Vytautas Plečkaitis. Bendradarbiavimas ar kolaboravimas: kas nusipelnė paminklo Vilniuje?

Vytautas Plečkaitis. Bendradarbiavimas ar kolaboravimas: kas nusipelnė paminklo Vilniuje?

Praėjus daugiau kaip 70 metų po Antrojo pasaulinio karo ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje bei kitose Vidurio Rytų Europos šalyse nesibaigia ginčai dėl kolaboravimo su Vokietijos nacių režimu. Laisvės ir nepriklausomybės metais subrendusi karta nori išsiaiškinti visą tiesą ne tik apie komunistinio režimo nusikaltimus, bet ir apie vokiečių nacių ir su jais kolaboravusių bei dalyvavusių Holokauste žmonių nusikaltimus. To iš mūsų reikalauja ir elementarus žmogiškumas, ir iki galo neįvertinta istorinė atmintis apie Lietuvoje sunaikintą žydų bendruomenę, gyvenusią mūsų žemėje nuo Vytauto Didžiojo laikų. Žodis kolaboravimas, verčiant pažodžiui iš prancūzų kalbos (pranc. Collaboration) reiškia bandradarbiavimą. Iki Antrojo pasaulinio karo šis žodis reiškė bendradarbiavimą apskritai. Tačiau per Antrąjį pasaulinį karą Prancūzijos Pasipriešinimo judėjimo spaudo ...

Gintautas Paluckas. Neįperkami butai Vilniuje: tik vienas sprendimas – ir būsto rinka „atvėstų“

Gintautas Paluckas. Neįperkami butai Vilniuje: tik vienas sprendimas – ir būsto rinka „atvėstų“

Turite nuosavą būstą? Gali būti, kad net neįsivaizduojate, kokia didelė dalis vilniečių jaučia baltą pavydą: jie irgi norėtų turėti savo namus. Dažnai apsirinkama nukertant, kad būsto neturintys žmonės – asocialūs. Yra nuomonė, kad žalingi įpročiai, įvairios priklausomybės sutrukdo turėti nuosavus namus. „Bendrabučiai tik studentams“ – girdėjau komentarą žmogaus, įsitikinusio, kad būstas prieinamas kiekvienam dirbančiam. Ištisos visuomenės grupės būsto nuomai Vilniuje atriekia reikšmingą dalį savo pajamų.  Miestas privalo padėti. Tačiau arti 80 proc. žmonių, pradedančių savo darbo kelią, nuosavo būsto tiesiog negali sau leisti dėl itin mažų pajamų. Tai – socialūs, turintys ateities planus ir svajones žmones. Ir ne tik nauji darbo rinkos dalyviai: yra pakankamai vidutinio amžiaus vilniečių, kurių skurdžios pajamos paneigia nuosavo būsto galimybę. Studentai, ką ...

Gintautas Paluckas. Apie Vilniaus pinigus

Gintautas Paluckas. Apie Vilniaus pinigus

Pasiūlyti veiksmų planą ar pažadėti „daugiau jausmo ir pinigų visiems“? Prioritetas – vilniečių kasdienybės kokybė, ar nuasmenintos lentelės, žmogų sulyginančios su įrankiu? Miesto kokia paskirtis – būti geriausia vieta savo žmonėms ar geriausia ekonominė zona verslui? Pasakysiu paslaptį: man atsakymai yra absoliučiai aiškūs. Planas visada nugali pažadus, o žmonės – ne įrankiai. Neturiu abejonės, kad Vilniaus tikslas yra žmonės, ne „laisvąją ekonominę zoną“ sapnavo Gediminas. Tai žinodami mes pasiūlėme planą, kaip gerinti gyvenimo kokybę Vilniuje – nuo darželių iki kelių, nuo oro ir triukšmo taršos mažinimo iki sklandaus susisiekimo. Matome svetainės lankomumo rezultatus: dešimtys tūkstančių vilniečių planą #IšKairės skaito ir dėl jo tariasi. Ir aš dalyvauju diskusijose – vieną iš dažnesnių klausimų noriu aptarti su jumis: Vilniaus pinigai. Eikime tiesiai ir be ...

Arkadijus Vinokuras. LSDP „perversmas“ Vilniaus rajone. Ko mes norime?

Arkadijus Vinokuras. LSDP „perversmas“ Vilniaus rajone. Ko mes norime?

