R. Budbergytė: kelių siaurinimas Vilniuje – siauraprotiškas karas prieš automobilius

R. Budbergytė: kelių siaurinimas Vilniuje – siauraprotiškas karas prieš automobilius

Kandidatė į Vilniaus meres socialdemokratė Rasa Budbergytė „katastrofa" vadina dabartinės sostinės valdžios vykdomą „beatodairišką" kelių siaurinimą. „R. Šimašiaus užsispyrimas dėl kelių siaurinimo sostinei gresia tikra katastrofa. Kitaip kaip karu prieš vairuotojus ir automobilius to nepavadinsi. Toliau nusikalstamai mažinamas miesto gatvių pralaidumas. Šiandien Vilniaus transporto sistema patiria visišką fiasko: infrastruktūra ne tik nevystoma, bet ir griaunama tai, ką turime", – sako R. Budbergytė. Anot socialdemokratės, visi išsivystę, modernūs miestai siekia darnos transporto sistemoje, o ne eismo dalyvių supriešinimo. Miestai stengiasi užtikrinti eismo dalyvių interesų balansą transporto sistemoje: tolygiai investuoja į kelių infrastruktūrą, į viešąjį transportą, į mikromobilumo, netaršaus judumo infrastruktūrą, į dviračių takus ir t. t. „Dėl man nesuvokiam ...

Julius Sabatauskas. Paspirtukų aukų statistika šokiruoja: turime pareigą susitarti

Julius Sabatauskas. Paspirtukų aukų statistika šokiruoja: turime pareigą susitarti

Kartu su saule ir pavasario šiluma į gatves išriedėjo ir šiltojo sezono transporto priemonės – motociklai, dviračiai ir elektriniai paspirtukai. Deja, bet dėl pastarųjų kyla nepaprastai daug nerimo, nes šiai transporto priemonei vis labiau populiarėjant, policija ir medikai siunčia vis daugiau perspėjimų apie drastiškai augančius avarijų ir skaudžių traumų skaičius. Tuo tarpu Susisiekimo ministerija, nepaisydama viešai duotų pažadų, per visą rudenį ir žiemą nesugebėjo parengti teisės aktų, kurie apibrėžtų šių transporto priemonių naudojimą šalies gatvėse ir keliuose, o jų vairuotojai ir visi kiti eismo dalyviai galėtų pradėti saugesnį ir ramesnį naująjį sezoną. Elektrinių paspirtukų populiarėjimas – žinoma, džiuginanti tendencija. Šios transporto priemonės suteikia ne tik daugiau mobilumo, bet, svarbiausia, tausoja aplinką. Tai nepaprastai aktualu didmiesčiuos ...

Daugėjant paspirtukų eismo nelaimių, Seime užregistruoti pakeitimai

Daugėjant paspirtukų eismo nelaimių, Seime užregistruoti pakeitimai

Seimo narys Julius Sabatauskas drauge su grupe parlamentarų užregistravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlo aiškiai apibrėžti elektrinių paspirtukų sąvoką ir nustatyti aiškius reikalavimus judėjimui šiomis transporto priemonėmis šalies keliais. „Parengti šį projektą  paskatino tai, kad paspirtukų – vis daugiau, grėsmingai daugėja šiurpių eismo įvykių, kuriuos sukelia paspirtukininkai, o taisyklių nėra. Negalime nereaguoti į tokį avarijų, traumų ir sužalojimų skaičiaus augimą“, – sako pasiūlymą parengęs J. Sabatauskas. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad elektriniu paspirtuku laikoma „dviratė transporto priemonė, varoma elektra“. Siūloma galios riba – 500 vatų, o greičio – 20 kilometrų per valandą. Elektriniais paspirtukais siūloma leisti važiuoti ne jaunesniems nei 16 metų asmenims, o jei išklausomas specialu ...

