aukštasis mokslas Archives

„Paskutinis šansas Vyriausybei“: švietimiečiai ragina valdžią „negudrauti“, tesėti pažadus nedelsiant

Nepaisant gausių pažadų, mokytojų, dėstytojų ir mokslininkų tyrėjų atlyginimo ir kompensacijos už nuotolinį darbą reikalai stringa. Seime surengtoje spaudos konferencijoje švietimo profesinių sąjungų atstovai negailėjo karčių žodžių Ingridos Šimonytės Vyriausybei bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Profesinės sąjungos reikalauja didinti atlyginimus ne nuo kitų metų rugsėjo, o nuo sausio. Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė pabrėžė, kad mokytojai dirba ne tik bendrojo ugdymo mokyklose, bet ir ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, neformalaus švietimo įstaigose, profesinio mokymo mokyklose. Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga" pirmininkas Kęstutis Juknis pažymėjo, kad mokyklų tinklo pertvarka mokytojų problemų neišsprendė. Anot K. Juknio, jau dabar akivaizdu, jog „finansavimo švietimui tiesiog nėra". Profsąjungos pirmininkas apgailestavo, kad mini ...

Kada didės pedagogų bei mokslininkų atlygis? (spaudos konferencija su profesinėmis sąjungomis)

Pandemijos laikotarpiu (ypač karantino metu) mokytojai, dėstytojai ir mokslininkai tyrėjai patyrė išlaidų dirbdami nuotoliniu būdu. LR darbo kodekso 50 straipsnio žodžiais, „jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos". „Tačiau iki šiol tokios kompensacijos mokytojai, dėstytojai ir mokslininkai tyrėjai nėra sulaukę", – sako Seimo narė socialdemokratė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė. Drauge su švietimiečių profesinėmis sąjungomis antradienį, rugsėjo 14 d., 9.30 Seime parlamentarė rengia spaudos konferenciją „Mokytojai, dėstytojai ir mokslininkai tyrėjai: darbo sąlygos ir atlygis". Prof. V. Targamadzė pažymi, kad „Politinių partijų susitarimu dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030)" politinės partijos įsipareigojo siekti, kad iki ...

Juozas Olekas. Kodėl Lietuvos studentus laikome aptvėrę sienomis?

Pastaraisiais dešimtmečiais aukštasis mokslas daugeliui ir daugelyje šalių tapo pasiekiamas ranka. Globalių mokslo plėtros ir galimybių studentams negalime palyginti su tomis, kurias turėjome prieš 20 ar 30 metų. Šiuolaikinis universitetinis išsilavinimas jauniems žmonėms suteikia galimybes pažinti pasaulį ir jo gylį, tapti skirtingų sričių profesionalais, konkurencingais darbo rinkos dalyviais ne tik analizuojančiais dabartį, bet ir kuriančiais ateitį. Deja, Lietuvoje šis globalus aukštasis mokslas vis dar nėra pasiekiamas visiems, o jo perspektyva – vis dar ribojama sienų. Šių laikų profesionalus aukštasis išsilavinimas apibūdina savitą aukštojo mokslo formą, kuri siūlo intensyvią integraciją į darbo pasaulį, taip pat moko gilaus ir analitinio mąstymo, plečia akiratį ir jaunus žmones parengia gyvenimui modernioje ir dinamiškoje kasdienybėje. Neseniai mano d ...

G. Paluckas: Vyriausybė nesusitvarko ir bėga darbo rinkai iš paskos

Vyriausybės užmojis šiemet finansuoti bakalauro studijas įstojusiems į tiksliųjų mokslų studijų programas švietimo srityje susikaupusių problemų nesprendžia. Tai primena bėgimą darbo rinkai iš paskos, teigia Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. „Vyriausybė bėga iš paskos ir reaguoja į trumpalaikius darbo rinkos svyravimus. Šiandien reikia vieno, rytoj – ko kito. Universitetus reikia matyti kaip įstaigas, ruošiančias plataus profilio išsilavinimą turinčius žmones, kurie paskui geba adaptuotis prie besikeičiančių rinkos sąlygų“, - sako G. Paluckas. Pernai iš 17 tūkst. daugiau nei 5,2 tūkst. valstybės finansuojamų vietų liko neužpildyta. Pasak politiko, tai, kad Vyriausybė nesugeba planuoti ir vertinti situacijos, rodo praeitų metų valstybės finansuojamų studijų vietų statistika. Iš 17 tūkst. daugiau nei 5,2 tūkst. valstybės finansuoja ...

Socialdemokratinė vizija Lietuvai: nemokama švietimo sistema, visiems prieinama kultūra

Švietimo ir kultūros srityse dirbantys žmonės lig šiol suprantami kaip statistiniai vienetai, kuriuos stumdo iš vienos eilutės į kitą. Socialdemokratai siūlo išeiti iš šio užburto rato – kurti išsilavinusią ir kūrybišką visuomenę, kur kiekvienas yra įgalintas kurti savo paties ateitį. Aibė išmuštų duobių ir nuolatinė kova, kad gautum viešą paslaugą. Maždaug taip galima apibūdinti situaciją švietimo ir kultūros sektoriuose. Dėl to sutarė sutarė trečiojo Socialdemokratinės vizijos Lietuvai svarstymo dalyviai. Švietimui išleidžiame mažiausiai LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas priminė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2015 metų duomenis, pagal kurios Lietuva švietimui procentais nuo BVP skiria mažiausiai, jei lygintume su kitomis organizacijos narėmis. „Situacija nepasikeitė. Valstybės išlaidos švietimui ir kultūrai rodo, kad abi ...

Socialdemokratai pristatys švietimo ir kultūros politikos viziją

Socialdemokratai pristatys švietimo ir kultūros politikos viziją, su ekspertais svarstys priemones, kaip užtikrinti kokybišką ir prieinamą išsilavinimą visiems. Valstybinė universali nemokama švietimo sistema, studijų finansavimo reforma, mokyklų tinklo pertvarka, privilegijų privačioms ugdymo įstaigoms naikinimas, visuomenės įtraukimas į kultūros įstaigų valdymą. Tai – dalis socialdemokratų politikos krypčių, kurios teikiamos Socialdemokratinės vizijos Lietuvai iki 2024 metų projekte. Dokumente pabrėžiama, kad Lietuvos vaikai dėl įvairiausių priežasčių gauna skirtingą išsilavinimą – tokia nelygybė užprogramuojama dar mokykloje. „Švietimo sistemos privatizavimas yra viena iš didžiausių kliūčių darniai visuomenei vystytis. Juo sudaroma milžiniška vaikų galimybių nelygybė. Nuo pat mažens darželių vaikai yra suskirstomi į tuos, kurie gaus geriausią išsilavi ...