Vilija Targamadzė. Bendrojo ugdymo mokykla – kodėl antraip?

Vilija Targamadzė. Bendrojo ugdymo mokykla – kodėl antraip?

Švietimo, ugdymo, studijų kokybė prieš rinkimus politikų (ir ne tik) buvo kartojama tarsi mantra. Taip, tai labai svarbus akcentas. Bet realybė yra kitokia, nes kokybei gerinti reikalingi realūs, neatidėliotini darbai, o ne tik dar nenuskaidrintos vienos ar kitos kokybės sąvokos kartojimas. Juk tikrai ne pažadais ar kokiais užkalbėjimais pagerės bendrasis ugdymas mokykloje. Akivaizdu – bendrojo ugdymo mokyklai nedelsiant reikia pagalbos. Ir nereikia stebeilytis vien į mokytojus, švietimo pagalbos specialistus ar vadovus. Didžioji jų dalis stengiasi veiksmingai pritaikyti nuotolinį mokymą, organizuoti ugdymo/si procesą, rengia mokymo/si medžiagą ir pan. Nemažai jų jau pavargę ir nusivylę pažadukais. Tad šįkart atsigręžkime į tas institucijas, kurios turi mokyklai pagelbėti. Akivaizdu, kad nuotoliniam mokymui tinkamai nepasirengta ir antro karantino laikotarpiu. ...

Ekspertai ir politikai diskutavo dėl pokyčių mokytojų tobulinimo srityje

Ekspertai ir politikai diskutavo dėl pokyčių mokytojų tobulinimo srityje

Švietimo ekspertai ir politikai pirmadienį diskutavo, ar Lietuvoje mokytojams yra suteikiama pakankama pagalba tobulėti ir teikė siūlymus, kaip gerinti situaciją švietimo sistemoje. „Susirinkome padiskutuoti apie mokytojų profesinis tobulėjimą, institucijų ir jų grupių potencialą. Mūsų pokalbio tikslas – aptarti mokytojo tobulėjimo perspektyvą. Aptariamą lauką susiaurinome iki dviejų klausimų – jeigu mokytojai intensyviai mokosi, kodėl tokie žemi yra Lietuvos mokinių pasiekimų vertinimai ir kokį potencialą turi jūsų institucija ar institucijų grupė teikti kvalifikacijos tobulinimo programas įvardintose srityse", - atidarydama diskusiją teigė renginio organizatorė Seimo narė, profesorė Vilija Targamadzė. Diskusijos dalyvius taip pat sveikino Prezidentūros Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Jolanta Karpavičienė. „Noriu nuoširdžiai p ...

Švietimo ekspertai ir politikai diskutuos, ar Lietuva iš tiesų padeda mokytojams

Švietimo ekspertai ir politikai diskutuos, ar Lietuva iš tiesų padeda mokytojams

Švietimo ekspertai ir politikai pirmadienį renkasi į diskusiją, kurioje aiškinsis, ar Lietuva iš tikrųjų padeda mokytojams tobulėti ir pateiks siūlymus, ką daryti, kad situacija keistųsi. Seimo narės prof. habil. dr. Vilijos Targamadzės organizuojamoje diskusijoje pranešimus apie mokytojų profesinį tobulinimąsi ir esamą padėtį skaitys Prezidentūros, Lietuvos švietimo centrų asociacijos, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Šiaulių universiteto atstovai. Diskusijoje dalyvaus ir kandidatė užimti Švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas dr. Jurgita Šiugždinienė. Diskusiją iniciavusios V. Targamadzės teigimu, tyrimai rodo, kad Lietuva tarp EBPO valstybių pirmauja pagal profesinio tobulinimosi intensyvumą, o didžioji dalis Lietuvos mokytojų mano, kad jų kolegos atviri inovacijoms. „Tačiau jei mokytojai intensyviai mokosi ir yra linkę įgy ...

