Svetlana Grigorian. Dziudo sportininkai – valdžios neveiksnumo įkaitai?

Svetlana Grigorian. Dziudo sportininkai – valdžios neveiksnumo įkaitai?

Lietuvos dziudo sportas išgyvena vienus sunkiausių etapų savo gyvavime. Įsismarkavęs dziudo sportininkų ir federacijos vadovų konfliktas ne tik nemažėja, tačiau įgauna vis didesnį pagreitį. Jau esu rašiusi apie ilgiau nei metus trunkantį dziudo sportininkų ir šios federacijos vadovų konfliktą, kuris prasidėjo, kai dziudo rinktinės vyriausiuoju treneriu buvo paskirtas Eduardas Techovas. Sportininkų nusiskundimai dėl trenerio darbo spragų buvo išgirsti, tačiau niekas nesprendė susidariusių problemų, o, atvirkščiai, kai kuriems sportininkams, dėl viešo nepasitenkinimo skleidimo, apribotos galimybės dalyvauti ne tik tarptautinėse varžybose, tačiau ir olimpiadoje. Dziudo sportininkai vienas po kito garsiai prakalbo apie federacijos vadovų diktatą ir neteisingus sprendimus ir, nors konfliktą plačiai aprašė šalies žiniasklaida, niekas nepasikeitė, o šalies sporto ...

Svetlana Grigorian. Lietuvos sporto ateitis

Svetlana Grigorian. Lietuvos sporto ateitis

Dalis lėšų, gautų iš akcizo pajamų už tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų pardavimus, o taip pat iš azartinių lošimų mokesčio bei loterijų, yra skiriami sportui. Iki 2019 m. šiuos pinigus skirstydavo Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas. Kasmet beveik po 6 milijonus eurų fondas paskirdavo fizinio aktyvumo bei fizinio aktyvumo plėtrą skatinančioms veikloms, sporto renginių projektams, sportinio inventoriaus bei įrangos įsigijimui. Tiesa, kone kiekvienais metais pasigirsdavo kalbų apie galimai nesąžiningai skirstomas lėšas. Vienodu balų skaičiumi įvertinti projektai gaudavo skirtingo procentinio dydžio finansavimą, būdavo remiamos organizacijos, kurių vadovai buvo šio fondo tarybos nariai ir dalyvaudavo priimant sprendimus dėl lėšų skirstymo, kai kurie projektai pinigus gaudavo net nenurodydavę siekiamų rezultatų arba pinigų negaudavo tie projektai, kurie surinkda ...

Svetlana Grigorian. Kada (ar) Lietuva turės savo Maradoną?

Svetlana Grigorian. Kada (ar) Lietuva turės savo Maradoną?

Pasaulis su dideliu liūdesiu pasitiko žinią apie bene garsiausio visų laikų profesionalaus futbolininko, pasaulio čempiono Diego Armando Maradonos, mirtį. Neįsivaizduojamas skaičius futbolo sirgalių ir D. Maradonos gerbėjų visame pasaulyje reiškė užuojautą ir liūdėjo dėl šio futbolo korifėjaus mirties. Argentinoje net buvo kilusios riaušės tarp futbolo sirgalių ir policijos pareigūnų, stabdžiusių galimybę žmonėms atsisveikinti su žmogumi, kūrusiu futbolo istoriją ir tapusiu jų gyvenimo dalimi. Nepaisant įvairiausių skandalų ir begalės kitų, su priklausomybėmis susijusių istorijų, Maradona vertinamas kaip vienas geriausių planetos futbolininkų, futbolo istorijoje palikusių itin ryškų pėdsaką. Maradoną, nuo vaikų iki senjorų, žino viso pasaulio futbolo aistruoliai, o kiek Lietuvos futbolininkų pavardžių galėtumėte išvardinti jūs? Sekantiems Lietuvos futbolo raidos i ...

Svetlana Grigorian. Lietuvos sportas – pavojuje!

Svetlana Grigorian. Lietuvos sportas – pavojuje!

