Jūratė Zailskienė. Vaikų vasaros užimtumas – galvosūkis tėvams: keli valdžios sprendimai ir viskas keistųsi į gera

Jūratė Zailskienė. Vaikų vasaros užimtumas – galvosūkis tėvams: keli valdžios sprendimai ir viskas keistųsi į gera

Vaikų vasaros užimtumas nėra bėda, jei tėvai neskaičiuoja pinigų. Tada jų vaikai gauna kokybiškas vasaros atostogas – keliones, smagius užsiėmimus mokamose vasaros vaikų stovyklose, gal net lavinimą specializuotuose meno ar sporto užsiėmimuose. Šie vaikai gal net išvengia vadinamojo „vasaros čiuožyklos“ (tai reiškinys, kai moksleiviai per vasaros atostogas praranda dalį akademinių įgūdžių, pavyzdžiui, skaitymo, rašymo, skaičiavimo) efekto. Ir, žinoma, taip, vaikų vasaros užimtumas yra problema, jei esi statistinis pilietis ir augindamas vaikus skaičiuoji pinigus nuo atlyginimo iki atlyginimo. Panaršiau po internetinę erdvę. Štai, vienų organizatorių individualių užsiėmimų 10 akademinių valandų vasaros metu kainuoja nuo 135 iki 150 eurų. Kitų kainos svyruoja nuo 99 iki 479 eurų. Maža to, pandemija pakoregavo ir ankstesnius įkainius – dalies stovyklų kainos ū ...

Juratė Zailskienė. Tikiu, kad kada nors…

Juratė Zailskienė. Tikiu, kad kada nors…

Užmerkiu akis ir … Regiu, kaip rugsėjo mėnesį vaikai grįžta į mokyklas, į įprastinį režimą. Kaip dar pandemijos metu buvo Belgijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir daug kur kitur. Mokytojai pagaliau gali normaliai dirbti, vaikai – mokytis, bendrauti. Jokio hibridinio mokymo, jokių srautų… Tikiu, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė aiškiai žino, kokią reformą įgyvendina – ar Tūkstantmečio gimnazijų, ar Tūkstantmečio mokyklų. Su visais socialiniais partneriais aptaria planus ir nuosekliai juos įgyvendina. Neabejoju, kad Nacionaliniame susitarime dėl švietimo politikos ateities pakviečiami tartis ne tik dabartinės Seimo partijos, bet ir Lietuvos savivaldybių asociacija, prezidentūra, žurnalistai, politologai, švietimo bendruomenė. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad VISI Lietuvos darbdaviai vertina savo darbuotojus ir supranta, kad be jų nes ...

Jūratė Zailskienė. Kaunas – Prienai – Alytus

Jūratė Zailskienė. Kaunas – Prienai – Alytus

Dar 1992 m., Trečios Lietuvos Respublikos Vyriausybės valdymo metu, buvo paruoštas pirmasis kelio Nr. 130 Kaunas – Prienai – Alytus (toliau – KELIAS) rekonstrukcijos projektas. Ir nuėjo gandas per visą regioną – pagaliau sulauksime gero kelio, juostos 2+2! Nors 1992 m. ne kiekviena šeima turėjo automobilį, dar buvo patogus visuomeninis transportas, bet džiaugsmas tiems, kas tą žinojo, tryško per kraštus. Nors žinia judėjo dar lėtokai – mobiliųjų beveik nebuvo, socialinių tinklų juo labiau. Ir tada prasidėjo ilgoji šio KELIO epopėja. Nerašysiu apie tai, kiek per tuos metus biudžeto pinigų išleista studijoms, investiciniams ir techniniams projektams. Nerašysiu, nes reikės ilgai skaičiuoti, kad galėčiau ramiai apie tai rašyti... Nuo 1992 m. Lietuvai vadovavo 15 vyriausybių, buvo 12 susiekimo ministrų. Nuo 2007 m. Prienų, Alytaus, Kauno rajonų, Birštono, Alytaus ...

Jūratė Zailskienė. Ar dar ilgai kelsime trispalvę ant griuvėsių?

Jūratė Zailskienė. Ar dar ilgai kelsime trispalvę ant griuvėsių?

Manau, kad kiekvienos savivaldybės vadovų ir gyventojų galvos skausmas yra apleisti, apgriuvę statiniai. Statiniai, kurie turi savininkus, ir tie, kurie jų neturi. Gyventojai nuolat rodo pirštu ir priekaištauja nesugebėjimu tvarkytis, o politiniai oponentai kaltina neveiklumu. Visa Lietuva pilna apgriuvusių sovietinio kolūkio reliktų – fermų, buvusių kontorų, parduotuvių, kultūros namų, mokyklų pastatų. Daugumą jų gyventojai ar įmonės supirko, panaudoję 1991 metais iš valstybės gautus investicinius čekius, bet didžioji dalis šių pirkinių taip ir liko be šeimininkų dėmesio. Prie gausesnio apleistų statinių atsiradimo prisidėjo gyventojų emigracija, tuštėjančios mokyklos, darželiai, uždaromos gamyklos ir pan. Nors Kultūros paveldo departamento ekspertai supranta, kad paveldo objektai netvarkomi tik dar labiau nyks, bet išbraukti jų iš Kultūros paveldo sąrašo nė n ...

Close