Tag Archives: Lukas Tamulynas

Lukas Tamulynas. Dvi Vyriausybės, nė vienos vizijos

Lukas Tamulynas. Dvi Vyriausybės, nė vienos vizijos

Šių eilučių rašymo metu suėjo lygiai 5 mėnesiai nuo tos dienos, kai „valstiečiai“ pristatė savo šešėlinę Vyriausybę. Dvi Vyriausybės – viena Ramūno Karbauskio, turbūt per stipriai pasitraukusi į šešėlį, nes per 5 mėnesius taip ir nesugebėjo realiai nė karto iš jo išlįsti, antra – Ingridos Šimonytės – reakcinga, mažiau nei tikėtasi planuojanti ir kol kas nusivilti verčianti net ištikimus konservatorių simpatikus. Dvi visiškai skirtingos situacijos, tačiau tie patys dariniai, kurie turėtų planuoti, brėžti aiškias strategines linijas ir kurti savo viziją Lietuvai. Tad pasižiūrėkime, kaip joms sekėsi per šiuos 5 mėnesius. Realioji Vyriausybė per tą laiką susidūrė su ne vienu iššūkiu ir tvarkosi, geriausiu atveju, vidutiniškai. Trūksta ir idėjų, ir įgyvendinimo. Nebeužtenka teisintis koronavirusu ir karantinu. Dabar daug kalbama apie pabėgėlius, sakoma, kad tai yr ...

Lukas Tamulynas. Kaip gauti dėmesio nieko neveikiant

Lukas Tamulynas. Kaip gauti dėmesio nieko neveikiant

Lietuvoje yra ne vienas terminas, skirtas apibūdinti politikus (ir ne tik), kurie žalinga veikla, sąmoningu melagysčių skleidimu, tačiau dauguma jų viešumoje nėra vartotini. Patys populiariausi terminai, naudojami viešojoje erdvėje, yra demagogas ir populistas. Pradėkime nuo demagogo. Tai asmuo, siekiantis naudos ar populiarumo melagingais bei pigiais pažadais. Tuo tarpu populistas yra žmogus ar politinė strategija (populizmas), kuria apeliuojama į „liaudį“ ir „sveiką protą“, tuo pat metu demonstruojant priešiškumą politiniam ar socialiniam elitui, dažnai tą darant be konkrečių ideologinių nuostatų. Nors terminai panašūs, jie nėra tapatūs. Kadangi išsiaiškinome terminus turiu pasakyti, kad Robertą Šarknicką pavadinti demagogu ir populistu būtų tiesiog jo pervertinimas. Atleiskite už tokią ilgą įžangą, tačiau skirtingai nei dešinės populistai, vadinantys sav ...

Lukas Tamulynas. Miestai-keptuvės. Sėkmės degant

Lukas Tamulynas. Miestai-keptuvės. Sėkmės degant

Praėjusią savaitę fiksuoti karščio rekordai – termometras už lango rodė 35 laipsnius, nuo asfalto dangos kylantis karštis, į veidą bloškiamas švelnaus vėjelio, sukuria sunkiai suvokiamą 43-45 laipsnių jutiminę oro temperatūrą. Vienintelė mintis ir noras tokiomis sąlygomis yra ieškoti bent kokio šešėlio, užuovėjos ar ežero. Deja, šešėlį surasti darosi vis sunkiau, o tikėtis, kad tokia savaitė buvo vienintelė ir daugiau karščio bangų mes nesulauksime yra labai naivu. Sveiki atvykę į mini pragarą, į miestus keptuves! Kalbėkime paprastai – klimatas šyla. Ne, ne oras, o klimatas. Tai nereiškia, kad neturėsime šaltų žiemų ar vėsių vasarų, kaip tik priešingai – temperatūros bus tokios ekstremalios, kad skirtumai tarp jų gali būti tiesiog neįsivaizduojami, panašūs į Lietuvos krepšinio ir futbolo rinktinių pasiekimus (dėl futbolo visada liūdna). Karščio bangos taps kas ...

