Socialdemokratų pasiūlymai dėl PVM lengvatų šildymui, elektrai ir dujoms – vėl registruoti Seime

Socialdemokratų pasiūlymai dėl PVM lengvatų šildymui, elektrai ir dujoms – vėl registruoti Seime

Matydami, kad ateinantis šildymo sezonas gali būti dar brangesnis nei praėjęs, opozicinė socialdemokratų Seimo frakcija iš naujo užregistravo Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sumažinti centrinio šildymo, elektros ir dujų kainas gyventojams. Socialdemokratai siūlo visam šildymo sezonui – nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. – nustatyti nulinį PVM centralizuotam šilumos ir karšto vandens tiekimui bei lengvatinį 9 procentų tarifą elektros energijai, gamtinėms bei suskystintoms dujoms. Įtikinėdami, kad valstybė negali kištis į rinką, valdantieji tiesiog kryptingai klaidina visuomenę. Įstatymo projektą inicijavęs Seimo socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis įsitikinęs, kad dešiniųjų Vyriausybės priemonės, skirtos sumažinti gyventojams tenkančią kainų augimo naštą, nepakankamos, nes jau dab ...

Lukas Tamulynas. Vilniečiai prie suskilusios geldos

Lukas Tamulynas. Vilniečiai prie suskilusios geldos

Šylant orams, pasibaigus šildymo sezonui vilniečiams pagaliau pranešta tai, apie ką buvo kalbama jau seniai – kitas šildymo sezonas bus dar brangesnis nei ką tik pasibaigęs, nors ilgai dalinti pažadai, kad Vilnius pagaliau pradės gaminti šilumą kogeneracinėje elektrinėje. Jau 2021 metų spalio mėnesį, dar tik pradėjus kalbėti apie laukiančias rekordines šildymo kainas, energetikos ministras, konservatorius Dainius Kreivys teigė, kad 2022 metų pabaigoje darbą pradės kogeneracinė elektrinė. Šių metų balandžio 21 dieną ministras, kiek atsargiau, pakartojo pažadą bent dalinai paleisti biokuro katilą gruodį. Tačiau jau gegužės pradžioje paaiškėjo, kad anksčiausiai katilas, tiesa, bandomuoju režimu, pradės veikti pirmąjį 2023 metų ketvirtį. Bet šylant orui, o šildymo sezonui - pasibaigus tai nevirto nei skandalu, nei didesniu raibuliu. O veltui, šildymo sezonas sugrįš. ...

Lukas Tamulynas. Adata, ant kurios „sėdi“ Europa

Lukas Tamulynas. Adata, ant kurios „sėdi“ Europa

1950-tieji – Europoje vos prieš kelis metus baigėsi vienas destruktyviausių karų pasaulio istorijoje. Senasis žemynas pradeda atsistatyti, tiesa, gerokai kitoks, nei buvo iki tol. Karas, šis naikinantis reiškinys, paskui save paliekantis griuvėsius ir mirtį, pasibaigęs sukuria erdvę proveržiui bei atgimimui, kad ir kaip ironiška bei liūdna tai būtų. Europa stengiasi atsistatyti kitokia, pritaikant naujausias to laikotarpio technologijas, gamybą vystant milžinišku tempu, elektrifikuojant viską, ką įmanoma. Tačiau tuo pat metu Europa susiduria su nauju iššūkiu – viskam reikia degalų. Tuo metu plačiausiai naudojamas kuras – anglys – yra itin problematiškas – jo nuodingumas ir tarša yra matomi plika akimi.  Vien Londone 1952 metų žiemą šio kuro deginimo šalutinis produktas  – smogas – nužudydavo po 4000 žmonių per savaitę. Tad Europai reikėjo naujo, švaresnio energij ...

G. Paluckas: Europos požiūris į dujas, kaip „žaliąją energiją", palankus Rusijai

G. Paluckas: Europos požiūris į dujas, kaip „žaliąją energiją“, palankus Rusijai

Socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas ragina Vyriausybę kreiptis į Europos Komisiją (EK) dėl būtinybės keisti požiūrį į dujas. Parlamentaras atkreipia dėmesį į tai, kad EK pernai paskelbtame dokumente gamtinės dujos priskirtos „žaliajai energetikai". „Europos žaliosios energijos taksonomijos programoje" (angl. Europe green energy taxonomy program), kuria nubrėžiamos Europos Sąjungos „žaliojo investavimo" gairės, dujos traktuojamos kaip ekologiškas kuras. Tai nesusipratimas. Ypač šiandien, Rusijai užpuolus Ukrainą, šis nesusipratimas bado akis, nes dujos – vienas pagrindinių Rusijos karo mašinos finansavimo šaltinių", – pažymi parlamentaras. Socialdemokratai ragina Vyriausybę kreiptis į EK dėl dujų išbraukimo iš minėtojo projekto. „Gamtinės dujos nėra ekologiškas kuras: degdamos jos išskirią metaną, kuris trumpalaikėje perspektyvoje yra netgi ...

