sportas Archives

Svetlana Grigorian. Drąsa nebijoti

Po kovo mėnesio Palangos savivaldybės tarybos posėdžio viešai išdėsčiau savo požiūrį į tai, kas šiandien vyksta Palangos sporto centre. Kaip ir buvo galima tikėtis, tiesa nepatiko nei miesto valdžiai, nei laikiniems sporto centro vadovams. Mano nuomonė apie prastą mikroklimatą sporto centre išprovokavo sporto centro laikinų vadovų veiksmus, kurie tik dar labiau pagilino krizinę situaciją šioje įstaigoje. Apie galimą mobingą Palangos sporto centre pirmiausia viešai prabilo Palangos sporto centre dirbantis futbolo treneris Marsel Balasanov. Treneris savo rašytiniame kreipimesi Palangos Tarybai teigė patiriantis Palangos sporto centro vadovų atvirą ir nekontroliuojamą puolimą, žeminimą bei ignoravimą. Greičiausiai, jog mano mintis apie galimas mobingo apraiškas sporto centre ir jog Palangos miesto savivaldybės vadovai turėtų nedelsiant imtis tyrimo bei nuo pareigų n ...

Svetlana Grigorian. Chaosas Palangos sporte

Šių metų kovo mėnesio pirmoje pusėje, Palangos miesto taryboje buvo tvirtinama Palangos sporto centro 2021 m. veiklos ataskaita. Iš pažiūros eiliniu atrodantis klausimas kėlė ne tik nemažai aistrų, tačiau ir klausimų sporto centrui vadovaujantiems asmenims. Tarybos nariai laikinojo sporto centro vadovo klausė ne tik apie pasiekimus ir planus, tačiau ir apie prastą sporto centre esantį mikroklimatą, neužtikrinamas tinkamas treniruočių sąlygas ir mobingą, galimai vykstantį sporto centre. Nors valdantieji Palangos miesto savivaldybės taryboje turi stiprią daugumą, už ataskaitą balsavo tik dvylika tarybos narių, o tai ,mano nuomone, tik sustiprina įspūdį apie problematišką situaciją Palangos sporto centre. Klausimus dėl mikroklimato ir galimo mobingo laikinajam sporto centro direktoriui tarybos nariai uždavinėjo neatsitiktinai. Palangos miesto savivaldybės tarybos ...

Aurimas Rabačius. Tuščios deklaracijos ir realūs darbai, kurių trūksta

Nelaimės ir pergalės suvienija mus. Džiaugiasi širdis matant Lietuvos gyventojų neabejingumą ir pagalbą Ukrainos žmonėms karo metu. Džiaugiasi ir tuomet, kai mūsų sportininkai olimpinėse varžybose iškovoja prizines vietas. Nors pastaruoju metu šių pergalių pasitaiko vis mažiau, tačiau apima neapsakomas jausmas, kuomet Lietuvą garsinantys sportininkai pasaulio akivaizdoje gieda tautišką giesmę. Paralimpinių žaidynių fone būtina pastebėti, kad šiose varžybose dalyvaujančių mūsų sportininkų ryžtas, atsidavimas ir į pasiruošimą žaidynėms įdėtas darbas bei pastangos niekuo nenusileidžia kitų sportininkų triūsui. Skiriasi tik požiūris į žmonės. Gerovės valstybės kūrimo fone, po 2021 metų Tokijo paralimpinių varžybų, visuomenėje imta ypač garsiai aptarinėti premijų skirtumus tarp olimpinėse ir paralimpinėse varžybose medalius iškovojusių sportininkų. Paralimpinėse žai ...