Lukas Tamulynas. „Raudonasis Vilnius“ arba kaip 30 metų nemokėti už 30 kvadratų

Na, ar jau „užtrigerinau“ trolių armiją? Naujienų portale sostinę pavadinti raudona yra drąsu, tačiau jau galima nusimušti sukilusi spaudimą, nes šį terminą naudoju kaip aliuziją į „Raudonąją Vieną“ – miestą, kuris daugumos ekspertų nuomone yra geriausiai išsprendęs apgyvendinimo problemą. Miestą, kurio nekilnojimo turto vystytojai neaiškina, kad jų statomos dėžutės vis mažėja dėl to, kad to nori rinka. Ne, žmonės nenori gyventi vis mažesnėje kvadratinėje dėžutėje, paprasčiausiai, didesnės tapo per brangios. Sausio mėnuo nekilnojamo turto rinkose dažniausiai yra sąstingio laikotarpis. Tik ne 2021 metų sausis Vilniuje. Čia turime ir naujų būsto projektų rezervacijų rekordines kainas, ir Lietuvos banko skambinimą pavojaus varpais, kad situacija vis labiau panašėja į 2008 metus (krizės šmėkla vis persekioja į valdžia ateinančius konservatorius). Raudonos lemputės žy ...

Lukas Tamulynas. 2016 m. „valstiečių“ aidai 2020 m. progresyvioje koalicijoje

Lukas Tamulynas. 2016 m. „valstiečių“ aidai 2020 m. progresyvioje koalicijoje

Politika yra kompromisų menas – jame svarbu surasti sutarimą, įtikinti partnerius ir oponentus. Demokratijos žavesys, iš dalies, remiasi sutarimais, diskusijomis bei tuo, koks svarbus kiekvienos, net mažesnės, grupės žodis gali būti. Gali būti, tačiau ne visada būna. Taip atrodo ir žiūrint į vakar trijų partnerių pristatytą koalicijos sutartį. Peržiūrėjus ją klausimų, matyt, kils visiems: liberalų rinkėjams dėl žmogaus teisių, konservatorių rinkėjams dėl taip reklamuoto „shifto“ link gerovės valstybės, man asmeniškai kyla klausimų, kas apskritai buvo nutarta ir susitarta – ir ar buvo? Gūdžiais 2016 m. sudarant koaliciją, socialdemokratai (bent dalis jų) stengėsi įtraukti kuo daugiau klausimų į koalicinę sutartį. Nors tuo metu būsimas premjeras prieš rinkimus linksmai fotografavosi su užrašu, kad ratifikuos Stambulo konvenciją (legendinė nuotrauka daryta Kaune, p ...

Lukas Tamulynas. Iki jaunime, labas jaunime

Lukas Tamulynas. Iki jaunime, labas jaunime

Lietuva yra kontrastų šalis. Mes skundžiamės karšta vasara, o prapliupus lietui skubame aiškinti, kad niekada neturime „normalios“ vasaros. Mes mėgstame rinkti „gelbėtojus“ ar nebalsuoti apskritai, tačiau po rinkimų šaukiame, kad vėl išrinko ne tuos. Panašiai yra ir su jaunimu. Kaip priklausantis senstančiam jaunimui (Lietuvoje įstatymiškai jaunimu laikomas asmuo iki 29 metų) kiekvienais metais girdžiu tą patį – jaunimas yra ateitis, jūs mums svarbūs. Tačiau netrukus tie patys žmonės apmėto jaunus žmones akmenimis, vadina kvailiausia, nemokšiškiausia, tingiausia karta. Tad ar tikrai auga karta, kuri nenori dirbti, yra neatsakinga ir kodėl šie mitai yra pavojingi? Suvokti, kokiu greičiu keičiasi pasaulis, yra labai svarbu – tuomet galima suprasti, kokius pokyčius išgyvena šiuolaikinis žmogus. Lietuvos interneto gimtadieniu galima laikyti 1991 metų spalio 10 di ...

Lukas Tamulynas. Naujas kursas arba kaip nepravalgyti skolintų milijardų

Lukas Tamulynas. Naujas kursas arba kaip nepravalgyti skolintų milijardų

Mėnuo karantino ir daugiau nei darbų turime kalbų. 5 milijardai ekonomikos skatinimo vis dar yra popieriuje ir premjero kalboje, tačiau ne realiai verslo skatinime ar gyventoju kišenėse. Visa Europa, taip pat ir Lietuva pradeda „išeidinėti“ iš karantino. Europos sąjunga ir kitos tarptautinės organizacijos skelbia gaires ir prognozes. Pagal Lietuvos banko prognozę Lietuvos BVP trauksis 11%. Esant tokiai sunkiai situacijai turbūt nestebina, kai vos tik prasidėjus vyriausybės posėdžiui Finansų ministras užsirūko. Matome chaosą ir bandymą rodyti tvirtą ranką Lietuvai vis labiau grimztant į ekonominę depresiją. Ir tam, kad surastume ką turime padaryti, mums verta pavartyti istorijos lapus ir pritaikyti jau priimtus sprendimus šiandienai. Naujo kurso programa gali tapti atspirties tašku. Jei pasirinksime bent dalį pinigų investuoti į strateginius projektus, galime pakl ...

Close