaliau įveikti pandemiją metai. Ir dėl pernai priimtų sprendimų, ir dėl didesnio vakcinos nuo COVID-19 taikymo. Yra tik vienas jeigu. Jeigu nestrigs tų sprendimų įgyvendinimas. Svarbiausi sprendimai kovojant su pandemija Jau nuo praėjusių metų kovo EP dirba ir priima sprendimus nuotoliniu būdu. Žinoma, dirbti nuotoliniu būdu sudėtingiau, tačiau taip dirbti jau įpratau. Linkiu ir mūsų Seimui kuo greičiau įvaldyti nuotolinio darbo galimybes. Džiaugiuosi bendra Europos Parlamento nuostata atsisakyti pražūtingo taupymo, investuoti į sveikatos apsaugą ir darbo vietų išsaugojimą. Apžvelgiant praėjusius metus pirmiausia džiaugiuosi b ...

Linas Jonauskas. Sprendimų dėl Kuršių marių ir priekrantės reikia nedelsiant

Aplinkos apsaugos agentūra praėjusių metų pabaigoje pasidalino ne itin džiaugsminga žinia – kartu su Gamtos tyrimų centro ekspertais atliktas tyrimas parodė, kad Baltijos jūros priekrantėje ekologinė būklė pagal žuvų skaičių yra bloga. Tai nebuvo labai netikėta naujiena. Ankstesniu laikotarpiu Baltijos jūros priekrantės vandenų būklė taip pat neatitiko geros aplinkos būklės. Žuvų išteklių mažėjimas tęsiasi jau beveik dešimtmetį. Apie mažėjantį žuvų skaičių Kuršių mariose jau anksčiau informaciją yra pateikęs Gamtos tyrimų centras, kuris atliko Kuršių marių analizę. Manoma, kad žuvų populiacijos mažėjimą lemia pernelyg intensyvi žvejyba ne tik priekrantėje, bet ir Kuršių mariose. Jei ir toliau niekas nesikeis, žuvų ištekliai greitu metu gali pasiekti kritinę ribą. Vienintelis sprendimas, kuris leistų žuvų ištekliams atsikurti – komercinės žvejybos intensyvumo ...