Nuomonės Archives - Page 52 of 155

Rasa Budbergytė. Pramonės revoliucija 4.0 ir Lietuva: vieni žmonės turtės, o kiti skurs?

Ketvirtoji pramonės revoliucija dalį žmonių gali dar labiau praturtinti, o dalį – nublokšti prie skurdo ribos. Lietuvoje, kurioje vis dar vyrauja galimybių nelygybė ir socialinė atskirtis, valdantieji apie tai kol kas tyli, nors būtent valstybės vaidmuo vykstant tokio masto pokyčiams yra svarbiausias. Ekspertai teigia, kad nors dauguma pasaulio šalių dar tik įsibėgėja judėdami ketvirtosios pramonės revoliucijos greitkeliu, mes jau realiai esame ties penktosios pramonės revoliucijos riba, kuri bus grįsta žmogaus ir robotų bendradarbiavimu. Nepaisant to, kuriame etape esame, viena yra aišku – netolimoj ateity automatizavimas, robotizacija ir didieji duomenys bei šių procesų jungtis taps pagrindine pramonės varomąja jėga bei pažangos faktoriumi. Buvusio JAV Valstybės sekretorės Hillary Clinton patarėjo Alec Ross teigimu, prieš kelis dešimtmečius vykusios transformac ...

Eugenijus Sabutis. Savivaldybių vežėjai – pandemijos ir ministerijų įkaitai

Ministras Marius Skuodis žiniasklaidai yra pareiškęs, jog siekdamas užtikrinti patogų tarpmiestinį susisiekimą, ieškos sprendimų, kokią optimalią susisiekimo sistemą Lietuvoje norėtų matyti. Atrodytų, kad susisiekimo ministro noras tikrai geras, tačiau labai nesavalaikis. M. Skuodis deklaruoja, kad sieks sukurti optimalų susiekimo tinklą, bet tokio pobūdžio deklaracijos yra ne vietoj ir ne laiku. Lietuvai vis dar kovojant su COVID-19 pandemijos sukeltais ekonominiais padariniais, ministro norėtųsi paklausti, kada bus aiški žinia, jog Susisiekimo ministerija sieks padėti išlikti susiekimo tinkle dalyvaujančioms ir savivaldybėms priklausančioms keleivių pervežimo transporto įmonėms. Kol kas jokių ekonominės krizės padarinius sušvelninti galinčių priemonių šioms įmonėms nematome. Dar daugiau – neturėdamas nė vieno pagalbos priemonių punkto šiam transporto sektoriui i ...

Vilija Blinkevičiūtė. Užduotis Lietuvai: nuo Vaiko pinigų iki Vaiko garantijų

Pagaliau: atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos vaiko garantijų sistemos. Buvau viena iš šios iniciatyvos autorių, Europos Parlamente ją pristačiau ir gyniau jos būtinybę. Iniciatyvos, kuri numato konkrečias (taip pat ir finansines) priemones visiems vaikams užtikrinti kokybiškas gyvenimo sąlygas, nepriklausomai nuo turtinės padėties, visuomeninio tėvų ar globėjų statuso. Pandemija, karantinai tik dar labiau padidino šios iniciatyvos svarbą. Kas jau kas, bet per visas krizes labiausiai kenčia mažiausieji ir silpniausieji. Sustabdyti ar bankrutavę verslai, prarastos darbo vietos ar pajamos galų galiausiai (kartais – ir pirmiausiai) skaudžiai kerta vaikams, jų gyvenimui. Taip pat priimta ir pirmoji išsami ES vaiko teisių strategija. Vaiko pinigai kadaise buvo didelis žingsnis pirmyn 2004-ieji. Vyriausybės s ...

V. Andriukaitis. Medikus prarandančioms šalims – futbolo pasaulio taisyklės

Tokius pasiūlymus pateikė ekspertai, nagrinėję medikų migracijos problemas 2021-03-30 „Augantis sveikatos apsaugos darbuotojų tarptautinis judėjimas tampa visuotiniu reiškiniu“, - šiandien vykusiame vebinare, skirtame medikų darbo jėgos judėjimo problemoms aptarti, teigė Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis. Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto surengtame renginyje jis priminė, kad prieš tris dešimtmečius senasis žemynas buvo padalytas į dvi priešingas puses: Rytus ir Vakarus. Sugriuvus Sovietų Sąjungai ir išplėtus Europos Sąjungos (toliau – ES) ribas, jos piliečiams atsivėrė naujos darbo galimybės. Griuvusi „geležinė siena“ paralyžiavo Rytų ir Vidurio Europos medicinos sektorių. Po 2004 m. naujų ES šalių atstovai užpildė laisvas medikų darbo vietas Belgijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Norve ...