Seime – bandymas išspręsti katastrofišką sporto trenerių trūkumą: greitai jų neliks visai

Socialdemokratų frakcijos Seime narys, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys Tomas Bičiūnas užregistravo Kūno kultūros ir sporto įstatymo projektą. Jis sako, kad Lietuva artimiausiu metu gali netekti tūkstančių trenerių, mat įsigalioja ydinga anksčiau pakeisto Sporto įstatymo nuostata. „Veikti reikia nedelsiant. Situacija Lietuvos sporte yra tragiška – tą atskleidė ir Tokijo olimpinių žaidynių rezultatai. Sportininkų ruošimui trūksta pinigų, žmonių ir padėtis blogėja. O dabar netekti galimybės dirbti gali tūkstančiai trenerių", – akcentuoja Seimo narys. T. Bičiūnas primena, kad 2018 m., pakeitus Sporto įstatymą, prasidėjo pereinamasis laikotarpis, kuris baigsis 2024 m. rugsėjo 1 d. ir sporto treneriais galės dirbti tik tie asmenys, kurie Lietuvos sporto universitete bus baigę specializuotas trenerių studijas. Anot parlamentaro, tai lems itin didelį trenerių ...

Tomas Bičiūnas. Žlungančiam Lietuvos sportui nereikia trenerių?

Lietuvos sporto situacija nedžiugina. Daugumai sportininkų, jų trenerių, specialistų ir sporto funkcionierių tai – jokia naujiena, bet sprendimų priėmėjams akys, atrodo, atsivėrė tik pasibaigus Tokijo olimpinėms žaidynėms, kurias minėsime kaip vienas nesėkmingiausių mūsų šalies dalyvavimo istorijoje. Jei manote, kad sporto srityje pas mus jau pasiektas dugnas, labai klystate. Galimybių dar pabloginti padėtį yra daug! Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministrė viešai pažadėjo jau artimiausiu metu ieškoti galimybių keisti sporto finansavimo tvarką, pasirūpinti infrastruktūra ir stiprinti sporto federacijų veiklą, vien to nebepakaks, net jei šie pažadai būtų ištesėti. Vienas didžiausių iššūkių, kurį būtina kuo greičiau išspręsti – trenerių ruošimas. Jau esu kritiškai pasisakęs apie Sporto įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtinta nuostata, kad sporto treneriais gali dir ...

„Chroniškas nejautrumas“: socialdemokratai smerkia paralimpiečių diskriminavimą

Po penktadienį vykusio neeilinio Seimo neįgaliųjų teisių komisijos (NTK) posėdžio socialdemokratai reiškia įsitikinimą, kad septyniskart mažesnės premijos, skiriamos paralimpinių žaidynių medalininkams, yra diskriminacija, ir pasisako už skriaudos sportininkams atitaisymą. „Ministerijos atstovų atsikalbinėjimai, esą paralimpinės žaidynės ne tokios populiarios, o neįgaliųjų sporte – mažesnė konkurencija, skamba bjauriai – dar viena iliustracija vis storėjančioje valdančiųjų socialinio nejautrumo byloje", – sako Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys socialdemokratas Tomas Bičiūnas. Seimo neįgaliųjų teisių komisijos narė socialdemokratė Orinta Leiputė antrina: „Argumentas, esą paralimpinės žaidynės yra netikros, ne tokios įdomios ir ne tokios reikšmingos Lietuvos garsinimui, yra visiškai nepriimtinas. Lietuva yra įsipareigojusi nediskriminavimo principa ...

Svetlana Grigorian. Lietuvos sporto bedugnė

2020 m. Tokijo olimpinės žaidynės atskleidė tikrąją situaciją, kurioje šiandien yra Lietuvos sportas. Ir nors Švietimo, mokslo ir sporto ministrė sako, jog Lietuvos sportas yra „sudėtingoje situacijoje“ ar „duobėje“, manau, jog yra kur kas blogiau. Jei ne veteranės, olimpinės čempionės Lauros Asadauskaitės geležinėmis valios pastangomis iškovotas penkiakovės sidabro medalis, 2020 m. Tokijo olimpinės žaidynės Lietuvai galėjo baigtis visai be aukščiausių apdovanojimų. Čia jau ne „duobė“, o visa bedugnė. Džiaugiuosi, kad ministrė kalba apie Lietuvos aukšto meistriškumo sportą ištinkančią agoniją, tačiau neramina kelias, kuriuo ministrė iš akligatvio planuoja bandyti vesti Lietuvos sportą. Labiausiai nerimą kelią išsakytos mintys, kad Lietuva turi koncentruotis prie 10 prioritetinių sporto šakų, skirdama joms ne tik didžiausią dėmesį, tačiau ir finansavimą. Ši sit ...