Darius Razmislevičius. Savaitgaliniai darželiai – ir nesinori, ir reikalinga

Darius Razmislevičius. Savaitgaliniai darželiai – ir nesinori, ir reikalinga

Jei paklaustume vyresnių žmonių nuomonės apie sovietmečiu veikusius savaitinius vaikų darželius, juos, turbūt, pirmiausia nupurtytų šiurpas, nes tuo metu apie tokias įstaigas sklandė įvairiausi gandai ir pasakojimai. Tuo tarpu dabar, kai jau gyvename visiškai kitokiame, technologijų kupiname pasaulyje, ši mintis pamažu mums tampa įprastesnė – štai Alytuje jau yra svarstoma ir galimybė sudaryti vaikų darželių grupes, kurios veiktų ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais. Ar tai gera idėja? Į šį klausimą, ko gero, sulauktume pačių įvairiausių atsakymų. Tačiau pažvelkime į situaciją racionaliai. Suprantama, kad kai kuriems tėvams iš tiesų gali būti sudėtinga pasirūpinti savo vaikais, jei jų darbo grafikas reikalauja dirbti ir savaitgaliais (pavyzdžiui, medikai, policininkai, prekybos centruose dirbantys žmonės ir ypač tie, kurių darbo specifika susijusi su transpo ...

Tomas Bičiūnas. Sporte patirtis ir pasiekimai bus nebevertinami

Tomas Bičiūnas. Sporte patirtis ir pasiekimai bus nebevertinami

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje gimsta skandalingos Sporto įstatymo pataisos, kuriomis norima iš daugelio šalies trenerių atimti teisę dirbti jų darbą. Pagal ministerijos sudarytos darbo grupės sumanymą priėmus naujus įstatymo pakeitimus treneriais galėtų dirbti tik asmenys, Lietuvos sporto universitete baigę specializuotas trenerių studijas. Pagal naują įstatymo redakciją didžioji dalis dabar treneriais dirbančių, studijas baigusių Vilniaus pedagoginiame (dab. VDU Švietimo akademija), Klaipėdos ar Šiaulių universitetuose, žmonių toliau savo darbo tęsti nebegalėtų, o norintys tai daryti, turėtų iš naujo baigti studijas vieninteliame Lietuvos sporto universitete. Sporto bendruomenėje sklando pačios įvairiausios skandalingos sąmokslo teorijos, kodėl būtent taip, monopolizuojant studijas viename universitete, norima trenerių rengimą atiduoti į vienas rankas. ...

Juozas Olekas. Kaip suderinti gyvūnų ir ūkininkų gerovę?

Juozas Olekas. Kaip suderinti gyvūnų ir ūkininkų gerovę?

Šiais laikais, garsėjant gyvūnų gynėjų balsams, o atskirų šalių įstatymams imant drausti kailinių žvėrelių auginimą ar gyvūnų transportavimą galima susidaryti nuomonę, kad ūkininkai ir gyvūnų gynėjai yra pasidalinę į visiškai priešingas stovyklas, kurios niekada iki galo neįsiklausys į viena kitos nuomonę. Mūsų, politikų, uždavinys yra atsispirti ekstremalioms pozicijoms, įvertinti visus argumentus ir rasti kelią juos suderinti. Pirmiausia turime suprasti, kad ūkininkai tikrai nesiekia sukelti gyvūnams kančių. Kartais plačiai nuskamba išskirtinio žiaurumo atvejai – kaip ir visur, tarp ūkininkų taip pat pasitaiko nedorų žmonių – tačiau absoliuti dauguma gyvūnams siekia geriausio. Tai kartu užtikrina ir geresnes pačių ūkininkų pajamas – serganti karvė neduos pakankamai ir geros kokybės pieno, o prastomis sąlygomis užauginta audinė neturės gražaus kailio – kaip puikia ...

Eugenijus Sabutis. Receptas Vyriausybei

Artėdamas prie savo veiklos šimtadienio, Ministrų kabinetas pristatė 126 puslapių apimties Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą. Keista, kad minėtas planas deramo dėmesio ir išsamesnio požiūrio tiek tarp politikų, ypač opozicijos atstovų, tiek ir iš ekspertų žiniasklaidoje nesulaukė. Girdėjome tik pavienius pamąstymus ar nuogąsatvimus. Galbūt ir greičiausiai šio dokumento svarbą užgožė kiti klausimai, tarp kurių – kritika Vyriausybei ir valdančiajai daugumai dėl itin prastos ir niekaip negerėjančios komunikacijos aiškinant žmonėms vakcinavimo nuo Covid-19 svarbą, eigą ir naudą. Komunikacinės klaidos, neapibrėžtumas ir nuolatinė kova su Prezidentūra, lėmė tai, kad Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano klausimas buvo nustumtas į šalį. Mano įsitikinimu, šis planas yra svarbiausias dokumentas šioje Seimo kadencijoje, nes juo ateinančius ketveri ...

