Lukas Tamulynas. Lietuvos ekonomika – mirtis nuo šimto kirčių

Lukas Tamulynas. Lietuvos ekonomika – mirtis nuo šimto kirčių

2019 metais Lietuvos ekonomikos augimas buvo gerokai didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Kol ES turėjo pasitenkinti 1,1% vidutiniu BVP augimu, Lietuvos atveju tai siekė 3,9%. Net pasigirdo kalbos apie atgimstantį Baltijos tigrą. Tačiau jei ką ir galime konstatuoti, tai, kad 2020–2022 metai turbūt buvo mažiausiai prognozuojami nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų. Įvykių buvo tiek, kad jų užtektų bent dešimtmečiui. Tebesitęsiant Rusijos sukeltam karui Ukrainoje galime pasinaudoti amerikiečių mėgstamu posakiu: „The opera ain’t over until the fat lady sings”. Tad įvykiams ir toliau besivystant beprotišku greičiu reikėtų konstatuoti, kur esame šiandien.  Šiandien, palyginus su 2019 metais, visas pasaulis, įskaitant ir Lietuvą, yra gerokai sudetingesnėje situacijoje. Pasirodė ne vienas tyrimas apie Lietuvos ir pasaulio ekonomikos kritimą per COVID-19 pandemi ...

Lukas Tamulynas. Lietuvos ekonomika pagal sapnininką

Lukas Tamulynas. Lietuvos ekonomika pagal sapnininką

Saturnas įeina į juodąjį mėnulį, todėl rytoj gali lyti, bet taip pat gali šviesti saulė, tačiau jaučiams tai bus palanki diena kažką daryti, bet nieko nedarydami išvengsite klaidų. Čia jūs perskaitėte eilinę astrologinę prognozę, tokią, kurią galite perskaityti bet kuriame naujienų portale. Tačiau problema ta, kad panašiai galima apibūdinti ir Lietuvos ekonomikos siekius, ypač tuos, kurie yra susiję su užsienio investicijomis, programomis ir ryšiais. Tad pagal kokius sapnininkus ar astrologines prognozes mūsų šalyje vykdoma politika? Pradėkime nuo klausimo, kuris iki Rusijos pradėto karo prieš suverenią Ukrainą, buvo viena karščiausių temų – Taivanas. Parama demokratijoms yra tai, kas neretai verčia didžiuotis Lietuva. Aš augau su Oranžine Revoliucija, mačiau, kiek darbo įdėta padedant kitoms Rytų partnerystės valstybėms. Tai formavo mane kaip asmenį ir pil ...

Lukas Tamulynas. Vilniečiai prie suskilusios geldos

Lukas Tamulynas. Vilniečiai prie suskilusios geldos

Šylant orams, pasibaigus šildymo sezonui vilniečiams pagaliau pranešta tai, apie ką buvo kalbama jau seniai – kitas šildymo sezonas bus dar brangesnis nei ką tik pasibaigęs, nors ilgai dalinti pažadai, kad Vilnius pagaliau pradės gaminti šilumą kogeneracinėje elektrinėje. Jau 2021 metų spalio mėnesį, dar tik pradėjus kalbėti apie laukiančias rekordines šildymo kainas, energetikos ministras, konservatorius Dainius Kreivys teigė, kad 2022 metų pabaigoje darbą pradės kogeneracinė elektrinė. Šių metų balandžio 21 dieną ministras, kiek atsargiau, pakartojo pažadą bent dalinai paleisti biokuro katilą gruodį. Tačiau jau gegužės pradžioje paaiškėjo, kad anksčiausiai katilas, tiesa, bandomuoju režimu, pradės veikti pirmąjį 2023 metų ketvirtį. Bet šylant orui, o šildymo sezonui - pasibaigus tai nevirto nei skandalu, nei didesniu raibuliu. O veltui, šildymo sezonas sugrįš. ...

Lukas Tamulynas. Koloradinė Vilniaus koalicija

Lukas Tamulynas. Koloradinė Vilniaus koalicija

2014-ieji, po metų į Vilniaus miesto mero kėdę sės Remigijus Šimašius. Tuo tarpu tuometinis Seimo narys Zbignev Jedinskij ištaria frazę: „NATO turėtų bombarduoti Kijevą“. R. Šimašiui laimėjus mero rinkimus sudaroma plati 5 partijų koalicija, jungianti 35 tarybos narius. Šioje daugumoje dar nėra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA), ji prisijungs po dviejų metų, kai koalicija jau bus patyrusi įvairių perturbacijų ir turbulencijų – Liberalų sąjūdžio korupcijos skandalas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pasitraukimas iš valdančiosios daugumos ir pastarosios griūtis. LLRA tąkart gelbėjo R. Šimašiaus koaliciją suteikdama jai balsus, kurių Vilniaus valdantiesiems labai trūko, o 2017 metais įvykęs LLRA įtraukimas į daugumą turėjo aiškų pragmatinį tikslą – išlaikyti koaliciją po konservatorių pasitraukimo ir į politinį miesto gyvenimą įnešti stabilumo. J ...

