Lukas Tamulynas. Miestai-keptuvės. Sėkmės degant

Lukas Tamulynas. Miestai-keptuvės. Sėkmės degant

Praėjusią savaitę fiksuoti karščio rekordai – termometras už lango rodė 35 laipsnius, nuo asfalto dangos kylantis karštis, į veidą bloškiamas švelnaus vėjelio, sukuria sunkiai suvokiamą 43-45 laipsnių jutiminę oro temperatūrą. Vienintelė mintis ir noras tokiomis sąlygomis yra ieškoti bent kokio šešėlio, užuovėjos ar ežero. Deja, šešėlį surasti darosi vis sunkiau, o tikėtis, kad tokia savaitė buvo vienintelė ir daugiau karščio bangų mes nesulauksime yra labai naivu. Sveiki atvykę į mini pragarą, į miestus keptuves! Kalbėkime paprastai – klimatas šyla. Ne, ne oras, o klimatas. Tai nereiškia, kad neturėsime šaltų žiemų ar vėsių vasarų, kaip tik priešingai – temperatūros bus tokios ekstremalios, kad skirtumai tarp jų gali būti tiesiog neįsivaizduojami, panašūs į Lietuvos krepšinio ir futbolo rinktinių pasiekimus (dėl futbolo visada liūdna). Karščio bangos taps kas ...

Mindaugas Sinkevičius. Kaip (lengvai) verslo interesai Seime kelią skynėsi

Mindaugas Sinkevičius. Kaip (lengvai) verslo interesai Seime kelią skynėsi

Atliekų tvarkymas – viena iš jautriausių viešųjų paslaugų. Sutrikus jos teikimui - visi labai greitai pamatome ir užuodžiame. Už tinkamą komunalinių atliekų tvarkymą atsakingos savivaldybės. Viešųjų pirkimų ir Vietos savivaldos įstatymai užtikrina savivaldybių savarankiškumą pasirenkant jautriausių viešųjų paslaugų teikimo būdą – savivaldybės viešąsias paslaugas gali pirkti rinkoje arba pavesti teikti savo kontroliuojamoms įmonėms. Tiek vienu, tiek kitu atveju, savivaldybės yra apribojamos įvairiomis privalomomis nuostatomis, siekiant, kad viešosios paslaugos būtų teikiamos efektyviausiu būdu, o visuomenės interesai būtų atstovaujami geriausiai. Tokia savivaldybių pasirinkimo laisvė – įprasta praktika tiek Europos Sąjungos, tiek Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijos šalyse. Lietuvoje ši teisė apribota bene labiausiai – ja naudotis savivaldybės gali tik ...

Gegužės 1-ąją bus sodinamas „Socialdemokratų miškas“

Gegužės 1-ąją bus sodinamas „Socialdemokratų miškas“

Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus rajono skyrius minėdamas 125-ąsias Lietuvos socialdemokratų partijos steigimo metines kviečia visus socialdemokratus ir kairiosios minties bendražygius sodinti „Socialdemokratų mišką“. „Socialdemokratų miško“ sodinimo talka planuojama 2021 m. gegužės 1 dieną, mišką planuojama sodinti Vilniaus rajone, Mostiškių kaime (nuorodos, kur atvykti, pateikiamos žemėlapio iškarpose, dėl detalesnės informacijos ir koordinačių kreipkitės į Rūtą Carik). Pirmasis toks ir vienintelis „Socialdemokratų miškas“ užims beveik 3 hektarų plotą, talkai paruošta kiek daugiau nei 10 tūkstančių sodinukų. „Atlaisvinus karantino ribojimus, mintis, kurią su skyriaus bičiuliais brandiname ne vienerius metus, galų gale tapo įmanoma. Kartu su bičiuliais iš visos Lietuvos ne tik prasmingai paminėsime 125-ąsias partijos įkūrimo metines, tačiau ir prisi ...

