darbuotojai Archives

Povilas Pinelis. Ar valstybė saugo ir užtikrina dirbančiųjų teisių įgyvendinimą?

Pamatinis teisinės valstybės principas yra teisės viršenybė. Tai reiškia, kad visiems privalu laikytis teisės aktų ir visi prieš juos esame lygūs. Vienur tai veikia geriau, kitur prasčiau. Štai Vilniuje pakanka vieno ciniko, kuris, piktnaudžiaudamas savo padėtimi, teisėmis, ir pasitelkdamas pretekstu, valstybės teisinę situaciją gali veikti kaip tinkamas, paralyžiuodamas teisės aktų taikymą, juose įtvirtintas asmenų teises ir laisves. Tai daroma per Vilniaus miesto savivaldybės valdomą UAB „Vilniaus viešasis transportas“, kuris jau antrus metus sėkmingai įrodinėja, kad darbdaviui nenorint, teisės aktuose įtvirtintos dirbančiųjų teisės tėra fikcija, kuri realybėje paprasčiausiai neveikia. Kontekstui suprasti būtina priminti, kad konfliktas tarp Vilniaus miesto savivaldybės valdomos UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ir „Vilniaus viešojo transporto profesinės sąj ...

Modesta Petrauskaitė. Nereikalingi žmonės

Didėjančios energetinių resursų, maisto produktų, paslaugų kainos ir kaip ant mielių kylanti infliacija nėra vieninteliai iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria Vyriausybė. Valstybės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Lietuvos paštas“ paskelbė apie beveik 3000 darbuotojų atleidimą ir panašu, jog tai – tik pradžia. Apie pirmuosius didelius atleidimus „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė dar šių metų vasario mėnesio pradžioje. Tuo metu, apribojus trąšų tranzitą iš Baltarusijos ir netekus nemažos dalies pajamų, buvo skelbiama apie planus iki metų pabaigos atleisti 300 įmonės darbuotojų. Vos po kelių mėnesių, balandžio pabaigoje, valstybės valdoma „Lietuvos geležinkelių“ grupė patikslino savo planus ir paskelbė apie planuojamą 2000 darbuotojų atleidimą. Didžiausia planuojamų atleisti darbuotojų dalis – 1200 – dirba antrinėje įmonėje „LTG Cargo“, 500 – „LTG Infra“ ir ...

Jūratė Zailskienė. Lietuvos pašto darbuotojai atleidžiami. Ar tikrai viską turime ir galime matuoti tik pinigais?

Gegužės 12 dienos informacija pagal BNS: „Dėl kritusių pašto paslaugų apimčių Lietuvos paštas, pernai patyręs 6,4 mln. eurų grynojo nuostolio, planuoja didinti paslaugų tarifus bei atleisti apie 600 darbuotojų.“ Netrukus dar ir susisiekimo ministras Marius Skuodis pakomentavo, kad įmonė negali dirbti nuostolingai. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos pašto įstatyme rašoma, kad valstybinis Lietuvos paštas „užtikrina universaliųjų pašto paslaugų plėtros atitikimą technikos pažangai bei naudotojų poreikiams“. Mūsų valstybėje pašto paslaugomis naudojasi daug žmonių. Žinoma, pandemija pagreitino ir pakeitė didelės dalies gyventojų įpročius. Smarkiai išsiplėtė internetinė prekyba, siuntų pristatymas į namus arba paštomatus. Atsirado daug privačių įmonių, kurios siūlo vartotojams įvairiausias paslaugas – pristato siuntas į namus ir paima iš jų netinkamas prekes bet kuriam ...

Masiniai darbuotojų atleidimai „Lietuvos geležinkeliuose“ sulaukė pasmerkimo: tai tik pradžia, kyla grėsmė kelių saugumui

Opozicinė Socialdemokratų partija ragina premjerę Ingridą Šimonytę ir Laisvės partijos deleguotus ministrus nedelsiant ieškoti sprendimų susisiekimo sektoriui gelbėti. Pasirodžius pranešimams, kad „Lietuvos geležinkeliai" ruošiasi atleisti tūkstančius darbuotojų, socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė įspėja, kad „toks žmogiškųjų išteklių švaistymas – ne išeitis". „Susisiekimo sektorius – uostas ir geležinkeliai – dėl rekordiškai sumažėjusių krovinių srauto patiria dar neregėtą krizę. Masinis darbuotojų išvarymas – tai ne sprendimas. Esu įsitikinusi, kad valstybės pareiga, ypač krizės metu, kurti ir išlaikyti darbo vietas. Nematau politinės valios žmones perkvalifikuoti, pasiūlyti darbus kitose valstybės valdomose įmonėse. Ne, pasirodo patogiau tiesiog juos imti ir išmesti. Bet štai, kai iškyla klausimas dėl ministrų atleidimo, valdantiesiems netrūksta išrad ...

