Nepažintos mūsų teisės ir laisvės

Nepažintos mūsų teisės ir laisvės

Beveik 100 Lietuvos socialdemokračių vasario 8 d. rinkosi į išplėstinį tarybos posėdį. Posėdžio dalyves sveikino Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos (LSDMS) pirmininkė Orinta Leiputė, Lietuvos Respublikos Seimo nariai Dovilė Šakalienė, Rasa Budbergytė, Julius Sabatauskas ir Algirdas Sysas, Birštono merė Nijolė Dirginčienė. „Socialdemokračių moterų sąjunga skatina moterų lyderystę kiekvienoje srityje. Praėjusių metų pavasarį ataskaitinėje konferencijoje Birštone mes išsikėlėme ambicingus tikslus: siekti, kad ne mažiau kaip 50 proc. socialdemokratų, 2020 m. išrinktų į Seimą,  sudarytų moterys.  Mūsų tikslas ne tik keisti LSDP narių, bet ir visos visuomenės požiūrį į moterų dalyvavimą politikoje“, – sakė Orinta Leiputė. Tarybos posėdyje sąjungos pirmininkė pristatė LSDMS klubų siūlymus LSDP rinkimų programai. Siūlymų buvo daugiau kaip 40. Taip pat pristatytos k ...

Silvinija Simonaitytė. Plona linija tarp saugios ir policinės valstybės. O kur judame mes?

Silvinija Simonaitytė. Plona linija tarp saugios ir policinės valstybės. O kur judame mes?

Paskutiniais metais Lietuvoje pasidarė labai madinga griežtos rankos politika. Džiaugėmės geležine prezidente, žavėjomės jos stipria pozicija tiek vidaus, tiek užsienio politikos klausimais. Kartu su tvirta prezidentūra stiprėjo ir saugumo struktūros. Stiprios saugumą užtikrinančios tarnybos yra tarsi garantas saugiai valstybei. Ypač tai svarbu šiuolaikiniame pasaulyje, kada terorizmo grėsmė yra reali, o karinių konfliktų ar nedraugiškai nusiteikusių didžiųjų valstybių kaimynystė matuojama nebe kilometrais, o informacijos sklaidos greičiais. Saugumas yra kiekvienos valstybės gyvavimo garantas, tačiau įdomu yra tai, kad kuo daugiau aplinkos grėsmių, tuo daugiau jėgos sukaupiama į vienas rankas. Kai piliečiai bijo, jiems atrodo normalu, kad skiriamas papildomas finansavimas jėgos struktūroms, kai jiems neaiški situacija, jie priima valdžios pažadą užtikrinti saugumą ...

Justinas Argustas. Istorijos sugrįžimas

Justinas Argustas. Istorijos sugrįžimas

Daugybę Lietuvai svarbių sukakčių, jubiliejų ir asmenybių atminimo klausimus vis garsiau lydi politizuotos diskusijos apie tai, ką užmiršti, ką prisiminti. Reiškinys, apėmęs Vengriją, Lenkiją, Ukrainą ir kitas šalis, neaplenkia ir Lietuvos. „Galbūt Signatarų namų garsiajame balkone ateityje kalbantį matysime ne vien dešiniųjų atstovą“, – sakydamas kalbą Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro Stepono Kairio 140-osioms gimimo metinėms atminti renginyje atsargiai pasvarstė LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas. „Ne dešinysis šneka, o Atkuriamojo Seimo pirmininkas“, – ūmai replikavo Signatarų namų vadovė. „Kairiųjų ketvertui“, – Biržiškai, Kairiui, Narutavičiui ir Vileišiui, – vietos didžiajame pasakojime apie Vasario 16 d. Aktą kol kas nėra. Tiems, kurie protestavo prieš daugumos tuometės tarybos narių valią susieti Lietuvos nepriklausomybę tvirtais ryšiais ...

Vilija Blinkevičiūtė. Savaitė Europos Parlamente: ES ateitis – žalioji politika

Vilija Blinkevičiūtė. Savaitė Europos Parlamente: ES ateitis – žalioji politika

- Pirmoji 2020-ųjų plenarinė sesija kupina darbų ir sprendimų: Lietuvoje ir visame pasaulyje vykstant ekologinėms katastrofoms, prioritetinėmis temomis buvo klimatas ir aplinkos tausojimas. Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen paskelbtas Europos žaliasis kursas sulaukė stipraus palaikymo. Priimtoje rezoliucijoje palankiai įvertinome Europos Sąjungos (ES) planą iki 2050 m. tapti klimato požiūriu neutralia ir siūlome teisiškai įsipareigoti iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas sumažinti 55 proc. palyginti su 1990 m. lygiu.  Taip pat norėtume nustatyti tarpinį tikslą iki 2040 m. Savo ruožtu raginame sukurti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) reikalavimus atitinkantį pasaulinį anglies junginių ribų reguliavimo mechanizmą. Pritariame ketinimui įtraukti jūrų transportą į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, taip pat mažinti ...

