darbo kodeksas Archives

Siūlo padrąsinti darbuotojus bylinėtis su darbdaviais

Socialdemokratai siūlo keisti Darbo kodeksą (DK), kad palengvintų dalią tų darbuotojų, kuriems tenka bylinėtis su darbdaviu. Darbuotojai galėtų prisiteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant darbo ginčus Darbo ginčų komisijoje. „Šiuo metu darbuotojas gali prisiteisti tik teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, o Darbo ginčų komisijoje nagrinėjamos bylos visa savo finansine našta gula ant darbuotojo pečių“, – paaiškina pataisas parengusi Seimo narė socialdemokratė Rasa Budbergytė. Siūloma keisti Darbo kodekso 217 straipsnį. „Darbuotojas visada yra silpnesnioji šalis. Žinodamas, kad gali tikėtis patirtų išlaidų atlyginimo, darbuotojas galės pasitelkti kvalifikuotą advokatą savo teisėms ginti. Darbuotojai galės drąsiau ir ryžtingiau ginti savo teises ir interesus, o darbdaviai atsakingiau žiūrės į darbuotojų teises ir poreikius“, – pažymi parlamentarė. ...

L. Jonauskas: Darbo kodekso pataisos užtikrintų nuotolinio darbo metu patirtų išlaidų kompensavimą

Seimas po pateikimo pritarė Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime nario Lino Jonausko įregistruotoms Darbo kodekso pataisoms, kuriomis jis siūlo aiškiau reglamentuoti nuotolinio darbo metu darbuotojų patiriamų darbo išlaidų kompensavimo tvarką. Toliau pataisos bus svarstomos Socialinių reikalų ir darbo komitete. Pasak L. Jonausko, dabartiniame Darbo kodekse yra spragų, leidžiančių vilkinti susitarimą dėl nuotolinio darbo metu patiriamų išlaidų kompensavimo. „Nors nuotolinio darbo metu patirtų išlaidų kompensavimas yra darbdavio prievolė, įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse, tačiau jame nekonkretizuojama, iki kada darbuotojas ir darbdavys turi susitarti dėl kompensavimo. Ši spraga atveria galimybes piktnaudžiavimui. Todėl siūlau Darbo kodekse įtvirtinti nuostatą, kad kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbdavys privalo suderinti su da ...

Konservatoriams vėl nusitaikius į Darbo kodeksą, socdemai įspėja dėl neprognozuojamų pasekmių

Valdantieji antrą kartą mėgins pakeisti Darbo kodeksą (DK), kad šis negaliotų „neatidėliotinais atvejais" vykdant „būtinas užduotis". Pirmas toks bandymas rugpjūčio 10-ąją žlugo pritrūkus balsų. Projektas įtrauktas į Seimo rugsėjo 10-osios posėdžio darbotvarkę. „Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, esą „masinio užsieniečių antplūdžio metu" siekiant užtikrinti efektyvų situacijos valdymą, DK negaliotų – vietoj jo būtų taikomos „kitokios normos". Nors valdantieji giriasi, kad situacija suvaldyta ir antplūdžio nebėra, jiems kažkodėl vis tiek labai norisi keisti DK", – stebisi socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Algirdas Sysas. „Patys projekto autoriai pripažįsta, kad tokia tvarka gali asocijuotis su priverstiniu darbu ir skatinti nepasitenkinimą, todėl siūlo sąvoką „privalomi darbai" pakeisti kita – „būtinos užduotys", – paaiškina A. Sysas. Jo nuomone, tragiš ...

Seime žlugo konservatorių bandymas pakeisti Darbo kodeksą

Neramų rugpjūčio 10-osios vakarą neeilinė Seimo sesija baigėsi nesėkmingu bandymu pakeisti Darbo kodeksą (DK). Valdantiesiems neužteko balsų priimti DK pataisą, kuria siekta įteisinti „kitokias, negu nustato šis kodeksas, darbo santykius reglamentuojančias normas“. „Konservatoriai sumanė paprastuoju būdu išspręsti pasieniečių ir kitų pareigūnų bei darbuotojų darbo atlygio problemas. Pasienio užkardose ir sieną neteisėtai kirtusių užsieniečių apgyvendinimo vietose dirbantys pareigūnai skundžiasi, kad jiems neatlyginama už išdirbtus viršvalandžius, darbo sąlygos ir terminai – neaiškūs. Ką gi pasiūlė konservatoriai? Ogi netaikyti šiam darbui DK reikalavimų!“ – aiškina Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas. Konservatorių sumanymu, DK normos būtų netaikomos ne tik pareigūnų, bet ir visų darbuotojų, atliekančių „būtinas užduotis“, darbui. „Be ...