V. Blinkevičiūtė kreipiasi į darbdavius ir Vyriausybę: dažnai pamirštate, kas išlaiko mūsų valstybę

Lietuvai minint Tarptautinę darbo dieną, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė kreipiasi į darbdavius ir Vyriausybę, ragindama atsižvelgti į dirbančiųjų Lietuvos žmonių padėtį rekordinės infliacijos metu. Darbdavius ji ragina į darbuotojus žiūrėti kaip į lygiaverčius partnerius, o ne pigią, paklusnią ir nuolankią darbo jėgą, dalintis pelnu. Tuo tarpu Vyriausybei siūlo mokesčių sistemą padaryti teisingesne bei įtvirtinti įstatymuose, kad visose valstybės ir savivaldybių įmonėse galiotų kolektyvinės sutartys. „Valdantieji skelbė, kad viskas, pigios darbo jėgos šalimi nebūsime. Nes toks konkurencinis pranašumas niekur neveda. Tačiau reikalai „ant žemės“ liudija ką kita. 4 iš 10 dirbančių žmonių gyvena nuo algos iki algos, apie 115 tūkst. žmonių kas mėnesį tegauna „minimumą“. Lietuviški atlyginimai europiniame kontekste vis da ...

Parlamentarai ėmėsi veiksmų, kad nebūtų „palaidota“ teisė streikuoti

Seimo nariai Julius Sabatauskas ir Tomas Tomilinas Seime užregistravo pasiūlymą gelbėti darbuotojų teisę streikuoti esant ypatingajai situacijai. „Konstitucijoje įtvirtinta darbuotojų teisė streikuoti. Bet Darbo kodekse įtvirtintas draudimas rengti streiką, kai šalyje paskelbta nepaprastoji padėtis. Tikėtina, kad ir ateityje, dabartinei ypatingajai situacijai pasibaigus, turėsime įvairių ypatingų situacijų. O teisė streikuoti – viena iš kertinių darbuotojų teisių, įtvirtintų Konstitucijoje“, – prieštaravimą paaiškina socialdemokratas J. Sabatauskas. Parlamentaras pažymi, kad aplinkybės, dėl kurių skelbiama nepaprastoji padėtis, gali būti pačios įvairiausios, nevienodai grėsmingos, o jų poveikis šalies vidiniam gyvenimui taip pat gali skirtis. „Totalus draudimas streikuoti esant nepaprastajai padėčiai neturi nei teisinio, nei loginio pagrindo“, – įsitikinęs ...

Vilija Blinkevičiūtė. Neatsakingų robotukų valdžia arba kaip apsaugoti dirbančiuosius per e-platformas

Praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija pateikė Europos Parlamentui projektą direktyvos dėl dirbančiųjų per skaitmenines platformas. Naujuoju ES teisės aktu bus siekiama užtikrinti per e-platformas veikiančių asmenų darbo ir socialines garantijas. Naujieji pakeitimai būtų taikomi dažnai pasaulio galingiesiems priklausančioms platformoms „Bolt Food“, „Wolt“, „ZitiCity“, „Bolt“, „Yandex“ ar „Uber“. Europos Parlamente prasidės diskusijos. Jos jau prasidėjo Lietuvoje: direktyvos projektas aptartas Trišalėje taryboje. Paaiškėjo Lietuvos valdžios ir darbdavių atstovų pozicija: iš esmės nieko keisti nereikia, viskas čia gerai. Nuskambėjo ir teiginys, kad veikiantieji per e-platformas ir nereikalauja jokių papildomų teisių bei apsaugų. Ne, tai nėra tiesa. Ir ne viskas čia gerai. Kviečiu valdžios atstovus, politikus išgirsti Europos Komisiją, dirbančiuosius ir ...