Julius Sabatauskas. Kainų augimas tenkina valdžią, bet kas už tai sumokės?

Julius Sabatauskas. Kainų augimas tenkina valdžią, bet kas už tai sumokės?

Per 9 šių metų mėnesius kainos Lietuvoje jau išaugo 6,3 procento. Pensininkai nė nepajus to simbolinio pensijų padidinimo, kurį taip reklamavo valdžia, – infliacija viską prarijo. Ir kuklias, daugelį metų kauptas santaupas negailestingai apkramtė. Minimalų darbo užmokestį gaunančių darbuotojų „popierinė“ alga 2020 m. buvo 607 eurai per mėnesį. Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) padidintas iki 642 eurų, arba 5,8 procentais. Kainoms išaugus 6,3 procento, perkamosios galios padidėjimas ištirpo: dabar jau neužteks pinigų nusipirkti tiek prekių, kiek galėjote įsigyti 2020 m. pabaigoje. Kainų pasiutpolkė klupdo daugumą iš darbo užmokesčio pragyvenančių lietuvių. Statistikos departamento duomenimis, daugumoje ūkio sektorių algos augo lėčiau, nei kilo kainos, kitaip tariant, algų perkamoji galia sparčiai mažėjo. Švietimo darbuotojai nu ...

V. Blinkevičiūtė: rekordinių kainų žiema ant nosies, o chaosas Vyriausybėje tęsiasi

V. Blinkevičiūtė: rekordinių kainų žiema ant nosies, o chaosas Vyriausybėje tęsiasi

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Vyriausybės svarstomi instrumentai amortizuojant energijos kainų augimą buitiniams vartotojams yra nepakankami ir pavėluoti. Politikė taip pat pastebi, kad ministrų kabinetas, svarstydamas energijos išteklių brangimo klausimus ir siūlymus, ką daryti, veikia chaotiškai. „Vyriausybė nepagrįstai atidėlioja ir vilkina sprendimus, kurie palies kiekvieną Lietuvoje gyvenantį žmogų – ir to pateisinti negalima. Maža to, vieną dieną sako viena, po kelių – jau ką kita. Iš to, kas skelbiama, panašu, kad ministrų kabinete, o ypatingai Energetikos ministerijoje, vyrauja chaosas. Štai trečiadienį Vyriausybės posėdyje turėjo būti svarstomi reikalingi įstatymų pakeitimai, bet šį klausimą išėmė ir vėl atidėjo – jie pasimetė tarp teisės aktų, nes nepraėjo penkios dienos viešam projek ...

G. Paluckas: kainų augimas ir infliacija – tiksinti bomba, bet I. Šimonytės Vyriausybė nedaro nieko

G. Paluckas: kainų augimas ir infliacija – tiksinti bomba, bet I. Šimonytės Vyriausybė nedaro nieko

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Gintautas Paluckas, įvertinęs valdančiųjų Seimo rudens sesijos darbotvarkę, teigia pasigendantis realaus Vyriausybės dėmesio kylančių kainų problematikai. „Augant kainoms, būtina apsaugoti ekonomiškai silpniausias grupes, kurių pajamos yra fiksuotos politiniais sprendimais. Tai – įvairios socialinės pagalbos sistemos remiami asmenys, neįgalieji, prižiūrintys sergančius žmones, pensininkai, taip pat žmonės, dirbantys nekvalifikuotą darbą už minimalų atlyginimą. Jų pajamos, kitaip nei kitų, didėjant kainoms, neauga. Kol kas pasiūlymų paketo, kaip spręsti šias problemas, Vyriausybė Seimui nėra pateikusi", – sako G. Paluckas. Jis tikisi, kad valdantieji palaikys opozicinės Socialdemokratų frakcijos teikiamą iniciatyvą dėl lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) buitiniams elektros ir dujų ...

Close