Lietuvos premjeras teisėtą  kritiką jam ir vyriausybei bei  siekį teisėtais demokratiniais būdais  pakeisti vyriausybę įvardijo kaip perversmą. Tai rodo jo primityvų autoritarinį mąstymą bei konformisto  baimę netekti valdžios. Politinės satyros laida „Dviračio žinios“ šmaikščiai pasiūlė Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, taip pat bijančiai prarasti valdžią,  tuojau sudėti ginklus, nes ateina socialdemokratai. Ir tikrai, Vilniaus rajono LSDP skyrius  nori – ne, ne perversmo, o rimtų ir ilgai lauktų teigiamų pokyčių Vilniaus rajono gyventojams. Sprendžiant iš LLRA kalbų ir veiksmų, jie  bijo kaip velnias kryžiaus Vilniaus rajono LSDP kandidatų komandos. Kodėl? Todėl, kad gera dalis (13 iš 39) šios komandos narių   su kandidatu į merus Robert Duchnevič priešakyje yra  lenkų kilmės jaunimas vienareikšmiškai nusisukęs nuo  LLRA. Tai tas lenkų jaunimas, kuris puikiai suvok ...

Fausta Roznytė. Nematomi vilniečiai

Fausta Roznytė. Nematomi vilniečiai

Dažnai politikai ieško kaltų. Pavyzdžiui, buvęs ir esamas sostinės merai aiškinasi, kurio kadencijos metu Vilniuje prasidėjo sąstingis: pasitelkiama Vilniaus kaip laivo metafora, kaip laivo, kuris vieno mero valdymo metu buvo skylėtas ir niekur negalėjo plaukti, o kito valdymo laikotarpiu – kaip be krypties, be strategijos. Vis dėlto tenka pripažinti, kad jie abu yra teisūs: socialinės apsaugos srityje Vilnius ne tik neturi krypties, bet jame dar ir gyvena žmonės, kuriuos valdantieji užmiršo ir kurių nepamatė. Viešoji erdvė užpildyta idėjomis apie mistinius stiklinius rūmus, apie miestą su metro arba tramvajumi, regime dideles miesto plėtros ambicijas. Idėjos, ypatingai drąsios, yra sveikintinos, tačiau jos turi būti pagrįstos ir tinkamai įvertintos, turi būti atsižvelgta į tai, kokį realų teigiamą pokytį jų įgyvendinimas duos vilniečiams. Galbūt viena iš įgyvendin ...

Gintautas Paluckas. Vilnius – ne verslo projektas

Gintautas Paluckas. Vilnius – ne verslo projektas

Mano, socialdemokratų pirmininko, viena iš užduočių – kelionės po Lietuvą. Miestai ir miesteliai, atrodo, sprendžia tas pačias problemas: mažėjantis gyventojų skaičius, nusidėvėjusi infrastruktūra, prasmingo užimtumo stoka. Ir vaizdai miestuose skausmingai panašūs: už ES lėšas atnaujintas parkas, menkai renovacijos paliesti miegamieji kvartalai ir apytuštės viešosios erdvės. Niūrus vaizdas ir labai ryškios išimtys. Štai Birštonas – ten gyventojai į ateitį žiūri optimistiškai. Tokie miestai neapsistoja ties ES paramos įsisavinimu, jie žengia toliau negu miesto parko atnaujinimas. Dar daugiau: gyventojai juose yra laimingesni ir sveikesni, labiau patenkinti savo miestu ir Lietuva negu vidutinis pilietis. Kas lemia, kad kai kurie miestai prakunta? Kodėl Druskininkuose dauguma gyvenamųjų namų renovuota, kai Vilniuje absoliuti dauguma apie renovaciją net nesvarstė? Kod ...

Gintautas Paluckas. Laisvė veikti silpnųjų sąskaita: „bankrutavusios“ mokyklos ir vaikų selekcija

Gintautas Paluckas. Laisvė veikti silpnųjų sąskaita: „bankrutavusios“ mokyklos ir vaikų selekcija

SEL‘as viešajame transporte yra tai, ko dažnai nepamatysi. Jei ne rinkimai, tokio malonumo, matyt, apskritai neturėtume. Akivaizdžiai kultūrinio šoko ištiktas žmogus, besiblaškantis po viešojo transporto stotelę su galimu kandidatu į miesto merus – juk įdomu, ar ne? Arba kito galimo kandidato dosnus gestas, siūlant miestiečiams „nemokamą“ viešąjį transportą, kartu pripažįstant, jog neįsivaizduoja, kiek kelionė mieste kainuoja ir juolab niekad nėra juo važiavęs. Noriu pasakyti, kad kiekvienuose rinkimuose pasitaiko komedijos elementų. Ir savaime tai nėra labai blogai – juk demokratija, kaip kas moka, taip šoka. Bėda būtų, jei smagiai pasijuokę, po rinkimų nakties pamatytume, jog meru turime švaistūną, mėgstantį už miesto pinigus ne darželius statyti, o avialinijas steigti. Arba verslininką iš Kėdainių devynioliktame aukšte miesto įmones ir viešuosius pirkimus draug ...

Close