Vilnius Archives

Povilas Pinelis. Kaip meras Vilniaus eismą melu tvarkė

Ar dar prisimenate kadaise naujos, daug žadančios ir dar vieningos oranžinės partijos, kurios deleguotas ministras ir vėliau narys bei Vilniaus meras buvo Remigijus Šimašius, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio šūkį „Kamščiai užkniso juodai“? Groteskiška, kad būtent šios partijos į politikos elitą iškeltam merui valdant Vilnių patekome į net kelias eismo krizes. Sprendimas dėl žalių šviesoforų rodyklių lentelių panaikinimo Vilniuje buvo atšauktas, bet ne dėl Vilniaus valdžios pavėluotų bandymų užsiimti viešaisiais ryšiais. Pavertus Vilniaus vairuotojų kasdienybę pragaru, miestą užtvindė išmetamosios dujos, o viešąją erdvę - miestiečių nepasitenkinimas. Merui ir jo komandai galiausiai nebeliko nieko kita kaip rengti spaudos konferencijas ir bandyti permesti atsakomybę kitiems. Tačiau žiūrint tiesai į akis tai padaryti yra sudėtinga, kadangi būtent Vilniaus savi ...

Rasa Budbergytė. Iššūkis sostinei – nesukurti pensininkų ar nuomininkų „zonų“

Vilniaus miegamieji rajonai tapo sostinės iššūkiu. Tą pamatė ir pripažino Vilniaus savivaldybės architektai, kiti specialistai. Pripažino pagaliau ir tai, kad tie rajonai tampa vis mažiau patrauklūs jaunimui ir tampa socialiai silpniausių gyventojų – pensininkų ir neturtingų nuomininkų gyvenamosiomis zonomis. Problemos pripažinimas teiktų vilties, kad pagaliau miesto plėtros specialistai iš savivaldybės dangoraižio ne tik pamatys, bet ir imsis spręsti pamirštų ir apleistų miegamųjų rajonų, tokių kaip Pašilaičiai, Šeškinė ar net tas pats blokinių namų Antakalnis, problemas. Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis viešame interviu pasisako, kad dabar dėl Vilniaus miegamųjų rajonų savivaldybės specialistams teks pasukti galvą. Anot sostinės plėtra besirūpinančio architekto, turi būti skatinamas Vilniaus daugiabučių rajonų atsinaujinimas. Jis kalb ...

Vytautas Plečkaitis. Bendradarbiavimas ar kolaboravimas: kas nusipelnė paminklo Vilniuje?

Praėjus daugiau kaip 70 metų po Antrojo pasaulinio karo ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje bei kitose Vidurio Rytų Europos šalyse nesibaigia ginčai dėl kolaboravimo su Vokietijos nacių režimu. Laisvės ir nepriklausomybės metais subrendusi karta nori išsiaiškinti visą tiesą ne tik apie komunistinio režimo nusikaltimus, bet ir apie vokiečių nacių ir su jais kolaboravusių bei dalyvavusių Holokauste žmonių nusikaltimus. To iš mūsų reikalauja ir elementarus žmogiškumas, ir iki galo neįvertinta istorinė atmintis apie Lietuvoje sunaikintą žydų bendruomenę, gyvenusią mūsų žemėje nuo Vytauto Didžiojo laikų. Žodis kolaboravimas, verčiant pažodžiui iš prancūzų kalbos (pranc. Collaboration) reiškia bandradarbiavimą. Iki Antrojo pasaulinio karo šis žodis reiškė bendradarbiavimą apskritai. Tačiau per Antrąjį pasaulinį karą Prancūzijos Pasipriešinimo judėjimo spaudo ...

Gintautas Paluckas. Neįperkami butai Vilniuje: tik vienas sprendimas – ir būsto rinka „atvėstų“

Turite nuosavą būstą? Gali būti, kad net neįsivaizduojate, kokia didelė dalis vilniečių jaučia baltą pavydą: jie irgi norėtų turėti savo namus. Dažnai apsirinkama nukertant, kad būsto neturintys žmonės – asocialūs. Yra nuomonė, kad žalingi įpročiai, įvairios priklausomybės sutrukdo turėti nuosavus namus. „Bendrabučiai tik studentams“ – girdėjau komentarą žmogaus, įsitikinusio, kad būstas prieinamas kiekvienam dirbančiam. Ištisos visuomenės grupės būsto nuomai Vilniuje atriekia reikšmingą dalį savo pajamų. Miestas privalo padėti. Tačiau arti 80 proc. žmonių, pradedančių savo darbo kelią, nuosavo būsto tiesiog negali sau leisti dėl itin mažų pajamų. Tai – socialūs, turintys ateities planus ir svajones žmones. Ir ne tik nauji darbo rinkos dalyviai: yra pakankamai vidutinio amžiaus vilniečių, kurių skurdžios pajamos paneigia nuosavo būsto galimybę. Studentai, ką ...

