vasario 24, 2021

J. Sabatauskas: situacija dėl duomenų apsaugos Lietuvoje prasta, vyrauja atsainus požiūris

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas sako, kad po Seimo Teisės ir teisėtvarkos (TTK) komiteto narių susitikimo su atsakingų institucijų atstovais aiškėja, kad situacija dėl duomenų apsaugos Lietuvoje yra prastesnė nei tikėtasi. TTK trečiadienį nagrinėjo klientų duomenų vagystės iš automobilių dalijimosi platformos „CityBee“ aplinkybes. Pasak J. Sabatausko, dalis už duomenų apsaugą atsakingų institucijų į susiklosčiusią situaciją žiūri pernelyg atsainiai. „Pavyzdžiui, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas laikosi nuomonės, kad dėl perteklinių duomenų rinkimo visų nesukontroliuosi. O būtent jo vadovaujama institucija prieš metus tikrino „CityBee“: aiškinosi, kaip jie tvarko asmenų duomenis. Iš to, kas kalbėta komiteto posėdyje, panašu, kad kai kurios institucijos į duomenų apsaugą lik šiol žiūri atsainiai“, - teigia J. Sabatauskas. ...

Su kokiais iššūkiais susiduria klausos negalią turinčios moterys pandemijos laikotarpiu?

Pandemijos laikotarpiu ženkliai išaugus nedarbui, neįgaliųjų moterų situacija darbo rinkoje tapo labai sudėtinga. Prie visų nedarbo sunkumų prisideda psichologinė įtampa dėl vaikų bei artimųjų, nerimas dėl sveikatos, įvairios baimės. Kadangi didelė dalis neįgalių moterų dirba fabrikuose, siuvyklose, parduotuvėse – šiuo metu daugelis iš jų yra prastovose. Jų atlyginimai siekia vos 400 – 500 eurų, o darbo praradimas dar labiau pablogina jų finansinę situaciją, o tai reiškia, kad negalią turinti moteris atsiduria ties skurdo riba ir patenka į dar didesnę socialinę atskirtį. Neįgaliosios sudaro didelę mūsų visuomenės dalį, tačiau tik mažai daliai dirbti galinčių neįgaliųjų moterų pavyksta įsidarbinti. Tarp galinčių dirbti ir realiai dirbančių neįgalių asmenų atotrūkis yra didžiulis. Visuomenėje vyrauja požiūris, kad neįgalusis yra mažiau kompetentingas negu žm ...

Tomas Bičiūnas. Ar be reikalo pedagogai bijo prievartos?

Pedagogai, su nekantrumu laukę dienos, kada galės grįžti į įprastą darbą mokyklose, vasario pradžioje iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos išgirdo žinią, kad į darbą grįžti galės tik tie, kurie pasiskiepys arba privalomai, pagal nustatytą tvarką, darysis COVID-19 testus. Ši žinia ne juokais supykdė šalies pedagogų bendruomenę, nes pagal šį nurodymą, visi, kas nesiskiepys ar privalomąja tvarka nesitestuos, bus nušalinti nuo darbo bei negaus atlyginimo. Pasipiktinimo banga bemat nusirito per pedagogų socialinių tinklų paskyras, sureagavo švietimo profesinės sąjungos, tėvai ir vaikai. Švietimo, sporto ir mokslo ministerija skubiai sureagavo į kylančią pasipiktinimo bangą ir jau kitą dieną atnaujino nuostatas, pagal kurias skiepai ir testavimas mokytojams nebėra privalomi. Visi norintys ir toliau bus skiepijami prioriteto tvarka, tačiau atsisakę tai daryti be jo ...

Vienodo darbo užmokesčio dieną pasitinkant – atotrūkis vis dar stipriai nevienodas

Vasario 28 d. yra minima vienodo darbo užmokesčio diena. Europoje ši diena pradėta minėti nuo 2012 m, tačiau tai sritis, kurioje dar yra daug ką nuveikti. Visoje Europos sąjungoje pastebimas ženklus skirtumas tarp vyrams ir moterims išmokamo atlyginimo už tą patį darbą. Atlikti tyrimai rodo, kad dėl darbo užmokesčio skirtumo, moterims tenka dirbti už dyką net iki dviejų mėnesių. Stebint statistikos duomenis galime pastebėti, kad skirtumas yra linkęs nežymiai mažėti – ankstesniais metais jis buvo 17 % ir didesnis. Lietuvoje moterų ir vyrų darbo užmokestis vidutiniškai skyrėsi 14,6 %, Latvijoje – 15,5 %, Estijoje – 27,7 %. Mažesnis nei 8% skirtumas tarp moterų ir vyrų atlyginimo už tą patį darbą, yra Belgijoje, Liuksemburge, Italijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje. O didesnis nei 20% skirtumas - Austrijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalyst ...