Savaitė Europos Parlamente: Brexit likimas, Europos prieinamumo aktas ir Europos saugumas

Savaitė Europos Parlamente: Brexit likimas, Europos prieinamumo aktas ir Europos saugumas

Įtempta savaitė Strasbūre, kurios įvykių centre - Brexit ir Europos prieinamumo akto priėmimas, palengvinsiantis neįgaliųjų kasdienybę.

Pagaliau priėmėme Europos prieinamumo aktą, kurio nekantriai laukia 80 milijonų neįgalių europiečių.

Kasdienės paslaugos ir gaminiai, kaip antai, kompiuteriai, telefonai, e. prekyba ir banko paslaugos, turės būti pritaikyti neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Džiaugiuosi, jog mano, kaip šešėlinės pranešėjos šiuo klausimu nuomonė, buvo taip pat įvertinta.

Manau, kad tai vienas svarbiausių šios kadencijos Europos Parlamento darbų.

Jungtinės Karalystės parlamentas nusprendė, kad reikia prašyti Europos Sąjungos atidėti kovo 29-ąją numatyto šalies išstojimo iš bloko terminą iki birželio 30-osios. Sesijoje priėmėme daug svarbių sprendimų, kurie padėtų sušvelninti ,,Brexit” pasekmes piliečiams. Nenumatytų atvejų priemonės neduos tos pačios naudos, kurią duotų JK narystė ES ar pereinamasis laikotarpis. Jas riboja laiko trūkumas ir tai, kad ES jas priims vienašališkai, nors ir su sąlyga, jog JK patvirtins panašias priemones. Teisėkūros priemonės yra šios: tęsti Europos tarpvalstybinę sanglaudos ir bendradarbiavimo programą tarp Airijos, Šiaurės Airijos ir Škotijos; leisti „Erasmus+“ studentams ir mokytojams JK arba kilusiems iš šios šalies iki galo užbaigti mokymosi veiklą užsienyje; užtikrinti, kad ES piliečiai JK ir JK piliečiai ES valstybėse gautų socialinės apsaugos išmokas, kurias gaudavo iki JK išstojimo; JK krovininiam transportui ir autobusams bus leista teikti paslaugas tarp ES ir JK.

Balsavome dėl Europos solidarumo korpuso prioritetų 2021-2027 m. Į programą siūlome įtraukti humanitarines misijas už ES ribų.  Visi jaunuoliai turėtų galimybę dalyvauti Europos solidarumo korpuso remiamoje veikloje, visų pirma, tie, kurie turi nepalankiausias sąlygas, pavyzdžiui, turintys neįgalumą, sveikatos sutrikimus, gyvenantys atokesnėse vietovėse, kilę iš migrantų šeimų. Jiems turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti programoje dalį darbo dienos. Europos solidarumo korpusas suteikia jaunimui galimybę įsitraukti į savanorišką veiklą ir įgyti darbo patirties ar tobulinti įgūdžius, dalyvaujant įvairiuose visuomenei naudinguose solidarumo projektuose, tokiose srityse kaip aplinkos apsauga, darbas su vaikais ir pagyvenusiais žmonėmis, švietimas, sveikatos priežiūra, pabėgėlių priėmimas ir integracija, gaivalinių nelaimių prevencija. Užsiregistruoti Europos solidarumo korpuse galima sulaukus 17 metų, tačiau pradėti projektą gali tik vyresni kaip 18 metų asmenys. Europos solidarumo korpuso projektuose gali dalyvauti asmenys iki 30 metų amžiaus.

Pritarėme tam, kad būtų sukurta duomenų bazė, leisianti ES valstybėms veiksmingiau keistis informacija apie ne ES piliečių teistumą. Ši duomenų bazė papildys jau veikiančią Europos nuosprendžių registrų informacinę sistemą. Ji leis ES šalių institucijoms, prireikus greičiau nustatyti, ar kuri nors ES valstybė turi informacijos apie ne ES piliečio teistumą. Joje taip pat bus duomenys apie dvigubą pilietybę (trečiosios valstybės ir ES) turinčius asmenis, kad jie negalėtų paslėpti teistumo, naudodamiesi skirtingais pasais. Patvirtinti pakeitimai suteiks mūsų piliečiams daugiau saugumo.

Mūsų įsitikinimu, esamomis aplinkybėmis, Rusijos nebegalima laikyti ES strategine partnere. Raginame persvarstyti ES ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą ir laikytis griežtos bendros pozicijos šios šalies atžvilgiu, taip pat būti pasirengus imtis papildomų sankcijų, proporcingų Rusijos keliamai grėsmei, visų pirma, nukreiptų prieš konkrečius asmenis. Esame susirūpinę dėl Rusijos valdžios paramos ES kraštutinės dešinės ir populistinėms nacionalistinėms partijoms, taip pat kišimosi į „Brexit“ referendumo kampaniją. Parlamentas taip pat ragina sukurti privalomą teisinę kovos su hibridiniu karu sistemą, taikytiną ES ir tarptautiniu lygmeniu. Priimtoje rezoliucijoje nusprendėme, kad ES turi būti pasirengusi taikyti papildomas sankcijas Rusijai.