Tomas Bičiūnas. Tamsa ir chaosas ten, kur turėtų būti šviesa

Ingridos Šimonytės Vyriausybė atšventė šimtadienį. Premjerė žiniasklaidai pripažįsta, kad pirmasis šimtas dienų naujajai Vyriausybei lengvos nebuvo, tačiau patenkinamai vertina tiek savo, tiek ministrų kabineto narių darbą. Šimtadienį prieš mėnesį turėjo švęsti ir abiturientai. Bijau, kad jeigu kas nors jų pačių, tėvų ar mokytojų paklaustų, kaip jie vertina pirmąsias Vyriausybės darbo dienas, vertinimai, toli gražu, nebūtų palankūs. Tai, kas šiandien vyksta šalies švietimo sistemoje yra pats tikriausias chaosas, nuo kurio priklausys daugelio abiturientų likimai ir tolimesnis jų gyvenimas. Jau ne kartą kalbėjau apie tai, kad valdančioji dauguma pandemijos akistatoje didžiausią dėmesį turi skirti abiturientams, nes jiems šie, egzaminų, metai yra lemtingi. Ugdymo procesą perkėlus į nuotolį pastarieji, be kelių smulkesnių iniciatyvų, praktiškai palikti likimo valiai. ...

Juozas Olekas. Svarbiausi Europos Parlamento kovo plenarinės sesijos sprendimai

Tęsiant darbą Europos Parlamente (EP), šią savaitę dirbome plenarinėje sesijoje Briuselyje. Trumposios plenarinės sesijos metu, kuri vyko trečiadienį ir ketvirtadienį, diskutavome ir priėmėme sprendimus skirtingose politikos srityse. Taip pat, dalyvavau Briuselyje vykusiose Baltarusijos Laisvės dienos palaikymo akcijose, kurių metu siuntėme palaikymo žinutes politiniams kaliniams ir Europos Parlamente ištiesėme Baltarusijos vėliavą, skirti palaikyti Baltarusijos žmonių kovai už laisvą ir demokratinę šalį. Plenarinės sesijos metu pritarėme Europos skaitmeninio žaliojo pažymėjimo kūrimo paspartinimui, balsavome už naująją Europos Sąjungos ir Afrikos partnerystės strategiją, raginome imtis skubių veiksmų jūrų taršai mažinti bei paraginome Komisiją imtis veiksmų dėl ES teisinės viršenybės principų laikymosi. Pritarėme skaitmeninio žaliojo pažymėjimui paspartini ...

Linas Jonauskas. Ar Seimas uždraus tinklus?

Šioje Seimo kadencijoje valdančiųjų ir kiekvieno Seimo nario, kuriam rūpi Lietuvos gamta, laukia vienas didžiausių išbandymų: verslinės žvejybos draudimo Kuršių mariose ir vidaus vandenyse uždraudimas. Šis sprendimas, nors kai kam gal bus ir nepatogus dėl įnirtingo žvejų-verslininkų spaudimo, nebegali būti atidėliojamas. Aplinkos apsaugos agentūra praėjusių metų pabaigoje pasidalino ne itin džiaugsminga žinia – kartu su Gamtos tyrimų centro ekspertais atliktas tyrimas parodė, kad Baltijos jūros priekrantėje ekologinė būklė pagal žuvų skaičių yra bloga. Ir tai nebuvo kokia nors netikėta žinia. Žuvų išteklių mažėjimas tęsiasi jau beveik dešimtmetį. Jei ir toliau niekas nesikeis, žuvų ištekliai greitu metu gali pasiekti kritinę ribą. Negalime sau leisti tokios situacijos. Manoma, kad žuvų populiacijos mažėjimą lemia pernelyg intensyvi žvejyba ne tik priekrantėje, ...