Gintautas Paluckas. Technologijų karai: kodėl Europa miega?

Gintautas Paluckas. Technologijų karai: kodėl Europa miega?

Pandemijos sukelti ekonominiai sukrėtimai pasaulyje paspartino tai, ką galime pavadinti technologiniais karais - Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kinija pradėjo rimtą ir bekompromisę kovą dėl technologinės įtakos zonų. Liūdniausia, kad Europa šioje kovoje yra tik mūšio laukas. Kaip sukurti technologijų milžinus plyname lauke Aukštųjų technologijų pramonei yra būdingas didelis kapitalo ir palaikymo iš valstybės poreikis. Todėl nenuostabu, kad po Antrojo pasaulinio karo Jungtinės Amerikos Valstijos – tuo metu vienintelis stiprus geopolitinis žaidėjas, - valstybės investicijas dosniai skyrė gynybai, aukštąjam mokslui ir technologijoms, kad įtvirtintų turimą  pranašumą. JAV buvo ir tebėra valstybė, išsiskirianti pačia gyvybingiausia kapitalo rinka. Silicio slėnis yra ta vieta, kur susitinka technologijos ir kapitalas. Kita vertus, kaip atskleidė ekonomistė  M. Mazz ...

Robert Duchnevič. Kompetencijos trūkumas iššūkių akivaizdoje

Robert Duchnevič. Kompetencijos trūkumas iššūkių akivaizdoje

Ne paslaptis, jog situacija rytiniame pasienyje yra įtempta. Neįprastai dideli (mūsų mastais) atvykstančių prieglobsčio prašytojų skaičiai darbu užvertė pareigūnus, savivaldybes, ministerijas. A. Lukašenkos režimas naudojasi žmonėmis, kuriems gyvenimo loterijoje nepasisekė ir dabar ieško – dėl įvairių priežasčių – geresnio gyvenimo. Mūsų visuomenėje taip pat vyrauja įvairios nuomonės – vieni ragina laikytis taisyklių ir procedūras atlikti skaidriai bei sąžiningai, tuo tarpu kiti – neretai tai paprasčiausi populistai, žaidžiantys emocijomis, kuriems tokios situacijos yra vienintelė proga gauti dėmesio – siūlo apsitverti, nepriimti nei vieno ir toliau savo nosies nematyti. Žmogaus teises, kaip ir tarptautinius įsipareigojimus, turime gerbti bei suderinti su nacionalinio saugumo aspektu. Pasitaiko įvairių krizių ir jų negalime naudoti kaip priežasties teisių bei ...

K. Vilkauskas: kai kurstomos baimės, gali padėti didesnis policijos matomumas bendruomenėse

K. Vilkauskas: kai kurstomos baimės, gali padėti didesnis policijos matomumas bendruomenėse

„Žmonės bijo", – sako politikai, aktyvistai ir bendruomenių atstovai, kalbėdami apie neteisėtai sieną kirtusių migrantų laikiną apgyvendinimą Lietuvoje. Nors šiuo metu dėmesio centre – pasienis ir užkardose dirbantys pasieniečiai bei migrantų laikino apgyvendinimo vietose budintys Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, Seimo narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas įsitikinęs, kad labai svarbus, jei ne lemiamas vaidmuo dabartinėje situacijoje tenka policijai. Anot parlamentaro, „labai svarbu, kad policija netaptų situacijos įkaite." Norėdamas geriau suprasti, kaip dabartinę situaciją regi teisėsaugininkai, K. Vilkauskas susitiko su Lietuvos policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla. „Vadinamosios migrantų krizės valdymo koordinavimas turėtų būti viso ministrų kabineto – taigi visų pirma premjerės – užduotis, negalima leisti Vidaus reikalų ministerijai atsidurti ...

Julius Sabatauskas. Ar aukosime saugumą dėl dviratininkų patogumo?

Julius Sabatauskas. Ar aukosime saugumą dėl dviratininkų patogumo?

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šiemet užfiksuoti 73 eismo įvykiai, kuriose dalyvavo dviratininkai – 125 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. 87 dviratininkai sužaloti, 4 žuvo. Ir tai tik sezono pradžia –nelaimių ir žūčių keliuose tik daugės. Nematyti tragiškos statistikos gali tik tie, kurie nenori apie tai nieko girdėti. Per pastaruosius 5 metus keliuose kasmet žūsta vidutiniškai 13 dviratininkų. Daugiau nei 300 patiria įvairių sužalojimų. Keliuose sužeistų dviratininkų skaičiaus augimas tiesiog šokiruoja: 2016-aisiais eismo įvykiuose sužalota 230 dviratininkų, o praėjusiais metais – jau 385. Maždaug 150 eismo nelaimių kasmet įvyksta dėl pačių dviratininkų kaltės. O kur dar vadinamieji neįskaitiniai eismo įvykiai... Akivaizdu, kad per pastaruosius 5 metus nepasiekėme jokių teigiamų rezultatų, kad sumažėtų eismo įvykių, ku ...

