G. Paluckas – apie valdžios formavimo proceso užkulisius ir tai, kaip toliau Seime dirbs socialdemokratai

G. Paluckas – apie valdžios formavimo proceso užkulisius ir tai, kaip toliau Seime dirbs socialdemokratai

Žinių Radijo laida „Opozicija“, gruodžio 4 diena, svečiuose – LSDP pirmininkas, Seimo narys Gintautas Paluckas. Raigardas Musnickas: Tai kaip būti Seimo nariu? Gintautas Paluckas: Buvimo būdu – aktyviai. Kol kas tas valdžios dalijimosi vajus labai neįkvepia. Turiu omenyje, jog tai, matyt, yra bjaurioji politikos pusė – intrigos, pokiliminiai apgaudinėjimai ir visa kita. Bet viskas tuoj nusistovės. RM: Jau susidūrėte su tuo? GP: Nuo pirmos dienos. Tai yra valdžios formavimo procesas – vieną šneka, kitą daro kolegos. Bendrai paėmus, aš politikoje tikrai nesu naujokas, tai manęs labai nenustebino, galbūt šiek tiek nuvylė. Bet aš tikiuosi, kad žiūrint į priekį viskas bus konstruktyviau. Tikiuosi, kad blogiau nebus – turėsime Vyriausybės programos projektą kitos savaitės pradžioje, jau galėsime matyti dėl ko visi mušamės, nes kol kas dėl muštynės dėl kėdžių i ...

Lukas Vaigauskas. Valdžios „paseenino“ vertybėmis grįstą užsienio politiką ir žmogaus teises

Lukas Vaigauskas. Valdžios „paseenino“ vertybėmis grįstą užsienio politiką ir žmogaus teises

Kai buvo suskaičiuoti visi rinkėjų balsai ir prasidėjo koalicijos formavimo darbai šalia įprastų prioritetinių klausimų – mokesčiai, pensijos ar sveikatos apsauga – vietos pagaliau atsirado ir žmogaus teisėms. Buvo kalbama, jog tai yra ypatingos svarbos klausimas (abiejų liberalų partijų vadovės) ar tiesiai šviesiai rėžiama, jog beveik neįmanoma susitarti dėl „bet kokios nuolaidos režimams, kurie yra nusikalstami, kurie negerbia žmogaus teisių ir žmonių pasirinkimo galimybių“ (I. Šimonytė). Turint omenyje, kad koalicinė sutartis pasirašyta, peršasi mintis, jog dėl žmogaus teisių svarbos susitarti pavyko. Tačiau, matyt, kažkur įsivėlė klaidelė ir prioritetai buvo pamiršti. Tokią prielaidą galima daryti ne tik skaitant koalicijos sutarties projektą, bet ir stebint 3 partijų veiklą šiame pereinamajame laikotarpyje. Esmė ta, kad Aliaksandro Lukašenkos bei Vladi ...

Liutauras Gudžinskas. Kaip pasiekti nacionalinį susitarimą dėl rugsėjo pirmosios

Liutauras Gudžinskas. Kaip pasiekti nacionalinį susitarimą dėl rugsėjo pirmosios

Mokytojai veržiasi per langus, ministrės atstatydinimas su trenksmu, uždaromas Vilniaus universitetas, prasti matematikos egzamino rezultatai, pasimetimas ir nepasitenkinimas ugdymo įstaigose karantino metu – švietimo sistemai šie ketveri metai buvo tikrai nelengvi. Ar galima išeitis? Dažnai sakome: Lietuva neturi gausių išteklių – išskyrus savo žmones. Kartais giriamės didžiausiu aukštąją mokyklą pabaigusių nuošimčiu mūsų šalyje tarp ES valstybių narių. Tačiau atsiras, kas primins: pagal mokinių testų rezultatus velkamės Europos uodegoje. Kai broliai estai, latviai ir lenkai – priekyje. Deja, pastarasis rodiklis geriau atspindi mūsų švietimo padėtį. Pašaukimas – gražu ir svarbu. Tačiau tam, kad mokytojas jo neprarastų ir nenusiviltų, jam turi būti ir sudaromos deramos darbo sąlygos, ir tinkamai atlyginama. Giluminiai garsiosios Suomijos švietimo sistemos tyrim ...

