Tomas Bičiūnas. Sporte patirtis ir pasiekimai bus nebevertinami

Tomas Bičiūnas. Sporte patirtis ir pasiekimai bus nebevertinami

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje gimsta skandalingos Sporto įstatymo pataisos, kuriomis norima iš daugelio šalies trenerių atimti teisę dirbti jų darbą. Pagal ministerijos sudarytos darbo grupės sumanymą priėmus naujus įstatymo pakeitimus treneriais galėtų dirbti tik asmenys, Lietuvos sporto universitete baigę specializuotas trenerių studijas. Pagal naują įstatymo redakciją didžioji dalis dabar treneriais dirbančių, studijas baigusių Vilniaus pedagoginiame (dab. VDU Švietimo akademija), Klaipėdos ar Šiaulių universitetuose, žmonių toliau savo darbo tęsti nebegalėtų, o norintys tai daryti, turėtų iš naujo baigti studijas vieninteliame Lietuvos sporto universitete. Sporto bendruomenėje sklando pačios įvairiausios skandalingos sąmokslo teorijos, kodėl būtent taip, monopolizuojant studijas viename universitete, norima trenerių rengimą atiduoti į vienas rankas. ...

Svetlana Grigorian. Sporto bendruomenė – už borto. Kas mes gelbėjimo ratą?

Svetlana Grigorian. Sporto bendruomenė – už borto. Kas mes gelbėjimo ratą?

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija naujus metus pradėjo nuo siurprizo šalies sporto bendruomenei: ministerijos valdininkai paruošė Sporto įstatymo pataisų projektą, kuriuo iš esmės keisis sporto finansavimo tvarka. Pagrindinis sporto rėmimo fondo tikslas - didinti Lietuvos gyventojų fizinį aktyvumą, o to fondas siekė skirstydamas fondo lėšas projektams, susijusiems su sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu, sporto renginių organizavimu, kvalifikacijos tobulinimu, fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą bei esamų sporto bazių plėtra, priežiūra ir remontu. Tiek Sporto rėmimo fondas, tiek prieš tai tas pačias projektinių pinigų dalybas vykdęs Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas susilaukdavo daug kritikos už neskaidrų lėšų skirstymą. Buvo net iniciatyvų dėl neskaidrios veiklos kreiptis į prokuratūrą, o antikorupcinį vertinimą, ir ne ...

Svetlana Grigorian. Dziudo sportininkai – valdžios neveiksnumo įkaitai?

Svetlana Grigorian. Dziudo sportininkai – valdžios neveiksnumo įkaitai?

Lietuvos dziudo sportas išgyvena vienus sunkiausių etapų savo gyvavime. Įsismarkavęs dziudo sportininkų ir federacijos vadovų konfliktas ne tik nemažėja, tačiau įgauna vis didesnį pagreitį. Jau esu rašiusi apie ilgiau nei metus trunkantį dziudo sportininkų ir šios federacijos vadovų konfliktą, kuris prasidėjo, kai dziudo rinktinės vyriausiuoju treneriu buvo paskirtas Eduardas Techovas. Sportininkų nusiskundimai dėl trenerio darbo spragų buvo išgirsti, tačiau niekas nesprendė susidariusių problemų, o, atvirkščiai, kai kuriems sportininkams, dėl viešo nepasitenkinimo skleidimo, apribotos galimybės dalyvauti ne tik tarptautinėse varžybose, tačiau ir olimpiadoje. Dziudo sportininkai vienas po kito garsiai prakalbo apie federacijos vadovų diktatą ir neteisingus sprendimus ir, nors konfliktą plačiai aprašė šalies žiniasklaida, niekas nepasikeitė, o šalies sporto ...

Svetlana Grigorian. Lietuvos sporto ateitis

Svetlana Grigorian. Lietuvos sporto ateitis

Dalis lėšų, gautų iš akcizo pajamų už tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų pardavimus, o taip pat iš azartinių lošimų mokesčio bei loterijų, yra skiriami sportui. Iki 2019 m. šiuos pinigus skirstydavo Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas. Kasmet beveik po 6 milijonus eurų fondas paskirdavo fizinio aktyvumo bei fizinio aktyvumo plėtrą skatinančioms veikloms, sporto renginių projektams, sportinio inventoriaus bei įrangos įsigijimui. Tiesa, kone kiekvienais metais pasigirsdavo kalbų apie galimai nesąžiningai skirstomas lėšas. Vienodu balų skaičiumi įvertinti projektai gaudavo skirtingo procentinio dydžio finansavimą, būdavo remiamos organizacijos, kurių vadovai buvo šio fondo tarybos nariai ir dalyvaudavo priimant sprendimus dėl lėšų skirstymo, kai kurie projektai pinigus gaudavo net nenurodydavę siekiamų rezultatų arba pinigų negaudavo tie projektai, kurie surinkda ...

