Vilija Blinkevičiūtė. Ylos – iš maišų: būtina sparčiau didinti pensijas

Vilija Blinkevičiūtė. Ylos – iš maišų: būtina sparčiau didinti pensijas

Mano mielieji, pensininkai. Skambūs žodžiai, pažadai, net valdžios pasigyrimai dažnai juk slepia klausimą. Skamba jis ne vieno iš jūsų galvoje kiekvieną mėnesį: kaip išgyvensiu iki kitos pensijos Pensijos lyg ir didėja, bet tų pinigėlių kaip trūksta, taip trūksta, ar ne? Sparčiau didinti pensijas – būtina, nes privalu užtikrinti saugią senatvę jums, senjorams. Be to, tai yra mūsų, jaunesniųjų, pareiga ir savo tėvams, ir seneliams. Tai padaryti įsipareigojome ir Europos Sąjungai (ES), pritardami Europos socialinių teisių ramsčiui. Jame teigiama, kad darbuotojai, išėję į pensiją, turi teisę gauti pensiją, proporcingą jų įmokoms ir užtikrinančią tinkamas pajamas, kurios sudarytų galimybę tenkinti savo poreikius. Ypač svarbu, kad didėtų moterų pensijos. Jos vis dar mažesnės nei vyrų. Šie įsipareigojimai Lietuvoje nevykdomi – tai buvo pažymėta ir Europos K ...

Svetlana Grigorian. Nuvežkime senjorus prie Baltijos jūros

Svetlana Grigorian. Nuvežkime senjorus prie Baltijos jūros

Statistikos departamento duomenimis, žemiau skurdo rizikos lygio praėjusiais metais gyveno apie 576 tūkstančiai žmonių. Didžiausias skurdo rizikos lygis Lietuvoje fiksuotas žmonių, vyresnių nei 65 metų amžiaus grupėje. Vidutinę senatvės pensiją gaunantys senjorai šiandien gyvena žemiau skurdo ribos, o tai reiškia, kad šiai žmonių grupei itin sunku sudurti galą su galu. Nepaisant valdančiųjų atseikėtos 200 eurų priešrinkiminės dovanos senjorams, situacija nei kiek negerės: žmonės pinigus taupys juodai dienai ir gyvens įprastą, rutininį statistinio senjoro gyvenimą. Nors, greičiausiai, visi nujaučia, kad tuos 200 eurų tyliai „suės“ kylančios maisto produktų kainos. Ne paslaptis, senjorams, o ypač vienišiems, kiekvieno cento reikšmė milžiniška. Senjorai kiekvieną savaitę seka akcijas parduotuvėse ir pagal galimybes kasdien leidžiasi į pigesnio maisto medžioklę. S ...

R. Budbergytė: smulkius verslus pinigai gali pasiekti per VMI, ne vien per bankus

R. Budbergytė: smulkius verslus pinigai gali pasiekti per VMI, ne vien per bankus

Piniginė parama smulkų ir vidutinį verslą pasiektų per tris-keturias dienas, jeigu tuo užsiimtų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), o ne komerciniai bankai, teigia Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė pažymi, kad verslai pinigų dar nėra gavę, nors kelios Vyriausybės priemonės, pavyzdžiui, darbuotojų atlyginimų ir nuomos subsidijos „formaliai yra priimtos“. VMI jau turi informaciją apie įmonių apyvartą ir banko sąskaitas. VMI taip pat turi darbuotojus, į kuriuos įmonės galės kreiptis dėl skubios pagalbos gavimo. „Mūsų siūlymas – verslams suteikti skubią apyvartinių lėšų pagalbą per VMI. Smulkiems ir vidutiniams verslams, kurie kreipsis pagalbos į VMI ir deklaruos, kad jų apyvarta yra sumažėjusi 60 ar daugiau proc. nuo karantino pradžios, VMI tiesiai į banko sąskaitas gali perversti, pavyzdžiui, dešimt ...

Vilija Blinkevičiūtė:  „Pirmiausia – investicijos į žmones, o ne viršpelniai“

Vilija Blinkevičiūtė: „Pirmiausia – investicijos į žmones, o ne viršpelniai“

Dirbantis žmogus neturi skursti ir negali būti išnaudojamas. O tais, kurie negali pilnavertiškai dirbti, turi būti pasirūpinta. Būtent tokius šių metų Europos Parlamento sprendimus išskiria Vilija Blinkevičiūtė. Apie priimtus ir būsimus sprendimus – pokalbis su Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nare, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vicepirmininke V. Blinkevičiūte. Gerbiama Vilija, kokie šių metų Europos Parlamento sprendimai buvo patys svarbiausi? Svarbių buvo daug, bet šiandien išskirčiau kelis, kurie skirti dirbantiems žmonėms. Pavyzdžiui, direktyva (privalomas dokumentas visoms valstybėms) dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų. Ir Lietuvoje, ir Europoje vis daugiau žmonių dirba pagal netipines darbo sutartis, savarankiškai. Nustatyti nauji būtiniausi standartai, kuriais siekiama užtikrinti, kad visiems darbuotoj ...