Lukas Tamulynas. Adata, ant kurios „sėdi“ Europa

Lukas Tamulynas. Adata, ant kurios „sėdi“ Europa

1950-tieji – Europoje vos prieš kelis metus baigėsi vienas destruktyviausių karų pasaulio istorijoje. Senasis žemynas pradeda atsistatyti, tiesa, gerokai kitoks, nei buvo iki tol. Karas, šis naikinantis reiškinys, paskui save paliekantis griuvėsius ir mirtį, pasibaigęs sukuria erdvę proveržiui bei atgimimui, kad ir kaip ironiška bei liūdna tai būtų. Europa stengiasi atsistatyti kitokia, pritaikant naujausias to laikotarpio technologijas, gamybą vystant milžinišku tempu, elektrifikuojant viską, ką įmanoma. Tačiau tuo pat metu Europa susiduria su nauju iššūkiu – viskam reikia degalų. Tuo metu plačiausiai naudojamas kuras – anglys – yra itin problematiškas – jo nuodingumas ir tarša yra matomi plika akimi.  Vien Londone 1952 metų žiemą šio kuro deginimo šalutinis produktas  – smogas – nužudydavo po 4000 žmonių per savaitę. Tad Europai reikėjo naujo, švaresnio energij ...

Lukas Tamulynas. Lukoil, Ivanas ir kiti – kaip Lietuvoje remiamas Putino režimas

Lukas Tamulynas. Lukoil, Ivanas ir kiti – kaip Lietuvoje remiamas Putino režimas

Prieš pradedant reikia pasakyti vieną dalyką. Kažkodėl, kai imama kalbėti apie verslą, kai kurie žmonės priima tai kaip asmeninį puolimą. Jie mano, kad kažkas nori atimti jų darbo vietas, turi asmeninių tikslų ar panašiai. Tad, manau, turėčiau deklaruoti savo asmeninius tikslus jau komentaro pradžioje – valstybinė higiena. Apsivalyti nuo tvaiko, kuris anksčiau ar vėliau gali pradėti mus smaugti ir dusinti, kaip ilgus metus tai vyko Ukrainoje, Sakartvele ir kitose valstybėse. Taip pat, kalbėjimas apie verslą nėra ataka prieš jį apskritai. Kadangi konkrečiai kalbėsiu apie degalines, turiu pasakyti, kad jei dabar degalinė veikia pelningai, tai greičiausiai ir kito tinklo degalinė toje pačioje vietoje sugebėtų veikti pelningai, išsaugodama darbo vietas ir panašiai. Be to, paprasti darbuotojai nėra kalti dėl to, ką daro vadovai, akcininkai. Jie sunkiai dirba, stengias ...

Lukas Tamulynas. Ilga ir brangi Lietuvos žiema

Lukas Tamulynas. Ilga ir brangi Lietuvos žiema

Jau kurį laiką vidaus politika sulaukia mažiau susidomėjimo nei užsienio reikalai. Retai taip nutinka, tačiau garsiai aidint karo būgnams ir plintant parako kvapui, senasis žemynas lėtai bunda iš taikos miego. Ne veltui tokio atgarsio sulaukė nuostabi Norberto Černiausko knyga „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“. Tačiau net ir matant aiškias paraleles tarp istorinių įvykių ir šių dienų realijų, galvoti, kad ši žiema Lietuvai yra paskutinė, būtų pernelyg pesimistiška. Dabartinė padėtis, lyginant su praeitimi, gerokai skiriasi tarptautinėje arenoje. Nepaisant Lietuvos užsienio politikoje pirmą kartą per 30 metų tvyrančios nemokšiškumo ir pasimetimo dvasios, esame ir NATO, ir ES nariais. To nepakeis pačių į ratus kišamos lazdos užsienio politikoje, nesitariant nei su tarptautiniais partneriais, nei su parlamentine opozicija. Žvangant ginklams, svarbu ne tik užsitik ...

Close