Lietuvos socialdemokratų partija Archives - Page 104 of 132

Dėl chaoso „Regitroje“ kreipėsi į ministrę

Kilus naujai nepasitenkinimo „Regitros" paslaugomis bangai, socialdemokratai kreipėsi į vidaus reikalų ministrę – prašo nedelsiant įsikišti, kad žmonės nebūtų verčiami laukti milžiniškose eilėse norėdami gauti privalomą savininko deklaravimo kodą (SDK). „Tai galima pavadinti žmonių kankinimu vengiant spręsti organizacines problemas", – sako Seimo narė socialdemokratė Orinta Leiputė. „Jokios pažangos nuo gegužės nematyti, todėl bandome belstis į ministrės langelį." Pasak parlamentarės, „Regitra" pranoko pati save: „Tokios netvarkos kaip dabar dar nėra buvę. Eilės prie „Regitros" padalinių nesibaigia jau du mėnesius. Vėl kalbama, kad tie, kurie turi ryšių ir moka kyšį, eilėse nestovi. Kas įvertins ir atlygins žalą valstybės įstaigų ir pačios valstybės reputacijai?" – piktinasi O. Leiputė. Parlamentarė sako nesuprantanti, kodėl „Regitra" ir ministerija nesiima savo ...

V. Blinkevičiūtė apie padidėjusias elektros ir dujų kainas: kam reikalinga tokia Vyriausybė, kuri nieko negali padaryti?

Nuo liepos įsigaliojant didesnėms elektros ir dujų kainoms, opozicinės Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako nematanti jokių Vyriausybės veiksmų siekiant mažinti šio pokyčio socialines pasekmes. Politikė teigia, kad Vyriausybė nepasinaudojo galimybe daryti įtaką reguliuojamai kainos daliai ir perspėja, kad išaugusios energijos kainos „dar labiau įsuks kainų didinimo karuselę". „Matau, kad valdantieji sukasi toje karuselėje ir šypsosi: didesnės kainos – daugiau mokesčių gyventojai sumokės į biudžetą. Tik tokia karuselė turi vieną trūkumą. Ir besisukančius joje, ir stovinčius šalia jos, anksčiau ar vėliau pradeda pykinti. Vyriausybė negali įsikišti į kainų reguliavimą? Kainų augimas nuo Vyriausybės nepriklauso ir ji į tą procesą nesikiš? Tai kam tokia Vyriausybė reikalinga, pakanka Statistikos departamento", - sako V. Blinkevičiūtė. Socialdemok ...

Lukas Tamulynas. Miestai-keptuvės. Sėkmės degant

Praėjusią savaitę fiksuoti karščio rekordai – termometras už lango rodė 35 laipsnius, nuo asfalto dangos kylantis karštis, į veidą bloškiamas švelnaus vėjelio, sukuria sunkiai suvokiamą 43-45 laipsnių jutiminę oro temperatūrą. Vienintelė mintis ir noras tokiomis sąlygomis yra ieškoti bent kokio šešėlio, užuovėjos ar ežero. Deja, šešėlį surasti darosi vis sunkiau, o tikėtis, kad tokia savaitė buvo vienintelė ir daugiau karščio bangų mes nesulauksime yra labai naivu. Sveiki atvykę į mini pragarą, į miestus keptuves! Kalbėkime paprastai – klimatas šyla. Ne, ne oras, o klimatas. Tai nereiškia, kad neturėsime šaltų žiemų ar vėsių vasarų, kaip tik priešingai – temperatūros bus tokios ekstremalios, kad skirtumai tarp jų gali būti tiesiog neįsivaizduojami, panašūs į Lietuvos krepšinio ir futbolo rinktinių pasiekimus (dėl futbolo visada liūdna). Karščio bangos taps kas ...