Seimo nariai ragina spręsti specialiųjų poreikių vaikų problemas – mokyklose trūksta per 6,4 tūkst. specialistų

Seimo nariai ragina spręsti specialiųjų poreikių vaikų problemas – mokyklose trūksta per 6,4 tūkst. specialistų

Seimo socialdemokratų frakcijos nariai Vilija Targamadzė ir Tomas Bičiūnas kitų metų biudžete ragina numatyti papildomus 28,8 mln. eurų bazinių švietimo paslaugų specialiųjų poreikių vaikams užtikrinimui. Tokį pasiūlymą biudžeto projektui registravę Seimo nariai pabrėžia, kad šiuo metu dalis specialiųjų poreikių vaikų bendrojo ugdymo mokyklose lieka be bazinių paslaugų. Nemaža dalis specialiųjų poreikių vaikų jau šiandien lieka be bazinių paslaugų teikimo, o mokytojams tenka didelis krūvis – būtent jie ugdyme turi sunkumų. „Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, jau dabar mokyklose trūksta daugiau nei 6,4 tūkst. švietimo pagalbos specialistų ir specialiųjų pedagogų. Tuo metu kitų metu biudžeto projekte tam reikalingos lėšos nėra numatytos. Tai reiškia, kad nemaža dalis specialiųjų poreikių vaikų jau šiandien lieka be bazinių paslaugų teikimo, o mokytojams ...

Modesta Petrauskaitė. Kiek kainuoja balsas?

Modesta Petrauskaitė. Kiek kainuoja balsas?

Lietuvos Vyriausybė kaip reikiant įsilinksmino priešrinkiminėse pinigų taškybose. Kiek anksčiau skyrusi po 200 eurų dotacijos medikų poilsiui Lietuvos turizmo sektoriuje, dabar dar ketina pridėti ir mokytojų poilsiui, tik jau kiek kukliau, po 100 eurų. Skaičiuojama, kad 200 eurų tiksline dotacija pasinaudos apie 50 tūkstančių medikų ir apie 63 tūkstančiai pedagogų, tarp kurių - universitetų ir kolegijų dėstytojai, logopedai, socialiniai pedagogai, darželių auklėtojai, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų pedagogai. Medikams šiai dotacijai skirta 10 milijonų, pedagogams ketinama skirti 6,3 milijono eurų. Dotacija medikams ir pedagogams numatyta siekiant gelbėti šalies turizmo sektorių, o tai reiškia, kad skirtus pinigus pastarieji galės leisti tik apsigyvenant viešbučiuose ir kaimo turizmo sodybose. Tiesa, nei vienam šios lėšos nebus tiesiogiai pervedam ...

Matas Skamarakas. Palikti „antriems“ metams

Matas Skamarakas. Palikti „antriems“ metams

Prisipažinsiu, taip neramu dar nebuvo nei vienų mokslo metų pradžioje. COVID-19 grėsmė kaip niekada didelė, o matant pastarųjų savaičių tendencijas, labai panašu, jog kaukės ilgainiui bus privalomos ne tik didžiuosiuose prekybos centruose ar renginių metu, tačiau ir mokyklose. Galiausiai, tik laiko klausimas, kada mokykloms teks grįžti prie nuotolinio mokymo. Ar esame tam pasiruošę? Daugelis šalies mokyklų naujuosius mokslo metus pradėjo nespėjusios pasirengti pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtas rekomendacijas. Tiesą pasakius, ir pati ministerija šią rugsėjo pirmąją pasitiko, nepadariusi privalomų namų darbų. Pedagogams, kurie turės užtikrinti pilnavertį mokymosi procesą, trūksta elementarių priemonių: iki šiol ne visi mokytojai yra aprūpinti darbiniais kompiuteriais ir dirba su savais, kuriems, kaip jau parodė pirmoji koronaviruso sukelta pand ...

Liutauras Gudžinskas. Kaip pasiekti nacionalinį susitarimą dėl rugsėjo pirmosios

Liutauras Gudžinskas. Kaip pasiekti nacionalinį susitarimą dėl rugsėjo pirmosios

Mokytojai veržiasi per langus, ministrės atstatydinimas su trenksmu, uždaromas Vilniaus universitetas, prasti matematikos egzamino rezultatai, pasimetimas ir nepasitenkinimas ugdymo įstaigose karantino metu – švietimo sistemai šie ketveri metai buvo tikrai nelengvi. Ar galima išeitis? Dažnai sakome: Lietuva neturi gausių išteklių – išskyrus savo žmones. Kartais giriamės didžiausiu aukštąją mokyklą pabaigusių nuošimčiu mūsų šalyje tarp ES valstybių narių. Tačiau atsiras, kas primins: pagal mokinių testų rezultatus velkamės Europos uodegoje. Kai broliai estai, latviai ir lenkai – priekyje. Deja, pastarasis rodiklis geriau atspindi mūsų švietimo padėtį. Pašaukimas – gražu ir svarbu. Tačiau tam, kad mokytojas jo neprarastų ir nenusiviltų, jam turi būti ir sudaromos deramos darbo sąlygos, ir tinkamai atlyginama. Giluminiai garsiosios Suomijos švietimo sistemos tyrim ...

Close