Po nutekintų „CityBee" klientų duomenų J. Sabatauskas Seime inicijuoja tyrimo parlamentinę kontrolę

Po nutekintų „CityBee“ klientų duomenų J. Sabatauskas Seime inicijuoja tyrimo parlamentinę kontrolę

Programišiams nutekinus 110 tūkstančių Lietuvoje registruotų automobilių dalijimosi paslaugos „CityBee" vartotojų duomenis, Seimo pirmininkės pavaduotojas Julius Sabatauskas inicijuoja incidento parlamentinę kontrolę. Pasak J. Sabatausko, tokią būtinybę diktuoja nutekintų duomenų mastas, būtina suformuoti ir tokių situacijų prevencijos praktiką. Socialdemokrato teigimu, nors duomenų nutekėjimo atvejų būta anksčiau, su tokiu mastu Lietuvoje susiduriame pirmą kartą, todėl būtina užtikrinti, kad tyrimai bus vykdomi objektyviai, o atsakingi už šią situaciją asmenys neišvengs atsakomybės. „Kalbu ne tik apie fiziškai duomenis nutekinusius asmenys, bet ir institucijas, kurios privalo vykdyti įmonių, kurios tvarko asmeninius duomenis kontrolę. Taip vadinamasis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) Lietuvoje galioja jau beveik trejus metus, tačiau, panašu, kad tin ...

Robert Duchnevič. Rūkalų kontrabanda didėja: kaip užtikrinti išorės sienų kontrolę?

Robert Duchnevič. Rūkalų kontrabanda didėja: kaip užtikrinti išorės sienų kontrolę?

Kova su šešėline ekonomika vyksta nuolat. Kiekvienais metais mūsų valstybė dėl šešėlio netenka milijardo eurų pridėtinės vertės mokesčio. Vienas tipinių, bet labai svarbių šešėlio pavyzdžių, yra tabako gaminių kontrabanda. Siekiant užkardyti nelegalų rūkalų pervežimą iš trečiųjų šalių, reikalinga aiški, koordinuota valstybės politika, konkretūs strateginiai veiksmai ir tikslingos investicijos. Dalį šios problemos sprendimo būdų, to patys nesuvokdami, pasako ir valdžios atstovai. Reikia tik veiksmo. Prieš kurį laiką spaudoje pasirodė informacija, kad atlikus tyrimą, paaiškėjo, jog Lietuva po Graikijos yra antra Europos Sąjungoje pagal šešėlį tabako rinkoje. 2018 m. šešėlinė rinka siekė 66 mln. eurų, o 2019 m. jau 68 mln. eurų. Pastaruosius metus situacija Lietuvoje yra netipinė. Nors gyventojų pajamos auga, šešėlinių rūkalų rinka plečiasi. Jeigu taip yra iš ...

Vaidas Rusys. Socialinis kontraktas karantino sąlygomis

Vaidas Rusys. Socialinis kontraktas karantino sąlygomis

Trečia karantino savaitė. Uždaryta valstybė, kartu su sienomis ir parduotuvėmis, barais ir užkalti Žalgirio arenos langai. Vienas po kito kylantys visuomeniniai judėjimai ir valstybės aparato melas apie geriausią pasiruošimą virusui Europoje. Vengdami visų karo su visais ir siekdami asmeninio saugumo, piliečiai savo valią ir savo saugumą perduoda valstybei, kuri užtikrina jų (pirmiausia) saugumą, taip pat teisinį reguliavimą bei teisingumą. Tai – socialinis susitarimas: tarp mūsų, kaip piliečių, ir valstybės. Problema, kad šis socialinis susitarimas buvo sulaužytas tada, kai jo labiausiai reikėjo. Ramūno eilinis kalbėjimas apie geriausią pasiruošimą Europoje, vyriausybės tikinimai apie viskuo aprūpintus medikus, pramiegoti reagentų pirkimai. Situacijos realybė, kurios mes, kaip piliečiai, negalime objektyviai pažinti dėl informacijos stokos. Ją valdanti vyriausyb ...

Close