L. Jonauskas: Vyriausybė turėtų svarstyti galimybę išpirkti ir sutvarkyti slėptuves

L. Jonauskas: Vyriausybė turėtų svarstyti galimybę išpirkti ir sutvarkyti slėptuves

Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas kreipėsi į Vyriausybę, kad ši svarstytų galimybę išpirkti privačias slėptuves ir jas sutvarkyti pagal tokiems objektams keliamus reikalavimus. Linas Jonauskas pastebi, kad prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, nekilnojamo turto rinkoje padaugėjo skelbimų apie parduodamas slėptuves. „Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pagausėjo parduodamų slėptuvių skelbimų. Turto bankas savo iniciatyva net sustabdė turimų slėptuvių pardavimus, kol Vyriausybė apsispręs, ką su jomis daryti. Nors Lietuvoje yra daugiau kaip 200 000 pastatų, turinčių įregistruotus rūsius arba cokolinius aukštus, tačiau neturime tinkamai įrengtų slėptuvių, kuriose slėptis ir apsisaugoti nuo ekstremalių situacijų ar karo galėtų didesnis skaičius gyventojų. Lietuvos savivaldybėse yra 1913 kolektyvinės apsaugos statinių, tačiau jie nuo brandu ...

Daugėjant paspirtukų eismo nelaimių, Seime užregistruoti pakeitimai

Daugėjant paspirtukų eismo nelaimių, Seime užregistruoti pakeitimai

Seimo narys Julius Sabatauskas drauge su grupe parlamentarų užregistravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlo aiškiai apibrėžti elektrinių paspirtukų sąvoką ir nustatyti aiškius reikalavimus judėjimui šiomis transporto priemonėmis šalies keliais. „Parengti šį projektą  paskatino tai, kad paspirtukų – vis daugiau, grėsmingai daugėja šiurpių eismo įvykių, kuriuos sukelia paspirtukininkai, o taisyklių nėra. Negalime nereaguoti į tokį avarijų, traumų ir sužalojimų skaičiaus augimą“, – sako pasiūlymą parengęs J. Sabatauskas. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad elektriniu paspirtuku laikoma „dviratė transporto priemonė, varoma elektra“. Siūloma galios riba – 500 vatų, o greičio – 20 kilometrų per valandą. Elektriniais paspirtukais siūloma leisti važiuoti ne jaunesniems nei 16 metų asmenims, o jei išklausomas specialu ...

Linas Jonauskas. Intensyvėja eismas – intensyvėja ir kelių remonto darbai?

Linas Jonauskas. Intensyvėja eismas – intensyvėja ir kelių remonto darbai?

Ar jums nepabodo kelių tvarkymo darbai, vykstantys būtent tada, kai eismas keliuose yra ganėtinai intensyvus? Rugsėjo–spalio mėnesiais eismo srautai Vilniuje suintensyvėja. Žmonės grįžta po atostogų į darbus, į mokslo įstaigas grįžta mokiniai, studentai. Spalio mėnesis laikomas dar ir vienu iš avaringiausių laikotarpių. Ir būtent šiuo laikotarpiu Vilniuje pradedama daugybė naujų gatvių remonto darbų. Tokia gatvių tvarkymo strategija yra ydinga, neužtikrina vairuotojų saugumo bei nėra palanki aplinkai. Intensyvaus eismo metu vykdomi gatvių remonto darbai kelia ne tik grėsmę vairuotojams, sudaro palankias sąlygas įvykti eismo įvykiams, bet ir didina spūstis, oro užterštumą. Kodėl gatvių remonto darbai Vilniuje neorganizuojami tada, kai eismo srautai yra mažiausi – vasaromis, o kai kur – ir nakties metu? Vilniaus miesto savivaldybė turėtų iš naujo įvertinti e ...

Gintautas Paluckas. Technologijų karai: kodėl Europa miega?

Gintautas Paluckas. Technologijų karai: kodėl Europa miega?

