darbuotojai Archives

Gintautas Paluckas. Ar I. Šimonytės Vyriausybė laikysis Darbo kodekso?

Darbo kodeksas, su visais jo trūkumais, turi bent kelis teigiamus aspektus. Pirmiausia, teoriškai, valstybinių įmonių valdybose, remiantis Darbo kodeksu, turėtų būti darbuotojų atstovas. Šiuo metu šalyje veikia virš 100 valstybės įmonių ir vos šešios laikosi šios įstatyme numatytos nuostatos. Gali kilti klausimas – kodėl yra svarbu, kad darbuotojų atstovai būtų įmonių valdybose? Tai įmones suka ilgalaikio rezultato ir ilgalaikės sėkmės keliu, pats atstovavimas skaidrina sprendimų priėmimo procesą, kuria konsensusu ir sutarimu tarp darbuotojų ir vadovybės grįstus santykius bei geresnes darbo sąlygas. Kita vertus, tai yra ir ekonominės demokratijos išraiška, kurios čia, Lietuvoje, labai trūksta. Lietuvoje mes turime teisinį reikalavimą valstybinėms įmonėms, o privačios kompanijos darbuotojų į sprendimų priėmimą neįtraukia. Darbuotojų atstovavimas įmonių valdybose ...

J. Olekas: privalome kovoti su dirbančių žmonių skurdu

Praėjusioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje balsavome už rezoliuciją dėl nelygybės mažinimo ypatingą dėmesį skiriant dirbančiųjų skurdui. Nelygybė ir skurdas ir didėja, ypatingai tarp skirtingų mūsų visuomenės klasių. Jei gyvenimo kokybė per pastaruosius dešimtmečius Europoje iš esmės pagerėjo, ji nepagerėjo visiems žmonėms vienodai. Turime kovoti su dirbančiųjų žmonių nelygybėmis ir skurdu. Siekdami užkirsti kelią dirbančiųjų skurdui, mes – Socialistai ir demokratai Europos Parlamente – aktyviai dirbame, siekdami užtikrinti padorų minimalų atlyginimą kiekvienam ES piliečiui. Kova su pajamų nelygybe ir skurdu yra prioritetinė – negalime leisti skursti dirbantiesiems. Principas, jog darbas yra geriausia kovos su skurdu priemonė, tinka ne visais atvejais. Tam tikruose sektoriuose yra mokami tokie maži atlyginimai, kad net dirbant neįmanoma padoriai pragyven ...

Pirmosios naujųjų metų plenarinės sesijos Europos Parlamente apžvalga

Pirmoji 2021-ųjų plenarinė sesija buvo kaip niekad intensyvi ir gausi darbų bei sprendimų. Daugiausia dėmesio skyrėme COVID – 19 ir socialinėms ES problemoms, kurios per pandemiją tapo aštresnėmis. Sesijoje skambėjo ir Lietuvos vardas. Pradėdamas EP plenarinę sesiją jo pirmininkas David Sassoli pagerbė Sausio 13-osios aukas. „Prieš 30 metų, 1991 m. sausio 13-ąją, sovietų tankams puolant Vilniaus televizijos bokštą žuvo keturiolika žmonių, o šimtai buvo sužeista. Lietuviai tuo metu gynė savo laisvę ir nepriklausomybę. Jie gynė demokratiją ir teisės viršenybę. Šiandien mes pagerbiame visus šių Europos vertybių gynėjus, ypač tuos, kurie dėl jų paaukojo gyvybę“, – kalbėjo D. Sassoli. Diskusijoje su Komisijos ir Tarybos atstovais aptarėme ES vakcinų strategijos įgyvendinimo aktualijas. Išreiškėme pageidavimą, kad ES sutarčių su farmacijos kompanijomis sąlygos būtų visi ...