J. Sabatauskas: priėmę naujus mokesčius „valstiečiai“ gali pažeisti Konstituciją

J. Sabatauskas: priėmę naujus mokesčius „valstiečiai“ gali pažeisti Konstituciją

„Valstiečių“ Seime registruoti mokesčių įstatymų pakeitimai, jeigu būtų priimti, gali prieštarauti Konstitucijai, nes teikiami ne Vyriausybės, teigia Seimo opozicijos lyderis Julius Sabatauskas. Pasak jo, Vyriausybė su 2020 m. biudžeto projektu pateikė kai kurių mokestinių įstatymų pakeitimus, tačiau ne visiems jiems buvo pritarta. Vėliau, J. Sabatausko žodžiais, valdančiosios daugumos parlamentarai registravo kitus mokestinių įstatymų projektus. Skaudina tai, kad valdantieji į valstybės finansus žiūri tik kaip į biurokratinį uždavinį. „Juose pasiūlytas tų pačių naujų mokesčių įvedimas, tik šiek tiek kitoks. Ir, žinoma, įsigaliojimas numatytas nuo kitų metų sausio. Naujų mokesčių, kuriuos siūlo ne Vyriausybė, turinti išimtinę kompetenciją valstybės biudžeto projekto rengimui, įvedimas gali neatitikti Konstitucijos“, - Seime surengtoje konferencijoje „Kokios bus ...

Darius Razmislevičius. Gal jau gana skursti senjorams?

Darius Razmislevičius. Gal jau gana skursti senjorams?

Senatvė – tai galimybė realizuoti save iš naujo, išpildyti svajones ir veikti tai, kas daugiausiai teikia džiaugsmo ar kam anksčiau nebuvo laiko. Su šiuo teiginiu sutiktų dauguma senjorų Vakarų valstybėse, o Lietuvoje? Deja, tik maža dalis. Ką daryti, kad sidabrinis mūsų gyvenimo etapas būtų džiaugsmingesnis? Esu įsitikinęs, kad pagarba žmogui – ne tik dorybė, bet ir svarbus pamatas, laikantis valstybę ir padedantis kurti gerovę jos piliečiams. Pagarbos nusipelnė visi, tačiau senjorai mūsų šalyje yra tie, kuriems jos išties trūksta. Ir visai nepelnytai. Vyresnieji privalo būti gerbiami ne tik dėl per ilgus metus sukauptos patirties ir išminties, bet ir dėl to, jog didžioji jų dalis prisidėjo prie nepriklausomos Lietuvos kūrimo ir puoselėjimo. Turime išlikti dėkingi ir drauge kurti orų gyvenimą. Senatvėje pasitenkinimas gyvenimu yra labiausiai siejamas su pinigai ...

Darius Razmislevičius. Šeimos kortelė – dar vienas pasityčiojimas. Ir tai nebejuokinga

Darius Razmislevičius. Šeimos kortelė – dar vienas pasityčiojimas. Ir tai nebejuokinga

Rugsėjo mėnesį kelis tūkstančius šeimų turėtų pasiekti vadinamosios Šeimos kortelės. Pasak valdančiųjų, jos prisidės prie skurdo ir socialinės atskirties mažinimo Lietuvoje. Pasiklausius valdininkų pranešimų, prieš akis iškyla vaizdelis, kaip gausios ar neįgalius vaikus auginančios šeimos pasineria į pramogų, kultūros bei sporto renginių ir įvairiausių lengvatų, nuolaidų bei privilegijų miražą. Būtent. Miražą. Nes jeigu nors truputėlį pasigilintume, darosi nemalonu. Šeimų, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, pajamos yra trečdaliu mažesnės nei tų šeimų, kuriose vaikus augina abu tėvai. Visų pirma, kyla klausimas dėl atrankos kriterijų. Kodėl pasirinktos 3 ir daugiau atžalų turinčios bei neįgalų vaiką auginančios šeimos, tačiau pamirštos tos šeimos, kuriose vaikus augina viena mama ar tėtis. Statistikos departamento duomenimis, kas antra tokia šeima gyvena žemi ...

Close