Jau daugiau nei metus šalies visuomenė stebi išskirtinius sportininkų ir vadovų konfliktus Lietuvos dziudo federacijoje. Dziudo sportininkų ir šios federacijos vadovų konflikto pikas buvo pasiektas prieš keletą savaičių, kuomet vieni geriausių Lietuvos dziudo sportininkų, vienas po kito viešai ėmė atsisakinėti juodųjų dziudo diržų, kurie suteikiami tik aukščiausio meistriškumo dziudo sportininkams. Žmonės nesuprato, kas gi tokio turėjo įvykti, jog sportininkai imtųsi tokių sprendimų. Konfliktas dziudo sportininkų bendruomenėje prasidėjo, kai dziudo rinktinės vyriausiuoju treneriu buvo paskirtas Eduardas Techovas. Sportininkai skundžiasi vyr. trenerio darbo aplaidumu, teigia, kad dėl to kenčia sportininkų rezultatai. Olimpinio komiteto poziciją nesikišti į dziudo federacijos vidinį konfliktą suprantu kaip LTOK vadovų nenorą bloginti santykių su federacija, kurios ...

Tadas Prajara. Gelbėjimo planas mūsų sveikatos sistemai

Tadas Prajara. Gelbėjimo planas mūsų sveikatos sistemai

Kol sveikatos apsaugos ministras mėgina mažinti biurokratijos naštą mūsų šalies medikams, ieško didesnio finansavimo vaistų kompensavimui, o viceministrai apskritai vietoj darbo mūsų šaliai mina FNTT ir STT tarnybų slenksčius, niekas nepagalvoja, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistema galėtų būti išgelbėta pačiu paprasčiausiu būdu. Nereikia net dirbti sveikatos sistemos srityje, kad žinotum, kokia daugybė bėdų joje slepiasi: nuo pusmečiais trunkančių eilių pas gyvybiškai svarbius specialistus iki neįsivaizduojamai brangių gydymo kainų. Ir visa tai kasmet tik didėja! Šios problemos metai iš metų yra bandomos užkaišioti įvairių biudžetų lėšomis arba vienas kitam prieštaraujančiais teisės aktais. Tačiau, pasirodo, sprendimo būdas metų metus gulėjo visiems panosėje, tik niekas nesugebėjo pasilipti aukščiau ant kėdės ir pasižvalgyti, iš kur tie visi sergantieji at ...

Naudinga žinoti - auksiniai kardiologo P. Šerpyčio patarimai

Naudinga žinoti – auksiniai kardiologo P. Šerpyčio patarimai

Nuo širdies ir kraujagyslių sukeliamų ligų Lietuvoje miršta kas antras žmogus, infarktas ar insultas pakerta vis jaunesnius. Santaros klinikų širdies ir kraujagyslių ligų profesorius, kardiologas Pranas Šerpytis sako, kad tokių atvejų galime išvengti – tereikia laikytis kelių taisyklių. Aukštas cholesterolio kiekis, padidėjęs kraujospūdis paprastai siejami su vyresnio amžiaus žmonėmis. Tačiau širdies ir kraujagyslių ligos pasiveja vis jaunesnio amžiaus, sveikai atrodančius žmones. P. Šerpytis neabejoja, kad jei nekreipsime dėmesio į pagrindinius organizmo siunčiamus signalus, nesitikrinsime sveikatos, tai dideliu greičiu artėsime link katastrofos. Stebėti kraujo spaudimą „Arterinis kraujo spaudimas yra didelis kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, jam padidėjus išsiplečia aorta, įvyksta įvairūs plyšimai, o vėliau iš paskos ima sekti daug kitų įvairių ligų. ...

Algirdas Raslanas: „Į duobę įkristi lengva, išlipti – sunkiau: Lietuvos sportui reikalingos permainos“

Algirdas Raslanas: „Į duobę įkristi lengva, išlipti – sunkiau: Lietuvos sportui reikalingos permainos“

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas, prof. habil. dr. Algirdas Raslanas visą savo gyvenimą susiejo ne tik su švietimu ir mokslu, bet ir su sportu. Jaunystėje jis – puikus irkluotojas, Lietuvos čempionas. 1979 m. baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą, čia dirbo dėstytoju, katedros vedėju, Pedagoginio fakulteto dekanu. A. Raslanas – ilgametis Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius (1990 – 1993 m. ir 2005 – 2009 m.) bei generalinio direktoriaus pavaduotojas (1997 – 2005 m.). Buvo vienas iš LR kūno kultūros ir sporto įstatymo naujos redakcijos kūrėjų (2008 m.), programų „Sidnėjus-2000“, „Atėnai-2004“, „Pekinas-2008“ ir „Londonas-2012“ vadovas; olimpinių misijų vadovas. Taip pat Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas (2004 – 2012 m.) ir Lietuvos slidinėjimo asociacijos prezidenta ...

Close