Lukas Tamulynas. 2016 m. „valstiečių“ aidai 2020 m. progresyvioje koalicijoje

Lukas Tamulynas. 2016 m. „valstiečių“ aidai 2020 m. progresyvioje koalicijoje

Politika yra kompromisų menas – jame svarbu surasti sutarimą, įtikinti partnerius ir oponentus. Demokratijos žavesys, iš dalies, remiasi sutarimais, diskusijomis bei tuo, koks svarbus kiekvienos, net mažesnės, grupės žodis gali būti. Gali būti, tačiau ne visada būna. Taip atrodo ir žiūrint į vakar trijų partnerių pristatytą koalicijos sutartį. Peržiūrėjus ją klausimų, matyt, kils visiems: liberalų rinkėjams dėl žmogaus teisių, konservatorių rinkėjams dėl taip reklamuoto „shifto“ link gerovės valstybės, man asmeniškai kyla klausimų, kas apskritai buvo nutarta ir susitarta – ir ar buvo? Gūdžiais 2016 m. sudarant koaliciją, socialdemokratai (bent dalis jų) stengėsi įtraukti kuo daugiau klausimų į koalicinę sutartį. Nors tuo metu būsimas premjeras prieš rinkimus linksmai fotografavosi su užrašu, kad ratifikuos Stambulo konvenciją (legendinė nuotrauka daryta Kaune, p ...

Juozas Olekas. Ar žinote, kiek miškų buvo iškirsta šią valandą?

Juozas Olekas. Ar žinote, kiek miškų buvo iškirsta šią valandą?

Neseniai vykusios plenarinės sesijos metu, Europos Parlamentas priėmė nuomonę dėl ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulinius miškus, stiprinimo. Už nuomonės parengimą atsakingas buvo Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, tačiau į šį dokumentą taip pat buvo įtrauktos kitų komitetų nuomonės, o man teko būti Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonės rengėju. Miškai užima apie 30 proc. žemės ploto, jie yra 80 proc. pasaulio biologinės įvairovės namai. Miškai turi didžiulę socialinę, kultūrinę ir dvasinę vertę bei atlieka daugybę funkcijų – nuo gamybinių iki aplinkos ir socialinių. Miškai reguliuoja vandens ciklą, gerina oro kokybę ir sugeria anglies dioksidą. Deja, miškų naikinimas ir dažnai netgi išnykimas yra didžiulė ir aktuali problema. Vien 1990–2016 m. dėl žmogaus veiklos pasaulyje buvo prarasta 1,3 mln. kvadratini ...

J. Olekas: EP žengėme pirmąjį žingsnį apsaugant pasaulio miškus

J. Olekas: EP žengėme pirmąjį žingsnį apsaugant pasaulio miškus

Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete europarlamentarai svarstė Europos Sąjungos veiksmus, siekiant išsaugoti pasaulio miškus. Jei nesuskubsime apsaugoti pasaulio miškų, tai didelė grėsmė įpilti žibalo į klimato kaitos ugnį, teigia komiteto nuomonės rengėjas socialdemokratas Juozas Olekas. Komiteto priimta nuomonė artimiausiu metu bus svarstoma aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete, o artimiausiu metu ir plenarinėje sesijoje. J. Oleko rengtoje nuomonėje teigiama, kad miškų daugiafunkciškumo pripažinimas yra svarbus siekiant tinkamai valdyti pasaulinį miškų paveldą ir ekonominius, socialinius ir aplinkos iššūkius. Nuomonėje teigiama, jog tam reikalingas holistinis nuoseklus požiūris į miškų apsaugą, atkūrimą ir valdymą bei miškų naikinimo problemos sprendimą. Kylant maisto poreikiui negalime beatodairiškai ir nerūpestingai naiki ...

Vaidas Rusys. Simuliantų taršos mokestis: Valstiečiai 100 – 0 žalieji

Vaidas Rusys. Simuliantų taršos mokestis: Valstiečiai 100 – 0 žalieji

Seimas priėmė „taršos mokestį“, kurį turės mokėti kiekvienas (per)registruojantis automobilį. Simuliantų įstatymas, siekiantis padengti savo išsigalvotą mokestinę reformą: „milijardas milijonui“. Semantinis melas, kai tiesa yra noras užkamšyti biudžeto skylę ir, apgaunant Europos sąjungą, atrodyti, lyg kovotume su klimato kaita. Ko daugiau: valstiečio ar žaliojo? Naujojo registracijos mokesčio reikalauja Europos sąjunga, siekianti iš tikrųjų kovoti su klimato kaita ir mažinti dujas, sukeliančias šiltnamio efektą. Pagal įsipareigojimus Europos sąjungai, Lietuva iki 2030 metų turi mažinti 9 procentais CO2 kiekį, taip pat sumažinti azoto oksidų kiekį 48 procentais iki 2020 metų. Tik primenu, kad iki 2020 metų liko pora savaičių, o įstatymas apskritai įsigalios tik kitais metais. Taršos mokesčio šiame įstatyme yra lygiai tiek pat, kiek valstiečių ir žaliųjų sąjungo ...

Close