Penktadienį – Prezidento Algirdo Brazausko dešimtosios mirties metinės

Penktadienį – Prezidento Algirdo Brazausko dešimtosios mirties metinės

Penktadienį (birželio 26 d.) 10 val. Antakalnio kapinėse minimos pirmojo nepriklausomos Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko dešimtosios mirties metinės. A. Brazausko atminimas bus pagerbiamas Antakalnio kapinėse (Valstybės vadovų alėjoje) dalyvaujant Lietuvos kariuomenės garbės kuopos kariams, politiko artimiesiems, bendražygiams. 1993 m. prezidento rinkimuose A. Brazauskas sulaukė daugiau nei 1 mln. 211 tūkst. rinkėjų palaikymo. Nė vienas vėlesnis prezidentas nėra sulaukęs tokio didelio rinkėjų palaikymo. ...

Socialdemokratai: dėl rietenų ir pykčių valdžioje Lietuva prarado ketverius metus

Socialdemokratai: dėl rietenų ir pykčių valdžioje Lietuva prarado ketverius metus

Šalies politikoje vyrauja siekis dominuoti, gniuždyti kitaip manančius ir nepagarba žmonėms – tai yra Lietuvos skauduliai, komentuodamas prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą teigia Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas. „Prezidentas akcentuoja pagrindinius bet kokios darnios visuomenės principus: pasitikėjimą, dialogą, o ne siekį dominuoti ir gniuždyti. Visiems sutarti, o ne primesti vienasmeniškai. Valstybes civilizuotomis daro ne pinigų gausa ar jų dalijimas į kairę ir dešinę, o būtent pagarbus santykis su oponentais, partneriais, visuomene ir vienas kitu", – sako G. Paluckas. Šiandien matome, kad visuomenės ir valdžios santykis yra grindžiamas jėga, galia, o ne sutarimu, pagarba, pasitikėjimu. Socialdemokratų partijos pirmininkas teigia, kad prezidentas teisus, pabrėžęs, kad Lietuvos politinė kultūra atsidūrė dugne. ...

Socialdemokratai: turime užbėgti už akių mažinamiems atlyginimams

Socialdemokratai: turime užbėgti už akių mažinamiems atlyginimams

Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė sako, kad dabar svarbu imtis konkrečių ekonominės krizės prevencijos priemonių, kurios ne tik paskatintų ekonomiką, bet ir būtų reali parama Lietuvos šeimoms ir dirbantiesiems. Mokesčių mažinimas yra pripažįstamas veiksminga ekonomikos krizės prevencijos priemone, kuri trumpuoju laikotarpiu pristabdytų didžiausią galimos krizės negandą – galimą žmonių algų mažėjimą. „Europos Komisija perspėja, kad dėl ekonomikos sąstingio darbo užmokestis Lietuvoje gali kristi daugiausia visoje ES. Prezidento siūlomas įstatymų pataisų paketas sušvelnintų prognozuojamą neigiamą algų pokytį ir per vartojimo didinimą prisidėtų prie ekonomikos augimo. Mokesčių mažinimas yra pripažįstamas veiksminga ekonomikos krizės prevencijos priemone, kuri trumpuoju laikotarpiu pristabdytų didžiausią galimos krizės negandą – galimą ...

Aloyzas Sakalas. Nepriklausomas prokuroras: realybė ar rožinis sapnas

Aloyzas Sakalas. Nepriklausomas prokuroras: realybė ar rožinis sapnas

Prokuratūros teisinis statusas buvo teisininkų ir politikų diskusijų objektu nuo pat Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 1990 metais. Detalų šio proceso aprašymą galima rasti prof. dr. Juozo Žiliaus straipsnyje „Lietuvos prokuratūros statuso raida: teisiniai istoriniai aspektai“ (Jurisprudencija, 2005, t. 70 (62); 16–30). Jame konstatuojama, kad šiuolaikinė prokurorų statuso raida Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje nagrinėtina politinių ir teisinių procesų kontekste nuo 1988 m., t. y. nuo Atgimimo laikotarpio, kai buvo siekiama išsivaduoti iš TSRS politinės ir teisinės priklausomybės. Kaip elgtis eiliniam prokurorui, jei jis žino, kad nepaklausius viršininko (ar politiko): 1. Gali dėti tašką savo karjerai; 2. Gali būti pažemintas pareigose; 3. Gali būti atleistas iš darbo suradus menkiausią dingstį; 4. Gali būti sumažintas finansavimas tavo padaliniui. Šiuo ...

Close