Dar vienoje priimtoje rezoliucijoje raginame 5G ryšį Europoje diegti atsargiai, įvertinus galimą poveikį saugumui. Didėjanti Kinijos technologijų dalis ES kelia rimtų saugumo grėsmių. Patvirtinome ES kibernetinio saugumo aktą. Nuspręsta sukurti bendrą ES informacinių ir ryšių technologijų sertifikavimo sistemą ir numatyti bendrus kibernetinio saugumo reikalavimus ir vertinimo kriterijus visuose sektoriuose, įskaitant elektros ir vandens tiekimą bei bankų sistemas. Tokių priemonių imtasi sparčiai populiarėjant daiktų internetui, kai milijardai prietaisų yra prijungti prie interneto, o jų tarpusavio sąveika pasiekė naują lygį. Būtina užtikrinti, kad daiktų interneto įrenginiai, procesai ir paslaugos būtų saugūs ir patikimi.

Patvirtinome teisės aktą, kuris padės apsaugoti ūkininkus ir maisto tiekėjus nuo stambesnių prekybininkų piktnaudžiavimo. Naujosios taisyklės bus taikomos mažmenininkams, maisto perdirbėjams, didmenininkams, kooperatyvams ir gamintojų organizacijoms, taip pat pavieniams gamintojams. Jos apims maisto produktus, kitus žemės ūkio produktus bei susijusias paslaugas. Tiekėjai suskirstyti į penkias grupes pagal jų metinę apyvartą: iki 2, 10, 50, 150 ir 350 mln. eurų. Taisyklės galios jų santykiams su stambesniais už juos supirkėjais. Ūkininkai, maisto gamintojai ir vartotojai bus geriau apsaugoti nuo nesąžiningų stambių prekybininkų veiksmų.

Žemės ūkyje šiuo metu išmetama per daug amoniako, azoto suboksido ir metano, todėl ES bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas turėtų būti susietas su taršos mažinimu. Priimtoje rezoliucijoje siūlome nedelsiant imtis ES lygmens priemonių kietųjų dalelių koncentracijai ore mažinti ir nustatyti griežtesnes jų ribines vertes, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Europos Komisija raginama įpareigoti automobilių techninės apžiūros metu visose ES šalyse tikrinti į aplinką išmetamo azoto oksido kiekį. Siūlome skatinti elektra varomas transporto priemones ir taikyti joms mokesčių lengvatas.

Paraginome įteisinti naują tvarką, kuri leistų sudaryti už žmogaus teisių pažeidimus atsakingų subjektų sąrašą ir skirti jiems sankcijas. Naujoji sankcijų sistema leistų įšaldyti už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus atsakingų asmenų ir organizacijų turtą, taip pat uždrausti išduoti vizas tokiems asmenims. Tai galiotų tiek valstybiniams, tiek nevalstybiniams subjektams, kurie prie šių nusikaltimų prisidėjo fiziškai, finansiškai arba kitais sisteminės korupcijos būdais. Tokia sistema sustiprintų ES pasaulinį autoritetą žmogaus teisių srityje. Ji turėtų vadintis 2009 m. Maskvos kalėjime mirusio Rusijos mokesčių apskaitininko Sergejaus Magnitskio, kuris iškentė nežmoniškas sąlygas ir kankinimus, vardu.

ES Tarybą turi nedelsiant išplėsti „juodąjį sąrašą“ šalių, tinkamai nekovojančių su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu. Praėjusią savaitę Taryba, neradusi sutarimo, atsisakė į atnaujintą sąrašą įtraukti 23 valstybes ir teritorijas. Parlamento nuomone į sąrašą patekusios valstybės griebėsi aktyvaus lobizmo ir diplomatinio spaudimo, kad būtų iš jo išbrauktos. Esame įsitikinę, kad toks spaudimas neturi sumenkinti ES gebėjimo kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu. Siūlome valstybes tikrinti ir spręsti dėl jų įtraukimo į sąrašą pagal bendrai sutartą metodiką. Į pirminį sąrašą buvo įtrauktos šios šalys: Afganistanas, Etiopija, Irakas, Iranas, Jemenas, Pakistanas, Sirija, Šiaurės Korėja, Šri Lanka, Trinidadas ir Tobagas bei Tunisas. Papildomai į sąrašą pasiūlyta įtraukti Amerikos Samoa, Bahamus, Botsvaną, Ganą, Guamą, JAV Mergelių salas, Libiją, Nigeriją, Panamą, Puerto Riką, Samoa ir Saudo Arabiją. ES Taryba teigia, kad šio sąrašo atnaujinimo procesas buvo neaiškus ir galbūt pažeidžiantis ES teisę. Komisija dabar turės pateikti kitą sąrašą, o Europos Parlamentas ir Taryba per mėnesį galės jį įvertinti.

 

 

 

Susiję straipsniai

Close