Lukas Tamulynas. Klausimai žalio miesto merui

Lukas Tamulynas. Klausimai žalio miesto merui

Raudonos lemputės, perkaitimas ir skambios antraštės. Taip pastaruoju metu gyvena Lietuva. Užsitęsęs karantinas tikrai nepridėjo žavesio ir taip nelabai aukštame lygyje esančiai diskusijų kultūrai. Neprisideda ir vieši, mūsų rinkti, asmenys, kurie žaidžia savo smėlio pilyse, gindamiesi nuo atakų ar tokias organizuodami patys. Apie LVŽS lyderio įkalintą partiją, visą destruktyvų, propagandinį darbą, būnant neoficialiu antros pagal dydį Seimo frakcijos seniūnu, net nebūnant Seimo nariu, jau reiktų atskiro filmo. Bijančius už savo tiesas pastovėti kiečiau ir tarsi iš tranšėjos atsišaudančius retomis retorikos serijomis liberalus nelabai yra net ką pasakyti. Tačiau atskiro paminėjimo vertas Vilniaus meras  Remigijus Šimašius. Meras, kuris yra labai didelis „pijaro“ (viešųjų ryšių) kūrinys, tačiau net ir jo dailiuose šarvuose neretai pasimato įtrūkimai. Vieną tokių paro ...

Vytenis Andriukaitis. Ką darysime nusiėmę kaukes? Minint pirmąsias Covid-19 metines

Vytenis Andriukaitis. Ką darysime nusiėmę kaukes? Minint pirmąsias Covid-19 metines

Praėjo metai nuo Covid-19 pandemijos pradžios. Viruso giltinė nuvarė į kapus daugybę žmonių ir apnuogino sveikatos sistemos trūkumus. Tam nebuvo pasirengta, teko skubiai griebtis radikalių sprendimų – verslai sustojo, sustingo turizmas, žmonės tapo įkalinti namuose. Dėl pandemijos pašlijo visuomenės psichologinė sveikata, išaugo nerimas dėl ateities, padaugėjo mirčių nuo kitų ligų, atsirado žmonių baimė susitikti ir apsikabinti. Per nuotolį vykstančios pamokos kreivina moksleivių stuburus ir augina nereikalingus kilogramus. Žinau pandemijos kainą. Dirbdamas Europos Sąjungos komisaru, atsakingu už sveikatą ir maisto saugą, turėjau spręsti, kaip pažaboti Ebolos ir Zikos proveržius. Prieš porą savaičių Eurobarometro atlikti tyrimai parodė, kad 92 proc. ES piliečių reikalauja, jog jų balsas dėl sveikatos ir geresnės gyvenimo kokybės būtų išgirstas. 53 proc. apklaustųj ...

Tomas Bičiūnas. Ar šioje šalyje yra vietos jaunimui?

Tomas Bičiūnas. Ar šioje šalyje yra vietos jaunimui?

COVID-19 – didžiulė nelaimė ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui.  Labiausiai liga pavojinga yra vyresnio amžiaus ir įvairiomis kitomis ligomis sergantiems žmonėms, tuo tarpu jauni žmonės šią ligą įveikia lengviau, dažnai sergama besimptome šios ligos forma. Tačiau nepaisant mažesnio šios ligos poveikio jaunų žmonių sveikatai, jos neigiama įtaka moksleiviams labai stipri. Švietimo, mokslo ir sveikatos ministerija iki šiol pripažįsta, kad tūkstančiai mokinių iki šiol susiduria su dideliais sunkumais dalyvaudami nuotolinio ugdymo procese. Vieniems trūksta kompiuterinės technikos, kitiems – tinkamo internetinio ryšio. Didelė dalis moksleivių susiduria su mokymosi motyvacijos stoka. Mokymasis klasėje disciplinuoja, tuo tarpu, sėdint namie prie kompiuterio, atsiranda įvairiausių kitų reikalų, kurie blaško ir mokytis nepadeda. Skaitmeninė mokymosi medžiaga taip pat i ...

Close