Pandemijos sukelti ekonominiai sukrėtimai pasaulyje paspartino tai, ką galime pavadinti technologiniais karais - Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kinija pradėjo rimtą ir bekompromisę kovą dėl technologinės įtakos zonų. Liūdniausia, kad Europa šioje kovoje yra tik mūšio laukas. Kaip sukurti technologijų milžinus plyname lauke Aukštųjų technologijų pramonei yra būdingas didelis kapitalo ir palaikymo iš valstybės poreikis. Todėl nenuostabu, kad po Antrojo pasaulinio karo Jungtinės Amerikos Valstijos – tuo metu vienintelis stiprus geopolitinis žaidėjas, - valstybės investicijas dosniai skyrė gynybai, aukštąjam mokslui ir technologijoms, kad įtvirtintų turimą  pranašumą. JAV buvo ir tebėra valstybė, išsiskirianti pačia gyvybingiausia kapitalo rinka. Silicio slėnis yra ta vieta, kur susitinka technologijos ir kapitalas. Kita vertus, kaip atskleidė ekonomistė  M. Mazz ...

Robert Duchnevič. Kompetencijos trūkumas iššūkių akivaizdoje

Robert Duchnevič. Kompetencijos trūkumas iššūkių akivaizdoje

Ne paslaptis, jog situacija rytiniame pasienyje yra įtempta. Neįprastai dideli (mūsų mastais) atvykstančių prieglobsčio prašytojų skaičiai darbu užvertė pareigūnus, savivaldybes, ministerijas. A. Lukašenkos režimas naudojasi žmonėmis, kuriems gyvenimo loterijoje nepasisekė ir dabar ieško – dėl įvairių priežasčių – geresnio gyvenimo. Mūsų visuomenėje taip pat vyrauja įvairios nuomonės – vieni ragina laikytis taisyklių ir procedūras atlikti skaidriai bei sąžiningai, tuo tarpu kiti – neretai tai paprasčiausi populistai, žaidžiantys emocijomis, kuriems tokios situacijos yra vienintelė proga gauti dėmesio – siūlo apsitverti, nepriimti nei vieno ir toliau savo nosies nematyti. Žmogaus teises, kaip ir tarptautinius įsipareigojimus, turime gerbti bei suderinti su nacionalinio saugumo aspektu. Pasitaiko įvairių krizių ir jų negalime naudoti kaip priežasties teisių bei ...

K. Vilkauskas: kai kurstomos baimės, gali padėti didesnis policijos matomumas bendruomenėse

K. Vilkauskas: kai kurstomos baimės, gali padėti didesnis policijos matomumas bendruomenėse

„Žmonės bijo", – sako politikai, aktyvistai ir bendruomenių atstovai, kalbėdami apie neteisėtai sieną kirtusių migrantų laikiną apgyvendinimą Lietuvoje. Nors šiuo metu dėmesio centre – pasienis ir užkardose dirbantys pasieniečiai bei migrantų laikino apgyvendinimo vietose budintys Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, Seimo narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas įsitikinęs, kad labai svarbus, jei ne lemiamas vaidmuo dabartinėje situacijoje tenka policijai. Anot parlamentaro, „labai svarbu, kad policija netaptų situacijos įkaite." Norėdamas geriau suprasti, kaip dabartinę situaciją regi teisėsaugininkai, K. Vilkauskas susitiko su Lietuvos policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla. „Vadinamosios migrantų krizės valdymo koordinavimas turėtų būti viso ministrų kabineto – taigi visų pirma premjerės – užduotis, negalima leisti Vidaus reikalų ministerijai atsidurti ...

Julius Sabatauskas. Ar aukosime saugumą dėl dviratininkų patogumo?

Julius Sabatauskas. Ar aukosime saugumą dėl dviratininkų patogumo?

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šiemet užfiksuoti 73 eismo įvykiai, kuriose dalyvavo dviratininkai – 125 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. 87 dviratininkai sužaloti, 4 žuvo. Ir tai tik sezono pradžia –nelaimių ir žūčių keliuose tik daugės. Nematyti tragiškos statistikos gali tik tie, kurie nenori apie tai nieko girdėti. Per pastaruosius 5 metus keliuose kasmet žūsta vidutiniškai 13 dviratininkų. Daugiau nei 300 patiria įvairių sužalojimų. Keliuose sužeistų dviratininkų skaičiaus augimas tiesiog šokiruoja: 2016-aisiais eismo įvykiuose sužalota 230 dviratininkų, o praėjusiais metais – jau 385. Maždaug 150 eismo nelaimių kasmet įvyksta dėl pačių dviratininkų kaltės. O kur dar vadinamieji neįskaitiniai eismo įvykiai... Akivaizdu, kad per pastaruosius 5 metus nepasiekėme jokių teigiamų rezultatų, kad sumažėtų eismo įvykių, ku ...

Close