„Siaubas“: išklausęs gydytojų ir teisėsaugininkų, parlamentaras imsis paspirtukų reguliavimo

„Siaubas“: išklausęs gydytojų ir teisėsaugininkų, parlamentaras imsis paspirtukų reguliavimo

Sumaitoti veidai, suskilusios kaukolės, išmušti dantys, sutrupinti kaulai, sutrenktos smegenys – tai tik keletas būdingų traumų, nuo kurių šiurpsta net visko matę gydytojai, eismo įvykiuose nukentėjus paspirtukų naudotojams ir praeiviams. Amžiaus spektras – nuo 4 iki 74 metų, pažymi ekspertai. Pasekmės – nosies amputacija, audinių rekonstrukcija, sudėtingos chirurginės kūno operacijos, dantų atstatymas, ne vienerius metus trunkanti reabilitacija, nuolatinis gydymas, pakartotinės operacijos. Seimo vicepirmininko Juliaus Sabatausko iniciatyva Seime pirmadienį surengta diskusija, kurioje susirūpinimą dramatiškai blogėjančia situacija išsakė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas, Vilniaus Universiteto Žalgirio klinikų Priėmimo skyriaus vedėjas Dalius Matkevičius, susisiekimo ministerijos, kelių policijos tarn ...

Julius Sabatauskas. Ar aukosime saugumą dėl dviratininkų patogumo?

Julius Sabatauskas. Ar aukosime saugumą dėl dviratininkų patogumo?

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šiemet užfiksuoti 73 eismo įvykiai, kuriose dalyvavo dviratininkai – 125 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. 87 dviratininkai sužaloti, 4 žuvo. Ir tai tik sezono pradžia –nelaimių ir žūčių keliuose tik daugės. Nematyti tragiškos statistikos gali tik tie, kurie nenori apie tai nieko girdėti. Per pastaruosius 5 metus keliuose kasmet žūsta vidutiniškai 13 dviratininkų. Daugiau nei 300 patiria įvairių sužalojimų. Keliuose sužeistų dviratininkų skaičiaus augimas tiesiog šokiruoja: 2016-aisiais eismo įvykiuose sužalota 230 dviratininkų, o praėjusiais metais – jau 385. Maždaug 150 eismo nelaimių kasmet įvyksta dėl pačių dviratininkų kaltės. O kur dar vadinamieji neįskaitiniai eismo įvykiai... Akivaizdu, kad per pastaruosius 5 metus nepasiekėme jokių teigiamų rezultatų, kad sumažėtų eismo įvykių, ku ...

Eugenijus Sabutis. Valstybės vizija – pėsčiomis, elektromobiliu ir ekologišku autobusu per duobėtas gatves ir žvyrkelius?

Eugenijus Sabutis. Valstybės vizija – pėsčiomis, elektromobiliu ir ekologišku autobusu per duobėtas gatves ir žvyrkelius?

Viešojoje erdvėje nuolat atsiranda pasvarstymų, nuomonių ir komentarų dėl lietuvių nenoro išsižadėti savo nuosavų transporto priemonių, nors jų sukeliama tarša neabejotinai kenkia žmonių sveikatai. Lietuvos gyventojai automobilių (ypač senų, taršių ir galingų) vis dar neatsisako, nors dėl jų pas mus miršta daugiausia žmonių tarp išsivysčiusių valstybių. Publikacijų ar komentarų autoriai nuolat ieško priežasčių ir išskiria problemas, tradiciškai paliesdami susisiekimo, viešojo transporto, miestų urbanizacijos ir su tuo susijusios visuomenės sveikatos problemos. Šiomis temomis kalbama kelis pastaruosius dešimtmečius, tačiau esminio proveržio pasiekti valstybėje kol kas nepavyksta. Įvairios suinteresuotos grupės, politikai ir visuomenės atstovai daug diskutuoja, tačiau bendro sprendimo nerandama, nors, rodos, iškelti ambicingi tikslai ir jų siekiama. Savivaldybėse pat ...

Close