Tomas Bičiūnas. Hibridinis valdymas

Nenoriu būti liūdnu pranašu, bet panašu, kad šios Vyriausybės laukia itin sunkus ruduo. Ne tiek dėl negebėjimo spręsti iš Baltarusijos į Lietuvą plūstančių pabėgėlių krizės, kiek dėl negebėjimo ieškoti ilgalaikių sprendimų ir dialogo su savo pačios piliečiais. Šiandieninį valstybės valdybą galima drąsiai vadinti madingu žodžiu „hibridinis“, po kuriuo slepiasi keistų, trumpalaikių ir dažnai nepaaiškinamų sprendimų priiminėjimas. Hibridinis valdymas pasireiškia, tarkim, bandymais surasti būdus, kaip priversti žmones suprasti, kad valdančiųjų priimami sprendimai nesitariant turėtų būti laikomi savaime suprantami ir tinkamiausi. Hibridinio valdymo metodas gali būti naudojamas ne tik vidaus reikalų ar sveikatos apsaugos sistemose, jis puikiai tinka ir švietimui. Hibridinis valdybas švietime, greičiausiai jau nuo artėjančios Rugsėjo 1-osios, pasireikš kaip hibridini ...

L. Jonauskas: „Mokytojai nuotolinio mokymo išlaidas dengė patys – siūlomos darbo kodekso pataisos įpareigotų jas kompensuoti“

Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas įregistravo Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūlo aiškiau reglamentuoti nuotolinio darbo metu darbuotojų patiriamų darbo išlaidų kompensavimo tvarką. Pasak L. Jonausko, dabartiniame Darbo kodekse yra spragų, leidžiančių vilkinti susitarimą dėl nuotolinio darbo metu patiriamų išlaidų kompensavimo. „Tai jau antras bandymas Seime aiškiau reglamentuoti tvarką, per kiek laiko darbdavys turi susitarti su darbuotoju dėl nuotolinio darbo metu patirtų išlaidų kompensavimo. Nors nuotolinio darbo metu patirtų išlaidų kompensavimas yra darbdavio prievolė, įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse, tačiau jame nekonkretizuojama, iki kada darbuotojas ir darbdavys turi susitarti dėl kompensavimo. Ši spraga atveria galimybes piktnaudžiavimui. Todėl siūlau Darbo kodekse įtvirtinti nuostatą, kad kompensac ...

Tomas Bičiūnas. XXI amžiaus baudžiava

Seime dar pateikimo stadijoje užblokuotas – daugiausiai dešiniųjų balsais – pasiūlymas Darbo kodekse įrašyti darbuotojų teisę po darbo valandų atsijungti nuo skaitmeninių prietaisų ir būti nepasiekiamiems darbdaviui. „Eurofound“ duomenimis, beveik trečdalis nuotoliniu būdu dirbančių ES darbuotojų iš darbdavio po darbo valandų sulaukia įvairių užduočių ir pavedimų, už kuriuos darbuotojui nėra atlyginama. Šios tendencijos rodo, kad darbuotojų išnaudojimo mastai yra didžiuliai, o riba tarp darbo ir poilsio – ištrinta. Lieka tik apgailestauti, kad šių tendencijų nepaisantys mano kolegos Seime nesiryžo ginti darbuotojų, netgi atvirkščiai – nusiuntė signalą darbdaviams, kad deleguoti darbus ir prašyti juos atlikti po darbo valandų yra norma. Labai tikiuosi, kad šias svarbias, su darbo santykių reglamentavimu susijusias diskusijas stebi ir profesinės sąjungos, ir patys ...