Svetlana Grigorian. Kada (ar) Lietuva turės savo Maradoną?

Svetlana Grigorian. Kada (ar) Lietuva turės savo Maradoną?

Pasaulis su dideliu liūdesiu pasitiko žinią apie bene garsiausio visų laikų profesionalaus futbolininko, pasaulio čempiono Diego Armando Maradonos, mirtį. Neįsivaizduojamas skaičius futbolo sirgalių ir D. Maradonos gerbėjų visame pasaulyje reiškė užuojautą ir liūdėjo dėl šio futbolo korifėjaus mirties. Argentinoje net buvo kilusios riaušės tarp futbolo sirgalių ir policijos pareigūnų, stabdžiusių galimybę žmonėms atsisveikinti su žmogumi, kūrusiu futbolo istoriją ir tapusiu jų gyvenimo dalimi. Nepaisant įvairiausių skandalų ir begalės kitų, su priklausomybėmis susijusių istorijų, Maradona vertinamas kaip vienas geriausių planetos futbolininkų, futbolo istorijoje palikusių itin ryškų pėdsaką. Maradoną, nuo vaikų iki senjorų, žino viso pasaulio futbolo aistruoliai, o kiek Lietuvos futbolininkų pavardžių galėtumėte išvardinti jūs? Sekantiems Lietuvos futbolo raidos i ...

Svetlana Grigorian. Lietuvos sportas – pavojuje!

Svetlana Grigorian. Lietuvos sportas – pavojuje!

Jau daugiau nei metus šalies visuomenė stebi išskirtinius sportininkų ir vadovų konfliktus Lietuvos dziudo federacijoje. Dziudo sportininkų ir šios federacijos vadovų konflikto pikas buvo pasiektas prieš keletą savaičių, kuomet vieni geriausių Lietuvos dziudo sportininkų, vienas po kito viešai ėmė atsisakinėti juodųjų dziudo diržų, kurie suteikiami tik aukščiausio meistriškumo dziudo sportininkams. Žmonės nesuprato, kas gi tokio turėjo įvykti, jog sportininkai imtųsi tokių sprendimų. Konfliktas dziudo sportininkų bendruomenėje prasidėjo, kai dziudo rinktinės vyriausiuoju treneriu buvo paskirtas Eduardas Techovas. Sportininkai skundžiasi vyr. trenerio darbo aplaidumu, teigia, kad dėl to kenčia sportininkų rezultatai. Olimpinio komiteto poziciją nesikišti į dziudo federacijos vidinį konfliktą suprantu kaip LTOK vadovų nenorą bloginti santykių su federacija, kurios ...

Tadas Prajara. Gelbėjimo planas mūsų sveikatos sistemai

Tadas Prajara. Gelbėjimo planas mūsų sveikatos sistemai

Kol sveikatos apsaugos ministras mėgina mažinti biurokratijos naštą mūsų šalies medikams, ieško didesnio finansavimo vaistų kompensavimui, o viceministrai apskritai vietoj darbo mūsų šaliai mina FNTT ir STT tarnybų slenksčius, niekas nepagalvoja, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistema galėtų būti išgelbėta pačiu paprasčiausiu būdu. Nereikia net dirbti sveikatos sistemos srityje, kad žinotum, kokia daugybė bėdų joje slepiasi: nuo pusmečiais trunkančių eilių pas gyvybiškai svarbius specialistus iki neįsivaizduojamai brangių gydymo kainų. Ir visa tai kasmet tik didėja! Šios problemos metai iš metų yra bandomos užkaišioti įvairių biudžetų lėšomis arba vienas kitam prieštaraujančiais teisės aktais. Tačiau, pasirodo, sprendimo būdas metų metus gulėjo visiems panosėje, tik niekas nesugebėjo pasilipti aukščiau ant kėdės ir pasižvalgyti, iš kur tie visi sergantieji at ...

Close