Gintautas Paluckas. Apie Vilniaus pinigus

Pasiūlyti veiksmų planą ar pažadėti „daugiau jausmo ir pinigų visiems“? Prioritetas – vilniečių kasdienybės kokybė, ar nuasmenintos lentelės, žmogų sulyginančios su įrankiu? Miesto kokia paskirtis – būti geriausia vieta savo žmonėms ar geriausia ekonominė zona verslui? Pasakysiu paslaptį: man atsakymai yra absoliučiai aiškūs. Planas visada nugali pažadus, o žmonės – ne įrankiai. Neturiu abejonės, kad Vilniaus tikslas yra žmonės, ne „laisvąją ekonominę zoną“ sapnavo Gediminas. Tai žinodami mes pasiūlėme planą, kaip gerinti gyvenimo kokybę Vilniuje – nuo darželių iki kelių, nuo oro ir triukšmo taršos mažinimo iki sklandaus susisiekimo. Matome svetainės lankomumo rezultatus: dešimtys tūkstančių vilniečių planą #IšKairės skaito ir dėl jo tariasi. Ir aš dalyvauju diskusijose – vieną iš dažnesnių klausimų noriu aptarti su jumis: Vilniaus pinigai. Eikime tiesiai ir be ...

Arkadijus Vinokuras. LSDP „perversmas“ Vilniaus rajone. Ko mes norime?

Lietuvos premjeras teisėtą kritiką jam ir vyriausybei bei siekį teisėtais demokratiniais būdais pakeisti vyriausybę įvardijo kaip perversmą. Tai rodo jo primityvų autoritarinį mąstymą bei konformisto baimę netekti valdžios. Politinės satyros laida „Dviračio žinios“ šmaikščiai pasiūlė Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, taip pat bijančiai prarasti valdžią, tuojau sudėti ginklus, nes ateina socialdemokratai. Ir tikrai, Vilniaus rajono LSDP skyrius nori – ne, ne perversmo, o rimtų ir ilgai lauktų teigiamų pokyčių Vilniaus rajono gyventojams. Sprendžiant iš LLRA kalbų ir veiksmų, jie bijo kaip velnias kryžiaus Vilniaus rajono LSDP kandidatų komandos. Kodėl? Todėl, kad gera dalis (13 iš 39) šios komandos narių su kandidatu į merus Robert Duchnevič priešakyje yra lenkų kilmės jaunimas vienareikšmiškai nusisukęs nuo LLRA. Tai tas lenkų jaunimas, kuris puikiai suvok ...

Fausta Roznytė. Nematomi vilniečiai

Dažnai politikai ieško kaltų. Pavyzdžiui, buvęs ir esamas sostinės merai aiškinasi, kurio kadencijos metu Vilniuje prasidėjo sąstingis: pasitelkiama Vilniaus kaip laivo metafora, kaip laivo, kuris vieno mero valdymo metu buvo skylėtas ir niekur negalėjo plaukti, o kito valdymo laikotarpiu – kaip be krypties, be strategijos. Vis dėlto tenka pripažinti, kad jie abu yra teisūs: socialinės apsaugos srityje Vilnius ne tik neturi krypties, bet jame dar ir gyvena žmonės, kuriuos valdantieji užmiršo ir kurių nepamatė. Viešoji erdvė užpildyta idėjomis apie mistinius stiklinius rūmus, apie miestą su metro arba tramvajumi, regime dideles miesto plėtros ambicijas. Idėjos, ypatingai drąsios, yra sveikintinos, tačiau jos turi būti pagrįstos ir tinkamai įvertintos, turi būti atsižvelgta į tai, kokį realų teigiamą pokytį jų įgyvendinimas duos vilniečiams. Galbūt viena iš įgyvendin ...