Jūratė Zailskienė. Vaikų vasaros užimtumas – galvosūkis tėvams: keli valdžios sprendimai ir viskas keistųsi į gera

Vaikų vasaros užimtumas nėra bėda, jei tėvai neskaičiuoja pinigų. Tada jų vaikai gauna kokybiškas vasaros atostogas – keliones, smagius užsiėmimus mokamose vasaros vaikų stovyklose, gal net lavinimą specializuotuose meno ar sporto užsiėmimuose. Šie vaikai gal net išvengia vadinamojo „vasaros čiuožyklos“ (tai reiškinys, kai moksleiviai per vasaros atostogas praranda dalį akademinių įgūdžių, pavyzdžiui, skaitymo, rašymo, skaičiavimo) efekto. Ir, žinoma, taip, vaikų vasaros užimtumas yra problema, jei esi statistinis pilietis ir augindamas vaikus skaičiuoji pinigus nuo atlyginimo iki atlyginimo. Panaršiau po internetinę erdvę. Štai, vienų organizatorių individualių užsiėmimų 10 akademinių valandų vasaros metu kainuoja nuo 135 iki 150 eurų. Kitų kainos svyruoja nuo 99 iki 479 eurų. Maža to, pandemija pakoregavo ir ankstesnius įkainius – dalies stovyklų kainos ū ...

Sportui atsidūrus „gilioje duobėje“, D. Gudzinevičiūtė tikisi socialdemokratų palaikymo

Socialdemokratai Seime susitiko su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidente Daina Gudzinevičiūte. Vadovė tikisi socialdemokratų palaikymo ginant sporto bendruomenės interesus. Pasak LSDP frakcijos seniūno A. Syso, „laikas suprasti, kad sporto finansavimas – tai investicija į valstybės ateitį, o ne „išlaidavimas“. LTOK prezidentė piešė liūdną vaizdą: olimpiadoje šiemet išvysime mažiausiai Lietuvos sportininkų per visą dalyvavimo istoriją. „[Sporto srityje] sėdime gilioj gilioj duobėj, o tai – pastaruoju metu vykdytos sporto politikos pasekmė. Netekome centralizuoto pasirengimo. Šiandien turime 29 olimpiečius, o Rio de Žaneire startavo 68. Geriausiu atveju turėsime 50. Sarmata prieš visą svietą“, – kalbėjo LTOK prezidentė. Sporto situaciją ji apibūdino kaip grėsmę nacionaliniam saugumui. LTOK prezidentė pasidalijo nerimu dėl sporto finansavimui ...

Socialdemokratai: jei liks poste, Ž. Pavilionis toliau kenks šalies prestižui

Socialdemokratai tikisi, kad ir valdantieji galėtų objektyviai įvertinti Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko elgesį. „Lietuvai per didelė prabanga turėti tokį parlamento URK pirmininką. Jo retorika kenkia Lietuvos užsienio politikai“, – sako Seimo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, primindamas rusiškuose kanaluose paskelbtą Žygimanto Pavilionio interviu, kuriame šis su panieka kalbėjo apie Lietuvos politinių institucijų sistemą. Frakcijos narys Gintautas Paluckas priduria: nors visuomenę labiausiai šokiravo minėtas rusų išprovokuotas Ž. Pavilionio pasisakymas, tačiau „jis taip kalba visada – Seimo komitetuose ir kitur“. Anot parlamentaro, Ž. Pavilionis nėra tinkamas užimti URK pirmininko poziciją: „Tam, kad užmegztume tvarius diplomatinius santykius su užsienio šalimis ir tų šalių politikais, būtinos emociškai ir psichologiškai subalansuotos pas ...

Julius Sabatauskas. Ar aukosime saugumą dėl dviratininkų patogumo?

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šiemet užfiksuoti 73 eismo įvykiai, kuriose dalyvavo dviratininkai – 125 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. 87 dviratininkai sužaloti, 4 žuvo. Ir tai tik sezono pradžia –nelaimių ir žūčių keliuose tik daugės. Nematyti tragiškos statistikos gali tik tie, kurie nenori apie tai nieko girdėti. Per pastaruosius 5 metus keliuose kasmet žūsta vidutiniškai 13 dviratininkų. Daugiau nei 300 patiria įvairių sužalojimų. Keliuose sužeistų dviratininkų skaičiaus augimas tiesiog šokiruoja: 2016-aisiais eismo įvykiuose sužalota 230 dviratininkų, o praėjusiais metais – jau 385. Maždaug 150 eismo nelaimių kasmet įvyksta dėl pačių dviratininkų kaltės. O kur dar vadinamieji neįskaitiniai eismo įvykiai... Akivaizdu, kad per pastaruosius 5 metus nepasiekėme jokių teigiamų rezultatų, kad sumažėtų eismo įvykių, ku ...