A. Sysas: užsikrėtusiems COVID-19 profesinę veiklą vykdžiusiems darbuotojams turi būti mokama 100 proc. ligos išmoka

Socialdemokratams gaunant daugybę medikų, pareigūnų ir švietimo darbuotojų kreipimųsi dėl jiems ne visada mokamos priklausančios 100 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ siekiančios ligos išmokos darbe užsikrėtus COVID-19, Seimo Socialdemokratų frakcija kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą ir į „Sodrą“. Iš frakcijai pateiktų sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atsakymų akivaizdu, kad darbdaviai bijo, jog jų patvirtinimas dėl darbuotojo susirgimo vykdant savo funkcijas reiškia, jog COVID-19 liga jų darbuotojui automatiškai pripažįstama ūmia profesine liga ir dėl to gali kilti atitinkamos pasekmės pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (galimi darbuotojų ieškiniai, padidėjusios įmokos ir pan.). „Sodra“ yra paaiškinusi ir paskelbusi, kad kai medikai, pareigūnai ar švietimo darbuotojai užsikrečia ...

Modesta Petrauskaitė. Kodėl Lietuvai nereikia dirbančių žmonių?

Šalyje mažėjant užsikrėtimų COVID-19, pamažu lengvinamos karantino sąlygos: atidarytos parduotuvės, su tam tikrais ribojimais darbą pradėjo grožio paslaugų sektorius, leista atidaryti lauko kavines, o galiausiai, prabilta ir apie skrydžių iš ir į Lietuvą atnaujinimą. Jau anksčiau Vyriausybė buvo pranešusi, kad tarp pirmųjų galimų atnaujintų skrydžių bus kryptys į saugias šalis, kuriose nėra viruso židinių. Neatmetama, kad pirmieji skrydžiai jau gegužės viduryje bus atnaujinti į Lenkiją, Latviją, Vokietiją ir Norvegiją. Labai tikėtina, kad po skrydžių į minėtas šalis atnaujinimo, didžiosios dalies išvykti suplanavusių tautiečių nesustabdysime, tačiau turime unikalią galimybę ir mes. Tikėtina, kad tik sudarius galimybes išskristi iš Lietuvos, mūsų šalį paliks tūkstančiai darbingo amžiaus žmonių. Neabejoju, kad tarp populiariausių krypčių bus Norvegija ir Vokieti ...

Tadas Prajara. Ar Lietuvai gresia badas?

Nors pasaulinės COVID-19 plitimo prognozės atrodo optimistiškai, tačiau šios ligos sukeltą poveikį pasaulis jus dar ilgai. Pasaulio ekonomika patyrė ir dar patiria milžiniškus sukrėtimus, o tarptautinės organizacijos prognozuoja pasaulinę maisto trūkumo krizę. Viruso sukeltos panikos pasekmė – šluojamos maisto parduotuvių lentynos, trūkinėjančios tarptautinės maisto tiekimo grandinės, maisto produkcijos eksporto ribojimai, kiti karantino apribojimai ir galiausiai darbo jėgos trūkumas žemės ūkio sektoriuje. Visa tai gali lemti, kad pasaulyje gali pradėti trūkti maisto. Didžiosios Europos valstybės su dideliu nerimu pasitinka ateinantį pavasarinį žemės ūkio darbų sezoną. Dėl uždarytų valstybių sienų jau ima trūkti sezoninių žemės ūkio sektoriaus darbuotojų. Į žemės ūkio sektorių kviečiami visi darbo turizmo, apgyvendinimo ir maitinimosi sektoriuose netekę asmenys ...

Rasa Budbergytė. Ką paremsime, į tuos ir atsiremsime

Šiuo metu Vyriausybė jau koreguoja savo pačios patvirtintą valstybės pagalbos verslui paketą, nes kaip juokaujama viešai, verslui priemonių nereikia, reikia pinigų. Ir tikrai, tos priemonės atrodo labiau orientuotos į stipraus ar stambaus verslo gelbėjimą, nei į Lietuvos žmonių ir jų pajamų gelbėjimą. Paramos mechanizmas šiek tiek paprastinamas, tačiau mažos įmonės ir toliau, panašu, neatitiks perteklinių reikalavimų. Apie subsidijas mažoms įmonėms nėra galvojama. Taigi, nesuveikus šiai paramai nebus ir taip laukiamo ekonomikos atsigavimo, bankrotų daugės, nedarbo lygis augs daug greičiau, nei mes norėtume. Neaugs ir vartojimas, pagrindinis mūsų ekonomikos variklis šioj krizinėj situacijoje, taigi vis daugiau kalbama apie tai, kaip paspartinti ekonomikos augimą per valstybės ir savivaldybių investicijas, planuojama jas didinti 500 milijonų eurų. Įprastiniai kelių re ...