Ž. Garšva. „Mes tą jų valią nusipirksim!“ Ar V. Matijošaitis gali nupirkti Jūsų balsą?

Ž. Garšva. „Mes tą jų valią nusipirksim!“ Ar V. Matijošaitis gali nupirkti Jūsų balsą?

Dar pamenate šį Visvaldo Matijošaičio pareiškimą? Po rinkimų visagaliu pasijautęs savivaldybių asociacijoje jis stojo prieš kitų miestų merus ir pamokė juos demokratijos pagrindų. Šiuolaikinės Kauno demokratijos. Tada pirmą kartą garsiai nuskambėjo V. Matijošaičio svajonės prie Kauno miesto prijungti Kauno rajoną. Kilo nemažas skandalas. Tik kas pasikeitė? Gal gyventojų norai? O kam jie įdomūs, jeigu V. Matijošaitis nutarė, kad turi būti kitaip. Po pareiškimo apie „gyventojų valios nupirkimą“ praėjo vos trys mėnesiai. Ir Kauno miesto meras žengė antrą žingsnį – pradėjo sukti projektą apie Kauno gyventojų apklausą. Į šį žaidimą jis mėgina įtraukti net ir Vidaus reikalų ministeriją. Kas tai? Cinizmas ar labai gerai apgalvota strategija? O gal tai tolimesnis V. Matijošaičio žaidimas su valdančiaisiais „valstiečiais“? Taip jau sutapo, kad neseniai namą prie Kauno ...

G. Purvaneckienė. Ką pasakytų dirbantys pensininkai?

G. Purvaneckienė. Ką pasakytų dirbantys pensininkai?

Nauja darbdavių idėja – dirbančių pensininkų atleidimas nuo Sodros mokesčio. Tiesa, ją išsakė premjeras, bet neabejoju, kad tą „jauką“ jam galėjo pakišti tik darbdaviai (arba privačių pensinių fondų atstovai), o būdamas dar toli nuo pensinio amžiaus, premjeras lengvabūdiškai „ant jo užkibo“. Paklausykite, kaip paradoksaliai skamba ši idėja: „Siekiant į darbo rinką pritraukti daugiau pensinio amžiaus žmonių, premjeras siūlo darbdavius skatinti mokestinėmis lengvatomis“*. Toliau cituojamas pats premjeras: „šiuo metu yra didelis kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, todėl ir verslas, ir valstybė anksčiau ar vėliau turės priimti sprendimus, skatinsiančius vyresnio amžiaus žmones kuo ilgiau išlikti darbo rinkoje“. Tai ką reikia skatinti? Darbdavius ar pensininkus? Reiktų suprasti: (darbdaviams) trūksta darbo jėgos, todėl reikia skatinti pensininkus, kad jie kuo ilgiau išl ...

J. Sabatauskas: abejonės dėl ankstesnės „valstiečio“ D. Gaižausko veiklos turi būti išsklaidytos

J. Sabatauskas: abejonės dėl ankstesnės „valstiečio“ D. Gaižausko veiklos turi būti išsklaidytos

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) vadovaujantis politikas turėtų būti be priekaištų, reaguodamas į LRT Tyrimų skyriaus publikaciją teigia opozicinės Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas. Pasak socialdemokrato, NSGK vadovaujantis „valstietis“ Dainius Gaižauskas dėl savo veiklos Marijampolės apskrities policijoje turėtų pateikti aiškius atsakymus. „Paskelbti pareigūnų liudijimai rodo, kad dažnai galėjo buvo perlenkiama lazda. Pavyzdžiui, minima, kad buvusi pareigūnė galėjo būti persekiojama. Lieka daug neatsakytų klausimų, nes tarnybinis patikrinimas dėl D. Gaižausko veiklos buvo pradėtas ir nutrauktas“, – pažymi J. Sabatauskas. Kaip teigiama LRT Tyrimų skyriaus publikacijoje, buvęs Marijampolės apskrities policijos Imuniteto skyriaus vadovas D. Gaižauskas 2016 m. vasaros pradžioje iš tarnybos pasitraukė ...

Close